Primenama, kad anksčiau siekiantieji įstoti į universitetą turėjo perlipti 5,4 minimalaus konkursinio balo kartelę, daugelyje kolegijų minimalus stojamasis balas buvo 4,3, tačiau į kai kurias aukštąsias mokyklas buvo įmanoma įstoti ir su žemesniu konkursiniu balu. Šiais metais teisę nustatyti minimalų stojamąjį balą turi pačios aukštosios mokyklos.
Pokyčiai, aktualūs mokyklas baigusiems ir į aukštąsias stojantiesiems 2024 metais
Nuo šių metų Lietuvoje įsigaliojo nauja tvarka, kai keičiami stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai.
2023 metų pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pranešė, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo pataisas nuo 2024 m. į universitetines studijas stojantiems abiturientams vietoje dviejų valstybinių egzaminų privalomi bus trys, įvedamas reikalavimas iš jų turėti bent 36 balų vidurkį. Anksčiau ministerijos nustatytas minimalaus konkursinio balo reikalavimas stojant į valstybės finansuojamas vietas naikinamas.
VU koreguoja minimalų stojamąjį balą
Kaip skelbiama Vilniaus universiteto (VU) interneto svetainėje, pagal naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją, šiemet į Vilniaus universiteto pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu bus priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir stojančiojo pasirinktą egzaminą, kurių įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui (turės būti ne mažesnis nei 36 balai).
Reaguodamas į šiuos pokyčius, VU šiemet stojantiems abiturientams taikys naują minimalų stojamąjį balą – 5. Universiteto atstovai ragina atkreipti dėmesį, kad tai tik minimalus balas – norint įstoti į tam tikras studijų programas VU šio minimalaus balo neužtenka. Pavyzdžiui, 2023 m. stojant į odontologijos studijų programą žemiausias balas buvo 9,79, į medicinos – 8,74, į farmacijos – 8,27, į programų sistemų studijas – 7,81.
KTU ir ISM pozicijos nesikeičia
Anot KTU atstovų, sprendimui palikti esamą minimalaus konkursinio balo kartelę pritaria visa universiteto bendruomenė. Tikimasi, kad tai padės išlaikyti aukštą universiteto studijų kokybę.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus dr. Daliaus Misiūno teigimu, įstatymo pataisos sudaro sąlygas universitetams nuleisti įstojimo kartelę, o tai gali atsiliepti studijų kokybei Lietuvoje.
„Girdime įvairių šios naujos tvarkos interpretacijų, bet mūsų pozicija tvirta – jei universitetai laikysis tik minimalių naujųjų reikalavimų, tai gali turėti įtakos studijų kokybei. Kokybė yra ISM prioritetas, todėl esame apsisprendę, kad minimalaus 5,4 konkursinio balo laikysimės ir toliau. Nusprendėme nedvejodami, nes jau nuo sausio mėnesio pradėjome išankstinį moksleivių priėmimą į bakalauro studijas“, – teigia D. Misiūnas.
ISM universiteto sprendimas susijęs su tuo, kad norima toliau pritraukti labiausiai motyvuotus ir gerai besimokančius abiturientus.
„Moksleiviai ateina ieškodami aukštos studijų kokybės, jaučiame šį įsipareigojimą ir jo laikysimės“, – akcentuoja ISM Priėmimų skyriaus vadovė Aistė Karoblė.
Kitos aukštosios mokyklos savo verdiktą dėl minimalaus konkursinio balo turėtų paskelbti artimiausiu metu.
Bendrasis priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas prasidės birželio 1 d.
________
Informaciją parengė Rūta Anusevičienė
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto nuotr.
