Eikite į atvirų durų dienas
Universitetų ir kolegijų organizuojamos atvirų durų dienos – daug daugiau nei vieta, kur nemokamai galima gauti rašiklių, saldainių ir balionų. Tai puikus renginys, kuriame būsimieji studentai gali užduoti klausimus esamiems studentams bei dėstytojams. Būtinai užduokite ir „nepatogius“ klausimus, pavyzdžiui, ar verta mokėti už mokslą? Ar daug studentų iškrenta po pirmojo semestro ar pirmo kurso? Ar pirmaisiais studijų metais yra galimybių gauti darbą pagal specialybę?
Apsilankymas studentų miestelyje – puiki galimybė gauti specializuotų studijų leidinių, pabendrauti su aukštosios mokyklos darbuotojais, apžiūrėti patalpas ir t. t.
Peržvelkite darbo skelbimų svetaines
Tikriausiai nėra geresnio būdo išsiaiškinti, kokie reikalavimai keliami, koks potencialus atlyginimas konkrečios srities darbuotojams siūlomas, nei peržvelgti darbo skelbimus. Atlikę nedidelį internetinį tyrimą pastebėsite, ar būsima profesija paklausi, ar potencialūs darbdaviai atitinka jūsų lūkesčius.
Jei perskaitę darbo specifiką ir darbuotojo atsakomybes nesate sužavėti, gali būti, kad ši dalykinė sritis – tiesiog ne jums. Tai būtų kaip prekybos vadybos studijos neturint noro dirbti su žmonėmis ar architektūros studijos, nors apskritai nemėgstate miesto.
Rinkitės tai, kas traukia ir akivaizdžiai patinka
Kažkokio nepatinkančio dalyko studijos neišvengiamai sukels stresą ir nerimą. Jau vien galvojant apie namų darbus gali pradėti sukti pilvą, o pats kurso turinys atrodys tarsi tamsus miškas. O jei jausite, kad sritis, kurią renkatės, yra įdomi, smalsumas tik augs, o kartu augs ir jūsų pasiekimai bei teigiama patirtis. Studijuoti dalyką, kuris tikrai įdomus ir įtraukia, o ne neš didesnes pajamas.
Atsižvelkite į praktikos galimybes
Praktika gali būti apmokama arba neapmokama, kaip ir stažuotės. Tai priklauso nuo srities. Pavyzdžiui, žurnalistai retai kada praktikos metu gauna atlyginimą, o medikai rezidentai jį gauna visada. Trumpalaikė praktika arba stažuotė, galiausiai – net ir vadinamasis šėšėliavimas – tai būdai išbandyti profesiją dar iki pasirenkant studijas. Tikėtina, gal pasirinksite visai kitą studijų programą.
Ar studijų metais turėsite galimybių išvykti studijuoti į kitą šalį?
Studijų ir kelionių derinimas – ekonomiškas būdas lankyti naujų dalykų paskaitas, įgyti žinių. Tai vadinamoji Erasmus programa – puikus pasirinkimas norintiems užmegzti naujas pažintis, susirasti draugų, aplankyti naujus miestus ir pažinti kitų šalių kultūras.
Susirašykite pliusus ir minusus
Įprastas „įrankis“, padedantis apsispręsti – susirašyti universitetų ir jų studijų programų pliusus ir minusus. Taip pat įvertinkite vietą, mokesčius, galimas išlaidas (pavyzdžiui, persikėlimas iš namų, kelionės išlaidos, mokymosi priemonės ir kt.) ir viską, kas apskritai jums atrodo svarbu. Tai padės pasirinkti tinkamiausią variantą.
Netikėkite visais gandais ir mitais
Vertinkite ne vien informaciją, kurią girdėjote iš buvusių studentų: pasidomėkite ir savarankiškai, paklauskite, kodėl kai kurie studentai metė studijas, pasiskaitykite atsiliepimų svetainėse, kuriose diskutuojama apie aukštąsias mokyklas. Atminkite, kad įvertinimas viena ar penkiomis žvaigždutėmis gali būti subjektyvus ir nebūtinai atspindi realybę. Tai tik vienas požiūris, o sprendimą dėl tinkamiausių studijų turėsite priimti jūs, ne kažkas kitas.
Pasikliaukite savo intuicija
Jei instinktyviai jaučiate, kad žengiate tinkamu keliu, reiškia, viskas gerai. Jei tik atvykę pasidairyti jaukiai jaučiatės naujame mieste, jei patinka būsimosios studijos, vilioja karjeros perspektyvos ar apskritai patraukli pati studijų konkrečioje vietoje idėja, tai yra puikūs ženklai, padedantys jums žengti svajonių keliu.
Informaciją parengė Rūta Anusevičienė
