Daro poveikį įvairiose srityse
„Littelfuse“ vyresnioji personalo atrankų specialistė ir Globalaus praktikos projekto lyderė Gustė Vaitkevičiūtė tikina, kad tvarumo reguliavimas daugelyje šalių griežtėja, todėl įmonės vis labiau supranta svarbą būti tvariomis ir atitikti tvarumo standartus.
„Todėl tvarumo specialistų poreikis pastebimai ir nuolat auga. Ypatingai tai matoma technologijų sektoriuje – viename iš sparčiausiai vystančių tvarumo principus. Kaip vieni iš šio sektoriaus dalyvių, siekiantys įgalinti tvarų, susietą bei saugesnį pasaulį, orientuojantis į komponentų elektromobiliams bei atsinaujinantiems energijos šaltiniams kūrimą, pastebime, jog šių dienų rinkoje netrūksta į inovaciją orientuotų įmonių, siekiančių kurti tvarias technologijas“, – sako G. Vaitkevičiūtė.
Gustė Vaitkevičiūtė
Pasak „Litgrid“ veiklos tobulinimo vadovės Vaidos Veselovskienės, tvarumas veikia įvairias sritis: daro įtaką veiklos organizavimo formoms, vertybinėms nuostatoms, teisiniam reguliavimui. Visa tai virsta technologiniais sprendimais, inovacijomis, žaliaisiais standartais ir kasdieniais pasirinkimais.
„Litgrid“, kaip Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, sudaro sąlygas žaliosios energetikos plėtrai – taigi prioritetų skalėje tvarumas užima ypatingai aukštą vietą. Apskritai, visame energetikos sektoriuje šiuo metu vyksta atsinaujinančios, žaliosios energetikos bumas, taigi tvarumo temos ir ją išmanančių specialistų svarba neabejotinai akivaizdi“, – teigia V. Veselovskienė.
Tvarumo tendencijos Lietuvą pasiekė vėliau
Turintys sisteminį mąstymą apie tvarumą, puikiai suvokiantys ateities pokyčius, įstatymus, reglamentus, žinantys, kaip pramonė turėtų į tai reaguoti – būtent tokiomis savybėmis, pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorės, Aplinkos inžinerijos instituto direktorės Žanetos Stasiškienės, turi pasižymėti darbo rinkai reikalingi tvarumo specialistai. Be to, jie turi išmanyti pačios įmonės specifiką, žinoti, kaip susidoroti su galimais iššūkiais.
„Įmonės tvarumo srityje veikia įvairiai – vienur yra atskirų specialistų komandos, kitur funkcijos integruojamos į tam tikras pareigybes. Didesnėse įmonėse vieno žmogaus jau neužtenka – tam reikalinga visa komanda“, – tikina Ž. Stasiškienė.
Anot jos, tvarumo specialistų svarbą suvokia vis daugiau įmonių, tačiau šis supratimas Lietuvoje, kitaip nei, pavyzdžiui, Skandinavijoje ar Vokietijoje, šiek tiek vėluoja.
Žaneta Stasiškienė
Profesorei pritaria ir G. Vaitkevičiūtė: „Nors Lietuvą šios tendencijos pasiekė sąlyginai nesenai, sparčiai išaugus tvarumo specialistų poreikiui, šiuo trumpuoju laikotarpiu yra jaučiamas jų trūkumas“.
„Litgrid“ veiklos tobulinimo vadovė V. Veselovskienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad darbo rinkoje galima pastebėti tvarumo specialistų veiklos krypčių išsišakojimą: vieni iš jų kuria strategijas, kiti jas palaiko, įgyvendina, matuoja, vysto.
Z karta – aktyvi tvarumo klausimais
Visuomenėje pastebima, kad tvarumu itin susirūpinę Z kartos atstovai, kurių darbo rinkoje sparčiai daugėja.
