Norėdami įgyti rinkoje paklausias profesijas, mokiniai vis dažniau praveria profesinių mokyklų duris. Profesinės mokyklos pamažu nusikrato per daugelį metų suformuoto neigiamo „profkės“ įvaizdžio, neva jose mokosi tik „niekam tikę“ mokiniai.
Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, jose pareiškė norą mokytis daugiau nei planuota priimti mokinių. Nors priėmimas į profesines mokyklas dar tęsiasi, tačiau jau aišku, kad nemažai mokymo įstaigų turės formuoti papildomas grupes, norėdamos priimti visus pageidaujančiuosius.
Priėmimas – iki rugsėjo 15 dienos
Į profesines mokyklas priėmimas tęsis dar visą ateinančią savaitę – iki rugsėjo 15 dienos, tačiau kai kurios jų jau visiškai sukomplektavo grupes ir naujų mokinių nebepriima.
Kaip pranešė Profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vedėjas Mečislavas Griškevičius, šiais metais į profesines mokyklas jau priimta maždaug tūkstančiu mokinių daugiau nei pernai. Be aukščiau išvardintų specialybių, šiais metais taip pat populiarios ir technikos priežiūros darbuotojų, vairuotojų-ekspeditorių, staliaus mokymo programos.
Nemažo susidomėjimo sulaukė naujai pasiūlytos profesijos – žirgininkystės verslo darbuotojų, apželdinimo bei masažuotojo mokymo programos.
Didėja automechanikų poreikis
Beveik penkiasdešimčia procentų daugiau norinčiųjų sulaukė Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla. Direktorės Elenos Pelakauskienės teigimu, šiemet buvo planuota priimti 225 mokinius, o pageidavimą mokytis pareiškė 330. Ir vis dar atsiranda norinčiųjų.
Mokykla specializuojasi rengiant automobilių mechanikų ir automobilių elektromechanikų profesijos specialistus. Šių specialybių mokytis gali baigusieji 10 klasių (pagrindinę mokyklą) ir po 12 klasių (baigę vidurinę mokyklą).
„Nors ir pernai į šias specialybes stojančiųjų skaičius buvo didelis, tačiau šiemet jis dar labiau išaugo. Teko formuoti papildomas grupes“, – tvirtino direktorė E.Pelakauskienė.
Pakruojo rajone įsikūrusios Žeimelio žemės ūkio mokyklos direktorius Antanas Indriulis teigė, kad nustatytą priėmimo planą viršijo beveik šimtu procentų.
„Buvo planas priimti 125 mokinius, o priėmėme virš 200. Nors mūsų mokyklos pavadinimas yra žemės ūkio, tačiau nerengiame nė vienos žemės ūkio specialybės. O populiarios yra visos, kurias rengiame, tai: pardavėjai, suvirintojai, statybininkai apdailininkai, automechanikai, virėjai“, – sakė direktorius.
Į profesinę mokyklą – su aukštais vidurkiais
Vilniaus paslaugų ir verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorė Rita Pečiukaitytė teigė, kad jų mokykloje jau sukomplektuotos visos grupės ir dvi pastarąsias savaites naujų mokinių nebepriima.
„Labai smagu, kad yra tiek norinčiųjų pas mus mokytis, bet viskas jau užpildyta. Turėjome planą priimti 320, o priimta 360 mokinių. Šiais metais, palyginanti su ankstesniais, norinčiųjų mokytis sulaukėme daugiau“, – tvirtino R.Pečiukaitytė.
Mokyklos vadovė pasidžiaugė, kad šiemet nemažai buvo stojančiųjų su labai gerais vidurkiais tiek po dešimtos, tiek ir po dvyliktos klasės. Profesinį mokymą rinkosi mokiniai, turintys 9,2 ar 8,7 vidurkius. Čia populiariausios profesijos, kurias norėjo įgyti mokiniai, tai: fotografo, kirpėjos, kosmetikos, auklės, interjero apipavidalinimo.
Vilioja įdomus darbas ir geras užmokestis
Pasak direktorės, pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo fotografo specialybė. Tai matyt įtakos turėjo naujų technologijų atsiradimas bei jų paplitimas. O ir darbas – ir įdomus, ir gerai apmokamas.
„Su naujų technologijų atsiradimu labai išsiplėtė fotografijos paslaugų pasiūla. Ir kaina šių paslaugų gana nemaža. Pavyzdžiui, už vestuvių fotografavimą mokinys gauna du tūkstančius litų. Į fotografiją stoja mokytis nemažai žmonių, jau turinčių aukštąjį išsilavinimą, kad įgytų papildomą specialybę“, – tikino R.Pečiukaitytė.
.jpg)
Taip pat ne mažiau paklausi ir kirpėjo profesija. „Nors kirpėjų rinka atrodytų lyg ir užpildyta, tačiau šią specialybę dažniausiai renkasi jaunos moterys, kurios išteka, gimdo vaikus, tad šios specialybės darbuotojų visada yra poreikis. Kirpėjų išsilaikymas darbo rinkoje nėra pastovus, todėl jų nuolat reikia“, – sakė mokyklos vadovė. Prie paklausesnių priskiriama ir higieninės kosmetikos kosmetiko profesija.
Vilniaus paslaugų ir verslo darbuotojų profesinio rengimo centre jau suformuotos keturios grupės į trečiąją gimnazijos klasę (po dešimtos klasės) ir devynios grupės po dvylikos klasių. Taip pat yra viena grupė specialiųjų poreikių turintiems mokiniams.
Kaip pastebėjo centro direktorė, šiemet ypač daug mokinių įstojo mokytis po dvyliktos klasės. Taip pat buvo ir tokių, kurie apsisprendė būtent šioje mokykloje baigti dvyliktą klasę (ketvirtą gimnazijos) ir įgyti specialybę.
„Tokį apsisprendimą priėmęs žmogus turi būti labai stipriai motyvuotas darbui, nes jam reikės atsiskaityti už ankstesnių metų dalykus. Šiais metais tokių mokinių turime tris“, – apie mokinių pasirinkimus kalbėjo centro direktorė.
Įgauna geresnį įvaizdį visuomenėje
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, tarp siekiančiųjų įgyti profesiją taip pat populiarios Biržų technologijų ir verslo mokymo centro, Daugų technologijos ir verslo mokyklos, Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro, Panevėžio profesinio rengimo centro, Raseinių technologijos ir verslo mokyklos, Elektrėnų profesinio mokymo centro, Varėnos technologijos ir verslo mokyklos, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos siūlomos programos.
Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorės E.Pelakauskienės nuomone, profesinės mokyklos įgauna geresnį įvaizdį visuomenėje ir jaunimas supranta, kad galbūt tikslingiau savo profesinę karjerą būtų pradėti nuo profesijos įgijimo, o tik po to siekti aukštojo išsilavinimo.
„Profesinėse mokyklose įgaunamos kvalifikacijos ir praktiniai įgūdžiai, todėl baigę mokslus jaunuoliai iš karto gali sėkmingai įsidarbinti. Žinoma, itin puikus derinys yra profesinės kvalifikacijos ir aukštasis išsilavinimas“, – įsitikinusi pašnekovė.
Kad vis labiau vertinamas profesinis mokymas rodo ir tai, jog šiais metais virš tūkstančio žmonių įstojo į profesines mokyklas jau turėdami aukštąjį išsilavinimą. Pernai tokių buvo šiek tiek daugiau nei aštuoni šimtai.
Suinteresuoti ir verslininkai
Daugelio profesinio mokymo įstaigų valdymo struktūrose tiesiogiai dalyvauja verslo įmonės. Jos suteikia galimybes atlikti praktiką besimokantiems, sukuria darbo vietas baigusiesiems, prisideda ruošiant mokymo programas ir netgi apdovanoja geriausiai besimokančius.
Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorė sakė, jog bendradarbiauja su verslo įmonėmis ir socialiniais partneriais, kurie skatina mokinių motyvaciją. Vykdant profesinį mokymą, verslo įmonės geriausiai besimokančius apdovanoja vertingomis dovanomis, mokiniai turi praktikos vietas įmonėse, o baigusieji mokslus dauguma jau turi darbą.
„Kadangi yra nemažas šių specialistų poreikis, ateinančiais metais duris atvers naujas mokymo centras, kuriame bus naujausia šiuolaikiška technologinė įranga. Tuomet profesinis mokymas taps dar kokybiškesnis. Kad būsimieji darbuotojai turėtų reikiamų įgūdžių, verslo įmonės mums pataria kokią technologinę įrangą įsigyti“, – tikino pašnekovė.
Profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vedėjas M.Griškevičius pastebėjo, kad ne visos profesijos, kurių reikia darbo rinkoje, yra paklausios tarp besirenkančiųjų. Šiuo metu nepopuliarios siuvėjų, betonuotojų, pramonės mechanikų – frezuotojų, šlifuotojų, tekintojų specialybės. Nors jų poreikis ir yra, darbdaviai tokių darbuotojų pageidauja, tačiau jaunimas nėra linkęs jų rinktis, galbūt dėl sunkaus darbo.
Mokslas – nemokamas
Šiuo metu šalyje veikia daugiau kaip 70 profesinio mokymo įstaigų, kuriose siūloma apie 300 įvairių profesinio mokymo programų: architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos, kompiuterijos, meno, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto, žemės ūkio ir kitų.
Profesinis mokymas yra nemokamas, pažangiems mokiniams mokamos stipendijos. Bendrojo lavinimo mokyklų abiturientai profesinį išsilavinimą gali įgyti per vienerius ar pusantrų metų, o baigusieji 10 klasių ir siekiantys įgyti kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu profesinėse mokyklose mokosi trejus metus. Apie 70 proc. mokymosi laiko sudaro praktinis mokymas mokymo įstaigos praktinio mokymo bazėje ar įmonėje.
Profesinėse mokyklose įgyta specialybė suteikia galimybę tęsti studijas kolegijose ar universitetuose. Turintiems profesinį išsilavinimą yra netgi suteikiamos lengvatos stojant į kolegijas – pridedamas papildomas balas.
M.Griškevičiaus teigimu, ateityje planuojamos sąsajos tarp kolegijų ir profesinio mokymo – įstojus į kolegijas būtų užskaitomi profesinio mokymo kreditai. Tuomet per trumpesnį laiką bus galima baigti kolegijas. Pašnekovas tikino, kad rengiama naujoji švietimo reforma neabejotinai palies ir profesinį mokymą.
Visas profesinių mokyklų mokymo programas, ką mokysitės įstoję, galite rasti žurnale KUR STOTI 2013 – jis dar prekyboje.
Erika VAITKŪNIENĖ
