Kokius mokomuosius dalykus dešimtokai galės rinktis?
Visi mokomieji dalykai suskirstyti į 3 grupes:
1. Privalomieji dalykai: lietuvių kalba ir literatūra (išplėstinis arba bendrasis kursas), matematika (išplėstinis arba bendrasis kursas), fizinis ugdymas, socialinė-pilietinė veikla.
2. Privalomai pasirenkami dalykai:
• užsienio kalbos (anglų, vokiečių, prancūzų, rusų);
• visuomeninis ugdymas (geografija, istorija, ekonomika ir verslumas, filosofija);
• gamtamokslis ir technologinis ugdymas (biologija, chemija, fizika, informatika, inžinerinės technologijos);
• dorinis ugdymas (tikyba, etika);
• meninis ugdymas (dailė, muzika, teatras, šokis, medijų menas, taikomosios technologijos).
3. Laisvai pasirenkami dalykai
Galima rinktis iš:
• modulių, skirtų giliau mokytis privalomų ir privalomai pasirenkamų dalykų;
• profesinio mokymo programos modulių, skirtų įgyti pasirinktą kvalifikaciją ar jos dalį;
• laisvai pasirenkamų dalykų (nacionalinis saugumas ir krašto gynyba, geografinės informacinės sistemos, astronomija, menų istorija, psichologija, teisė, etninė kultūra).
Reikės pasirinkti mažiausiai 8 dalykus. Per savaitę mokinys turės turėti bent 25 val. pamokų, maksimumas – 35 val.
Svarbu: IV gimnazijos klasėje pasirinktus dalykus bus galima keisti, tačiau mokiniai privalės laikyti naujai pasirinktų dalykų tarpinius patikrinimus.
Brandos egzaminų naujovės
Nuo 2024–2025 m. m. nebeliks mokyklinių egzaminų, visi brandos egzaminai bus valstybiniai. Taigi, mokiniai turės tik vieną galimybę įgytas žinias bei gebėjimus pademonstruoti per egzaminą, tačiau dvejų metų mokymosi turinys bus suskaidomas į mažesnes dalis.
Valstybinis brandos egzaminas bus išskaidomas į dalis:
• 2 tarpinius patikrinimus ir valstybinį brandos egzaminą pagrindinės sesijos metu (lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykai);
• 1 tarpinį patikrinimą ir valstybinį brandos egzaminą pagrindinės sesijos metu. Pasirinktinai bus galima laikyti tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, informatikos, biologijos, chemijos, fizikos, inžinerinių technologijų, istorijos, geografijos, filosofijos, ekonomikos ir verslumo egzaminus.
Mokiniams bus siūlomi ir 3 nauji valstybiniai brandos egzaminai: filosofijos, ekonomikos ir verslumo bei inžinerinių technologijų.
III–IV gimnazijos klasėse lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos bus mokomasi pagal bendrojo arba išplėstinio kurso programą, tad atitinkamai organizuojami du atskiri – bendrojo ar išplėstinio kurso – valstybiniai brandos egzaminai.
Pageidaujantieji galės rengti brandos darbą. Jis nėra laikomas valstybiniu egzaminu, tačiau už jį galima gauti papildomų balų stojant į aukštąją mokyklą.
Kiek taškų reikės surinkti, kad egzaminas būtų išlaikytas?
Brandos egzaminas bus išlaikytas surinkus 35 iš 100 galimų taškų. 40 proc. įvertinimo (atitinkamai iki 40 taškų) bus galima surinkti jau prieš pagrindinę egzaminų sesiją tarpinių patikrinimų III ir IV gimnazijos klasėje metu, o pagrindinės sesijos metu – iki 60 taškų.
Brandos atestate įrašomi tiek tarpinio patikrinimo rezultatai, tiek bendras valstybinio brandos egzamino rezultatas.
Tarpiniai patikrinimai: visa svarbiausia informacija apie juos
Kodėl buvo nuspręsta organizuoti tarpinius patikrinimus?
