Šiųmetis bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas – prie pabaigos. Per šią savaitę paaiškės ir papildomo priėmimo rezultatai.
Tuo tarpu entuziastai, žvelgdami į studijų procesus, regi iki šiol neįgyvendintas, neišnaudotas galimybes, kurios palengvintų jaunimui teisingai apsispręsti dėl būsimų studijų, taigi galų gale taptų naudingos ir valstybei.
Viena tokių galimybių – keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką taip, kad studentai tik po kurio laiko, tarkime, po metų, galėtų apsispręsti dėl konkrečios specialybės.
Juo labiau, kad taip organizuoto studijų proceso pas mus anksčiau būta, ir jis yra pasiteisinęs.
Tada būsimosios specialybės pasirinkimas būtų sąmoningesnis, nebe toks atsitiktinis.
Įstoji dabar, apsisprendi po metų?
Tokios nuomonės laikosi ir vienas nuolatinių mūsų pašnekovų, LAMA BPO valdybos pirmininko pavaduotojas, Kauno technologijos universiteto priėmimo skyriaus vedėjas Saulius Raila.
Jis įsitikinęs, jog Lietuvoje visai vertėtų atgaivinti tokį priėmimo modelį, kai priimama studijuoti pirmiausia į universitetą, ir tik paskui studentai pasirenka konkrečias specialybes. Mažiau būtų nežinančių, besiblaškančių, stojančių bet kur, nemotyvuotų studentų.
S.Raila puikiai prisimena ankstesnę KTU patirtį. Pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai dar nebuvo sukurta bendrojo priėmimo sistema, universiteto atstovai daug dirbo, ieškodami geriausių būdų, kaip pritraukti ir atsirinkti motyvuotus, gabius, tinkamiausius studijoms žmones. Buvo išbandyti įvairūs priėmimo būdai.
Vienu metu universitetas stojančiuosius priiminėjo į atskirus fakultetus, leisdamas studentams apsispręsti dėl tolesnės specializacijos. O dar vėliau išbandytas priėmimas į visą universitetą, kai stojantysis galėjo sulaukti kvietimo studijuoti keliuose to paties universiteto fakultetuose, į kelias skirtingas specialybes. Tais metais priėmimas į universitetą žymiai išaugo.
Darbas milžiniškas, bet – įmanomas
„Priimti iš pradžių į universitetą, kuriame yra daug studijų sričių, – viena protingiausių išeičių. Daug kur pasaulyje taip daroma, pastebėjus, kokie nemotyvuoti žmonės ateina studijuoti.
Didžiausią tokio modelio privalumą pajunta jaunimas: stoji į universitetą, sieki aukštojo mokslo, ir per tą laiką išsiaiškini, kam geriausiai esi tinkamas. Universitete, bendraudamas su dėstytojais, ieškodamas įvairių sričių informacijos, studentas geriausiai atskleistų savo galimybes.
Tada pirmaisiais studijų metais visi priimtieji turėtų mokytis vienodai – bendrųjų tos srities disciplinų. Juos stebėtų kuratoriai ar patarėjai, ar studijų vadovai: su kiekvienu bendrautų, klaustų, kuo jis nori būti, ir per tuos metus pabandytų juos tinkamiausiai nukreipti.
Tačiau tam reikėtų keisti visus aukštųjų mokyklų mokymo planus, o tai – milžiniškas darbas“, - įvertino pašnekovas.
Tokio modelio įgyvendinimas nebūtų įmanomas be Vyriausybės ir kitų švietimo strategų pritarimo, tam veikiausiai tektų keisti nusistovėjusius požiūrius.
Vis dėlto S.Raila įsitikinęs, jog matydama tikrą poreikį, ir pavienė aukštoji mokykla įstengtų atitinkamai pertvarkyti savo mokymo procesą.
Juk štai prieš keletą metų tuometis Kauno medicinos universitetas (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) įstengė mokymo procese įdiegti sudėtingą probleminio mokymo sistemą.
O tai – itin specifinis metodas, suteikiantis studentams praktinių įgūdžių spręsti painias situacijas. Studentai, dirbdami mažose grupelėse, analizuoja ir sprendžia atrinktas problemas, o tuo pačiu ir mokosi, ir bendradarbiaudami su dėstytojais, patys apibrėžia savo žinių spragas.
S.Raila prisiminė, jog ir į KTU fakultetus priimti studentai, paragavę pirmųjų metų studento duonos, būsimąją specialybę jau rinkdavosi sąmoningiau, žinodami savo stipriąsias puses.
Pasaulio universitetai žvelgia į ateitį
Svarstant, kokios būna ir kokios galėtų būti studijos, itin įdomių įžvalgų galima aptikti praėjusių metų rudenį vykusioje dviejų žurnalistų – Tomo Vaisetos ir Audros Čepkauskaitės diskusijoje.
Nors diskusijos esmė – kaip pagerinti žurnalistiką Lietuvoje, tačiau A.Čepkauskaitė pateikė įdomių pavyzdžių, kaip mąstoma ir į ką orientuojasi studijos pažangiuose užsienio universitetuose. Štai keletas iškalbingų citatų.
„Jei dabar rinkčiausi studijas, studijuočiau sociologiją, filosofiją ar dar ką nors, bet žurnalistikos bakalauro nesirinkčiau. Bet kartu, kai pasižiūriu, kokios puikios žurnalistikos programos pasaulio universitetuose, kaip ten įdomu, kai sutinku žmones, kurie baigę tas programas, įsitikinu, jog studijos gali reikšti daug.
Matau, kaip tie žmonės dirba, kokius klausimus kelia, kaip suvokia savo darbą, kaip jiems yra elementaru tai, kas man atrodo labai sudėtinga, tarkime, kompleksinių duomenų analizė. Man atrodo tai labai sunku, o jie sako: žiūrėk, čia gi labai paprasta, negi jūs nesimokėte statistikos? Tada suprantu, kad speciali žurnalistikos programa turi prasmę“.
(...)Pateiksiu pavyzdį, kur link krypsta studijos Kolumbijos universitete. Žurnalistikos instituto filosofija yra iš esmės ruošti reporterius, o Kolumbijos CUNY (JAV) priėmė nuostatą, kad reikia ruošti redaktorius, kurie galėtų kurti savo žiniasklaidos priemonę.
Tai labai išsilavinę profesionalai, kurie tuo pačiu turi tam tikrą savivoką, nes tokio žmogaus negalės stumdyti. Žiniasklaidos rinka taip drastiškai keičiasi, kad nebėra prasmės žurnalistų jai ruošti. Priešingai, ugdomi profesionalai, kurie patys tą rinką formuotų“.
Studijos – be išankstinių „rėmų“
„Turkijoje veikia labai prabangus Sabanci universitetas. Jį yra įkūręs milijonierius, ir ši aukštoji mokykla laikoma geriausiu universitetu Turkijoje. Ten norintys studijuoti žmonės parašo, kur nori stoti, bet po to jie visą studijų laikotarpį gana laisvai klaidžioja po universitetą rinkdamiesi dalykus.
Ir tik pabaigus suskaičiuojami kreditai ir pasakoma, ką žmogus iš tiesų yra baigęs. Daugiau nei 40 procentų baigia ne tai, kur jie įstoja. Universiteto atstovai sako, kad tai parodo, kaip švaistomi pinigai, jeigu tu žmogų įstatai iš karto į rėmus ir nebeleidi judėti“.
Visą tekstą galima paskaityti čia:
gzi2.wordpress.com/2012/11/05/zurnaliste-a-cepkauskaite-atsako-i-zurnalisto-t-vaisetos-klausimus-zurnalistikos-studijos-turetu-paruosti-sistemai-neadekvacius-zmones/
Prie šios temos - kokios galėtų būti studijos, dar grįšime.
Rasa MASIOKAITĖ
