Apie tai kalbėjome su Giedre Valaitiene – Panevėžio J.Miltinio gimnazijos Ugdymo karjerai centro vadove bei Lietuvos karjeros specialistų asociacijos valdybos nare.
Kaip atsirinkti testus, kurie padėtų jaunimui išsigryninti savo karjeros kryptį? Kur jų ieškoti (nemokamai ar už nedidelį mokestį)? Ir kuo skiriasi nemokami testai nuo tų, už kuriuos reikia mokėti?
Jaunas žmogus dažnai ypač žavisi testais kaip priemone, kuri gali stebuklingai parodyti jo ateitį ir siekiamybes. Deja, svarbu suprasti, kad testas tėra tik dar viena galimybė (dar vienas instrumentas), padedantis giliau (ar tiesiog kitaip nei esame įpratę) pažinti save. Jei savęs pažinimui bus naudojamas tik šis vienas įrankis, jis jokiu būdu netaps jauno žmogaus ateities pranašu ar gelbėtoju, o neretai gali ir pridaryti žalos – neleis pastebėti realių paties žmogaus norų ir galimybių. Todėl labai svarbu šį instrumentą taikyti apgalvotai, ir būtinai – tik kaip papildomą įrankį.
Karjeros testų tikrai nemažai galima rasti internete, jų gali duoti ir karjeros konsultantai, psichologai, testų galima rasti studijų žurnaluose, savęs pažinimo leidiniuose ir panašiai. Populiariausius rasite šiuose internetiniuose puslapiuose: www.mukis.lt ir www.euroguidance.lt
Mokamus karjeros testus dažniausiai siūlo sertifikuoti tokių testų konsultantai (t.y. žmonės, kurie yra baigę tam tikrus mokymus ir turi žinių, kaip tinkamai iššifruoti gautus testo rezultatus). Tokie testai prasmingiausi tuomet, kai yra teikiami kartu su karjeros konsultacija ar jų ciklu. Sertifikuoti karjeros testai būna mokami (taip yra todėl, kad tiek kūrėjai, tiek sertifikuoti konsultantai ima mokestį už savo autorines teises bei testų platformų išlaikymą), tačiau dažnai jie yra patikimesni, asmeniškesni, išsamesni.
Ką gali padėti išsiaiškinti karjeros testai? Kokių jų būna?
Karjeros testai praplečia asmeninį akiratį, savęs matymą, suteikia galimybę pažiūrėti į save iš šalies, tarsi iš kito kampo. Jie gali pagelbėti nusistatyti, kokias turite asmenines savybes – tiek stipriąsias, tiek tobulintinas, kokių turite gebėjimų, polinkių, interesų, koks jūsų intelekto tipas, kas jus motyvuoja kaip asmenį.
Taip pat testų pagalba galite gilintis į savo temperamentą, išsiaiškinti laiko planavimo, streso valdymo, konfliktų sprendimo gebėjimus, asmeninio efektyvumo sėkmes ir nesėkmes.
Kitaip tariant – testai gali parodyti kryptį, kurlink judėti toliau. Ir tai (kartu su kitais veiksmais) gali padėti pasirinkti profesiją, karjeros sritį, tau tinkančią darbinę aplinką, veiklos formas ir pan.
Ką toliau daryti, kai jau atlikai kelis testus? Matyt, su tais testų atsakymais reikėtų kažkaip toliau dirbti?
Testai turėtų būti tik gairės, paskata toliau gilintis į save, tikrinti tas „teorijas“, kurias apie jus iškėlė testo atsakymai. Gautais testų rezultatais galima pasinaudoti tam, kad giliau paanalizuotumėte jums „pasiūlytas“ studijų kryptis – susirinkus apie jas daugiau informacijos, gali paaiškėti, ar iš tiesų būtent ta kryptis jums būtų įdomi ir tinkama.
Idealu, kai šalia atliekamų testų, vykdomos ir kitos savęs pažinimo veiklos: savanorystė, diskusijos su rekomenduotos srities darbuotojais, karjeros konsultantais ir panašiai. Taip pat verta vesti savo asmeninį karjeros dienoraštį – periodiškai užsirašyti savo potyrius, jausenas, įspūdžius, atliktų testų rezultatus. Vedant dienoraštį ilgesnį laiką, pradėsite realiai matyti asmeninius pokyčius ir galėsite laiku išsikelti sau svarbius karjeros tikslus (kuriuos vėlgi reikėtų periodiškai peržiūrėti).