Z karta augo apsupta lengvai prieinamos informacijos apie klimato kaitą, socialinės nelygybės ir kitus globalius iššūkius, todėl ji, „Littelfuse“ vyresniosios personalo atrankų specialistės G. Vaitkevičiūtės teigimu, išsiskiria iš kitų kartų savo sąmoningumu ir aktyvumu ieškant pastarųjų problemų sprendimo būdų, kelia tvarumo ir socialinės atsakomybės klausimus.
„Atitinkamai tai veikia įmones ir bendras rinkos tendencijas: labiau orientuojamasi į organizacijas, kurios pasižymi aiškiu tvarumo planu, socialine atsakomybe ir apie tai aiškiai ir atvirai komunikuoja. Tokios įmonės lengviau pritraukia bei išlaiko Z kartos atstovus, nes pastarieji dažnai renkasi darbdavius, pasižyminčius jiems artimomis vertybėmis bei vizija“, – tvirtina G. Vaitkevičiūtė.
V. Veselovskienė taip pat vertina Z kartos atstovus, nes jie atvirai kalba apie tai, kodėl jiems svarbus tvarumas, dar daugiau – jie tai patvirtina savo gyvenimo būdu. Tačiau „Litgrid“ siekiama, kad kiekvienam organizacijos komandos nariui tvarumas būtų svarbus, nepriklausomai nuo jo vaidmens, amžiaus ar priklausymo vienai ar kitai kartai.
„Apskritai esame linkę tikėti, kad tarp įvairių kartų yra daug daugiau panašumų nei skirtumų“, – sako „Litgrid“ veiklos tobulinimo vadovė.
Vaida Veselovskienė
Svarbu didinti visuomenės sąmoningumą
Pašnekovės pastebi, kad norint, jog darbo rinkoje būtų pakankamai tvarumo specialistų, būtinas bendradarbiavimas tarp verslo įmonių ir aukštojo mokslo institucijų.
Nors G. Vaitkevičiūtė tikina, kad tvarumas kelia studentų susidomėjimą, o universitetai bando atliepti augantį specialistų poreikį, tačiau KTU profesorė Ž. Stasiškienė tikina, kad stebint darbo rinką kol kas pasigendama aiškiai suformuoto poreikio iš įmonių pusės.
„Kiek teko nagrinėti darbo skelbimus, įmonių, ieškančių tvarumo specialistų, yra nedaug. Nors organizacijos ir tikisi tokių specialistų, tačiau darbo skelbimai nėra tinkamai suformuluoti. Žinoma, labai svarbu didinti ir studentų žinias apie šią sritį ir čia atsiveriančias galimybes“, – teigia KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė.
Anot jos, universitete stengiamasi tai įgyvendinti: bazinės žinios apie šią sritį visiems KTU studentams suteikiamos dar bakalauro studijų metu privalomame studijų modulyje „Darnus vystymasis“.
„Pastebime ir tai, kad įvairiose studijų pakopose rengiami baigiamieji darbai gali tiesiogiai atliepti pramonės, verslo lūkesčius sprendžiant aktualias tvarumo problemas, remiantis darnumo principais.
Taigi tvarumo sritis pamažu sulaukia daugiau dėmesio. Galbūt ne tiek, kiek norėtųsi, tačiau per tokius renginius, kaip „KTU WANTed karjeros dienos 2023“, ir kitokias iniciatyvas galima pasiekti glaudesnį susikalbėjimą“, – įsitikinusi Ž. Stasiškienė.
Pasikalbėti su įmonių, taip pat ir „Littelfuse“ bei „Litgrid“, atstovais apie karjeros galimybes įvairiose srityse jau greitai bus galima kasmetiniame renginyje „KTU WANTed karjeros dienos 2023“.
Didžiausias Baltijos šalyse jaunimo ir įmonių atstovų kontaktų renginys – „KTU WANTed karjeros dienos 2023“ – jau spalio 19 dieną, Kauno „Žalgirio“ arenoje. Išsamesnė informacija: https://karjerosdienos.ktu.edu/