Mokiniai nerimauja, ar tarpiniai patikrinimai nepadidins krūvio ir įtampos. Tačiau kaip teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, šie patikrinimai leis mokiniams jau iš anksto, dar mokantis III-oje gimnazijos klasėje, sukaupti dalį baigiamojo vertinimo, išskaidys mokymosi krūvį, mažins įtampą per brandos egzaminų sesiją.
Tarpiniai patikrinimai bus organizuojami mokyklose, beveik visi jų – elektroniniu būdu.
Kokių dalykų tarpinius patikrinimus reikės laikyti?
Bus organizuojami privalomų ir privalomai pasirenkamų dalykų tarpiniai patikrinimai, t. y. lietuvių kalbos ir literatūros, tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbų, visuomeninio ugdymo, gamtamokslio ir technologinio ugdymo.
Ką daryti, jei mokinys negalės dalyvauti tarpiniame patikrinime?
Nedalyvavus tarpiniame patikrinime dėl pateisinamos priežasties III gimnazijos klasėje, bus sudaryta galimybė tarpinį patikrinimą laikyti IV gimnazijos klasėje su tų metų III gimnazijos klasės mokiniais.
Nedalyvavus lietuvių kalbos ir literatūros ir (arba) matematikos antrajame tarpiniame patikrinime IV gimnazijos klasėje dėl pateisinamos priežasties, bus sudaryta galimybė jį laikyti dar tais pačiais mokslo metais iki pagrindinės egzaminų sesijos pradžios.
Jeigu mokinys dalyvavo tarpiniame patikrinime ir surinko pakankamai taškų, galbūt jis gali nebelaikyti brandos egzamino?
Tokiu atveju jo brandos atestate bus fiksuojamas tik tarpinio patikrinimo rezultatas. To nepakaks norint baigti vidurinio ugdymo programą. Kaip ir iki šiol, brandos atestatui gauti reikės išlaikyti ne mažiau kaip 2 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei kito pasirinkto dalyko.
Kiek egzaminų reikės būti išlaikius norint stoti į aukštąsias mokyklas 2025 metais?
Nuo 2025 m. reikės būti išlaikius ne mažiau kaip 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirinktą.
Stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas pakaks mažiausiai 2 valstybinių egzaminų, jiems nebūtinas matematikos egzaminas.
Pretenduojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas galios tiek bendrojo, tiek išplėstinio kurso lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai.
Bendrojo kurso valstybinio brandos egzamino rezultatas prilygs 60 proc. išplėstinio kurso valstybinio brandos egzamino rezultato. Pavyzdžiui, gavus 80 bendrojo kurso valstybinio brandos egzamino balų, rezultatas atitiks išplėstinio kurso valstybinio brandos egzamino 48 balus.
Ką apie būsimuosius pokyčius kalba patys dešimtokai?
Kaip ir daugelį pokyčių, taip ir šias naujienas dešimtokai priima gana skeptiškai, kamuojami abejonių. Vienos iš Kauno gimnazijų II-oje klasėje besimokanti Solveiga sako, kad dėl naujosios tvarkos kol kas kyla dar nemažai klausimų: „Su klasės draugais kaip tik aptarėme, kad labai nepatogu, jei, pavyzdžiui, negalėčiau dalyvauti tarpiniame patikrinime. Tuomet IV klasėje man reikėtų laikyti papildomą patikrinimą iš medžiagos, kurios jau nebesimokome, ir dar egzaminą. Taip pat girdėjome, kad kai kuriuos patikrinimus, egzaminus reikės laikyti atostogų metu, tad ši mintis irgi nesužavėjo. Kyla abejonių, kaip reikės rinktis tuos mokomuosius dalykus, jei mokinys ketina pereiti į kitą gimnaziją“, – mintimis dalijosi Solveiga.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizavo nuotolinę konsultaciją. Joje galite rasti atsakymus į aktualius klausimus apie naujuosius egzaminų pokyčius.
Visa susisteminta informacija – šioje atmintinėje dešimtokui.