Bene geriausias būdas, padedantis pasitikrinti jus dominančią veiklos sritį (ar tą, kurią „nurodė“ testas, ar tą, apie kurią patys svajojate) – tai „šešėliavimas“, arba taip vadinamas specialybės „prisimatavimas“, kai moksleiviai eina į įmones/ įstaigas ir kelias dienas ar net savaitę stebi, kaip dirba juos dominančių profesijų atstovai.
Mano praktikoje yra buvę, kai susitariau su dantų implantavimo klinika dėl vienos moksleivės vizito, o iš jo grįžusi mergina pasakė, kad dabar suprantanti, jog ši sritis – ne jai. Filmai apie medikus gali sukurti „balto chalato iliuziją“, testai gali patvirtinti, kad tu šiai sričiai esi kuo tinkamiausias, tačiau tik pabuvojus toje aplinkoje, pamačius, kaip medikai dirba, gali kur kas geriau suprasti ar tai tikrai „tavo“ sritis.
Ar reikėtų priimti testų atsakymus už "gryną pinigą", ar tai vis dėlto tik vieni iš galimų kelių? Kaip dar galima bandyti išsigryninti savo stiprybes ir galimas karjeros kryptis?
Testas – akimirkos, nuotaikos, sąžiningumo ir atvirumo foto. Kiekvieną dieną įgydami naujos patirties, mes keičiamės.
Juolab, testai yra tas įrankis, kurį galima ir apgauti… Pavyzdžiui, pamatę tokį klausimą kaip „ar tau patinka gilintis į biologinius procesus“, jau galime nuspėti link ko šis klausimas veda – ir jeigu tu svajoji apie mediciną, kyla pagunda automatiškai atsakyti „taip“, pernelyg nesigilinant ar tai tikrai yra tiesa.
Tad atsakinėjant į testų klausimus, labai svarbus sąžiningas nusiteikimas ir pastangos vertinti save objektyviai (ne kaip „norėčiau, kad būtų“, o kaip iš tiesų yra).
Be to, atliekant testą svarbu ir nusiteikimas. Visuomet savo mokiniams sakau: nepildykite testų tuomet, kai esate pikti, alkani ar nusiminę – būsite linkę save nuvertinti. Taip pat ir būdami itin geros nuotaikos, užpildysite viską pernelyg „rožine spalva“. Todėl geriausia gilintis į save, kai esate nei pernelyg nusiminęs, nei apimtas euforijos. Tačiau galima elgtis ir kitaip – užpildyti tą patį testą praėjus geram laiko tarpui ir palyginti rezultatus :).
Kad geriau pažintumėte save, idealu atlikti ne vieną, o keletą testų. Bet dar idealiau šalia jų turėti ir daugiau savęs pažinimo pratybų – konsultuotis su karjeros specialistais, kalbėtis su asmeniniais autoritetais ir aptarti su jais savo pasirinkimas bei tų pasirinkimų privalumus ir trūkumus.
Taip pat rekomenduočiau dalyvauti kuo įvairesnėje visuomeninėje veikloje, lankyti neformalius užsiėmimus, ir kuo daigiau bendrauti, diskutuoti su skirtingais žmonėmis apie kuo įvairiausias veiklos sritis.
Karjeros pasirinkimas neretai vyksta visą gyvenimą – kiekvienas mūsų reguliariai savęs turime paklausti, ar svajojama profesija, planuojamos studijos, atliekama darbinė veikla mums vis dar teikia žavesio, ar nebe. Bet kurioje gyvenimo sferoje nuolat vyksta pasikeitimai, todėl normalu, kad keičiasi žmogaus kvalifikacija, o kartu ir užsiėmimai bei pareigos.
Sėkmės bandant pažinti save ir renkantis karjeros kelią! Karjeros testų taip pat rasite ir naujuose žurnaluose „Kuo būti“ bei „Kur stoti“, kurie pasirodys artimiausiu metu (taip pat testų ieškokite ir senesniuose šių žurnalų numeriuose).
********
Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė
El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com
