Bendrasis priėmimas tęsiasi. Stojantieji gali teikti prašymus studijuoti, keisti savo pasirinkimus bei jų eiliškumą LAMA BPO sistemoje iki rugpjūčio 5 dienos 12 val. Sulaukę svarbiausiųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatų, kandidatai į aukštąsias mokyklas jau gali geriau įsivertinti savo galimybes įstoti į pasirinktas specialybes bei atitinkamai koreguoti savo pasirinkimus.
Liepos 15 d. paaiškėjo keturių valstybinių brandos egzaminų rezultatai: dviejų svarbiausiųjų – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, taip pat – informacinių technologijų ir chemijos. Apie tai plačiau skaitykite čia.
Likusių valstybinių brandos egzaminų rezultatus Nacionalinė švietimo agentūra planuoja paskelbti ne vėliau kaip liepos 23 d. Belaukiant likusių egzaminų rezultatų, metas apžvelgti, kokios studijų kryptys buvo geidžiamiausios tarp stojančiųjų į aukštąsias mokyklas pernai bei ankstesniais mokslo metais.
Universitetai pirmauja prieš kolegijas
Kaip ir anksčiau, pernai kolegijos populiarumu ir prestižu nusileido universitetams. 2020 m. pirmojo etapo metu 60 proc. stojančiųjų (2019 m. – 58 proc.) aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 40 proc. (2019 m. – 42 proc.) – kolegijų.
Ryškėja tendencija, kad tarp stojančiųjų aukštąsias mokyklas mažėja tais pačiais metais baigusiųjų vidurines mokyklas. Pernai pirmojo etapo metu 55 proc. stojančiųjų į universitetus buvo tų pačių metų abiturientai (2019 m. – 61,9 proc.), kolegijų sektoriuje jų mažiau – tik 32,5 proc. (2019 m. – 37,3 proc.). Kiek anksčiau LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas mūsų portalui komentavo, jog tarp teikiančiųjų prašymus šiemet dar daugiau baigusiųjų mokyklas anksčiau (ne šiemet). Visgi dar anksti spėlioti, ar ši tendencija išliks ir šiemet. Tai paaiškės pasibaigus prašymų studijuoti teikimui.
Populiarumo viršūnėje – socialiniai mokslai
2020 metais socialinių mokslų studijų srities programos buvo pagrindinis prioritetas tiek tarp pasirinkusiųjų universitetines studijas, tiek kolegijas. Universitetuose socialinius mokslus pernai rinkosi 42,9 proc. stojančiųjų (2019 m. – 38,5 proc.), kolegijose – 44,1 proc. (2019 m. – 41,7 proc.).
Įdomu tai, kad socialinių mokslų populiarumas 2010 – 2018 metais nuosekliai mažėjo. Pavyzdžiui, 2010 metais socialinius mokslus universitetuose norėjo studijuoti kiek daugiau nei 50 proc. stojančiųjų, o 2018 m. – jau tik 35,3 proc. Tačiau nuo 2019-ųjų ši tendencija staiga pakeitė kryptį.
Antra pagal populiarumą studijų sritis praėjusiais metais tiek universitetuose, tiek kolegijose sutapo – tai – biomedicinos mokslai. Universitetuose šią studijų sritį rinkosi apie 22 proc. stojančiųjų, kolegijose – apie 24 proc.
Trečioji vieta populiariausių studijų sričių sąraše universitetuose bei kolegijose skyrėsi: universitetuose – fiziniai mokslai, kolegijose – technologijos mokslai. Tokios pačios tendencijos vyravo ir 2019 metais.
Susidomėjimas IT bei matematika - toliau mažėjo
Deja, stojančiųjų į su informacinėmis technologijomis, matematika susijusias studijas universitetuose pernai teliko 12 proc. (2019 m. – 13,4 proc.).
Universitetuose ir kolegijose pagal pirmąjį prioritetą biomedicinos mokslai 2020 m. buvo gerokai populiaresni už technologijos mokslus, pastaruosius besirenkančiųjų sparčiai mažėja abiejuose sektoriuose: universitetuose biomedicinos mokslus renkasi apie 23 proc., kolegijose – apie 24,4 proc., o technologijos mokslus universitetuose – jau tik 8,9 proc. (2019 m. – 10,4 proc.), kolegijose – 18,1 proc. (2019 m. – 20,4 proc.).
Trauka į meno sritį išliko stabili, universitetų sektoriuje siekia 6,1 proc. (2019 m. – 6 proc.), kolegijų – 4,6 proc. (2019 m. – 3,9 proc.).
Ar galime nuspėti šių metų tendencijas?
„Kur stoti“ naujienų portale reguliariai skelbiame informaciją, kaip vyksta šių metų bendrasis priėmimas, kokios tendencijos ryškėja. Galutinių šių metų stojimų dar teks palaukt beveik tris savaites. Norintieji studijuoti aukštosiose mokyklose kandidatai savo prašymus gali teikti iki rugpjūčio 5 d. Pateikusieji prašymai iki šios datos taip pat gali keisti savo pasirinkimus ir jų eiliškumą.
Vis dėlto, galimybė apytikriai prognozuoti, ar šiemet keisis studijų sričių populiarumo tendencijos (o tai lems ir kiek lengviau ar sudėtingiau bus įstoti į atitinkamų studijų sričių programas). Vienas iš būdų numatyti tendencijas ir jų pasikeitimus yra apžvelgti valstybinių brandos egzaminų pasirinkimus, palyginant juos su ankstesniais metais.
Laikančiųjų daugumos dalykų valstybinius brandos egzaminus, lyginant su pernai ir užpernai, mažėjo. Visgi daugeliu atvejų tai susiję ne su menkstančiu atitinkamų dalykų populiarumu, bet su mažėjančiu abiturientų skaičiumi. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis prašymus 2021 metais laikyti brandos egzaminus pateikė 27 733 kandidatai (2020 metais – 28 254, 2019 metais – 30 072 kandidatai). Tai 521 kandidatu mažiau negu 2020 metais.
Pasirinkusiųjų laikyti daugelio dalykų VBE nežymiai mažėjo, tačiau, lyginant su bendru kadidatų skaičiaus mažėjimu, ženkliai nesikeitė. Visgi kai kurių dalykų egzaminus laikyti šiemet rinkosi daugiau kandidatų, nepaisant bendro kandidatų skaičiaus mažėjimo. Pavyzdžiui, biologijos egzaminą šiemet laikė 5582 kandidatai, o pernai – 5404 kandidatai. Tai galėtų reikšti augantį susidomėjimą sveikatos bei gamtos mokslų sritimis (būtent į jas stojantys kandidatai paprastai laiko biologijos egzaminą).
Visgi drastiškų pokyčių pagal šiųmetinius egzaminų pasirinkimus, lyginant su ankstesniais metais, nėra. Tai rodo, kad šiemet nereikėtų tikėtis ir ryškaus studijų sričių populiarumo tendencijų pokyčio. Visgi gali būti svyravimų atskirose studijų programose. Apie tai rašysime vėlesniuose straipsniuose.
* * *
Straipsnis parengtas pagal LAMA BPO ir NŠA informaciją.
* * *
„Kur stoti“ konkursinio balo skaičiuoklę rasite čia:
