Beveik trečdalis abiturientų – 32,39 procentai – neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino (VBE). Apie priežastis dar pakalbėsime, bet dėl savo ateities abiturientai apsispręsti turi dabar. Jiems šio egzamino reikėjo, norint įstoti į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Dauguma turbūt nebuvo suplanavę mokėti už studijas. Ką jiems daryti?

Apie tai kalbėjome su VGTU stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktore Dovile Ulinskaite ir VDU rektoriumi Juozu Augučiu.

Stoti į mokamą vietą ir bandyti pereiti vėliau

Vienas turbūt logiškiausių variantų, jeigu tiksliai žinote, kur norėjote įstoti – tai stoti į to paties dalyko „mokamą“ studijų vietą ir bandyti pereiti į nemokamas vietas po semestro ar po metų.

VGTU stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė Dovilė Ulinskaitė sako, kad tai pakankamai realu, jei pasirinksite tokias studijas, kaip inžinerija bei įvairūs technologiniai mokslai. „Tokiu atveju, po metų ar net po semestro pereiti į valstybės finansuojamas vietas, yra tikrai tikėtina. Žinoma, jeigu bus mokomasi ir stengiamasi“, – sakė D.Ulinskaitė.

Kiek sudėtingiau tikėtis to paties, pasirinkus, pavyzdžiui, socialinius mokslus, kadangi į šią sritį visuomet įstoja daugiau absolventų, nei numatyta nemokamų vietų, ir po semestro ar po metų nemokamų vietų visiems norintiems dažniausiai neatsilaisvina.

„Tačiau šiemet numatyta daugiau valstybės finansuojamų vietų ir šiuose moksluose (pavyzdžiui, ekonomikoje bei vadyboje), tad galbūt tokia galimybė pereiti į valstybės finansuojamas vietas bus didesnė“, – suteikė vilties D.Ulinskaitė.

Variantą rinktis mokamas studijas (su mintimi pereiti į nemokamą vietą vėliau)  aptarė ir VDU rektorius Juozas Augutis. „Mokamos studijos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, sąlyginai nėra brangios. Taip pat atkrenta aukštesnės pragyvenimo išlaidos, kurios tektų studentui užsienyje“, – sakė J.Augutis.

Taigi, jei tikrai žinote, kad norite būtent TO universiteto ir būtent TŲ studijų – tai tam tikra galimybė. Žinoma, ji jums ir jūsų tėvams kainuos.

Pavyzdžiui, VGTU pasirinkusieji inžinerijos, informatikos ar technologijų mokslų studijas už vieną semestrą moka 1475,5 eurų, o socialinių mokslų ar verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės programų semestro studijų kaina yra 834,5 eur.

Studijų paskolos bei stipendijos

Viena iš galimybių susimažinti naštą už mokamas studijas – pretenduoti į studijų paskolą arba stipendiją.

Valstybės studijų fondas (prie Lietuvos Vyriausybės) teikia įvairias paskolas bei stipendijas studentams: valstybės remiamas paskolas, socialines stipendijas, studijų stipendijas ir kt. Daugiau informacijos galite rasti čia.

Apie norimą gauti studijų stipendiją reikia įvesti informaciją jau pildant prašymą LAMA BPO svetainėje, tad jei norėtumėte tuo pasinaudoti, pasidomėkite jau dabar (tiesa, dar ir mes apie tai atskirai parašysime – tad sekite ir kurstoti.lt naujienas).

D.Ulinskaitė atkreipia dėmesį, kad studijų paskola yra nebloga galimybė susimokėti už studijas, tačiau iki šiol studentai apie priimtą sprendimą dėl paskolos sužinodavo tik spalį.

„Šiemet, kai turime tokią situaciją ir galimai paskolų poreikis bus didesnis, tikimės, kad sprendimai bus priimti greičiau“, – vylėsi D.Ulinskaitė.

Pasirinkti mažiau „geidžiamą“ variantą

Jeigu iki šiol neturėjote vieno „lyderiaujančio“ pasirinkimo, ką norėtumėt studijuoti, ir svarstėte, pavyzdžiui, tarp vadybos ir kokios nors specialybės menų srityje, galite bandyti pasirinkti menus (stojant į šias studijų kryptis nereikia būti išlaikius matematikos egzamino). Žinoma, turėsite atitikti kitus priėmimo reikalavimus bei išlaikyti stojamuosius egzaminus, jeigu jų reikia stojant į pasirinktą kryptį. Visas stojamųjų egzaminų sąrašas yra čia.

Taip pat galioja ir kita galimybė – stoti į panašią specialybę, kurią norėjote studijuoti, bet ne į aukštąją, o į profesinę mokyklą.

Profesinis mokymas tikrai nėra gėda – per metus ne tik išsibandytumėte, ar pasirinkta profesija tinka, bet ir įgytumėt žinių bei įgūdžių, reikalingų toje srityje. O po metų bus galima apsispręsti – ar likti profesinėje mokykloje mokytis toliau, ar bandyti perlaikyti matematikos VBE ir stoti „aukščiau“.

Kokį „mažiau geidžiamą“ variantą bepasirinktumėte – turėtumėte metus įvertinti savo pasirinkimą ir likti jame, o jeigu tas „labiau geidžiamas“ variantas vis dar liktų tokiu, galima bandyti „laimę“ su egzaminais kitąmet. Bet iš tiesų, tai ne laimę reikės bandyti. Reikės šiek tiek daugiau motyvacijos ir pasiruošti „antram kartui“ geriau.

Bandyti po metų

Ką benuspręstumėte, šis variantas bet kokiu atveju lieka galioti. Ar praleisite metus mokamose studijose „norimoje“ srityje, ar pasirinksite „mažiau geidžiamą“ variantą – po metų turite teisę „bandyti vėl“. Tai yra, perlaikyti tuos egzaminus, kurie jūsų netenkina šiemet ir bandyti įstoti ten, kur norite labiau už viską.

Tik šį kartą jau teks pasitelkti daugiau motyvacijos ir pastangų, kadangi neišlaikymo kainą jau žinote.

„Mano asmeninis patarimas turbūt būtų toks – susiplanuoti pretenduoti į norimą vietą po metų. Tie metai tikrai nėra daug“, – sakė VDU rektorius J.Augutis. Jo teigimu, Lietuvoje itin trūksta darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu, ir per metus tikrai bus priimti sprendimai, kaip šiemet „atkritusią“ abiturientų minią sugrąžinti į aukštąsias mokyklas (žinoma, jeigu jie to norės ir bus pasiruošę).

„Pasaulyje normali tokia praktika, kad absolventai įstoja į aukštąsias mokyklas ne iš karto po mokslų baigimo, o kaip pavyzdžiui JAV – per municipalinį koledžą. Čia moksleiviai mokosi tam tikrų dalykų, „kamšo spragas“ ir ruošiasi stoti į aukštąsias mokyklas. Jie mokosi, derindami mokslus su profesine veikla“, – pasakojo J.Augutis.

Pasak jo, kažkas panašaus galėtų atsirasti ir Lietuvoje – tarsi „parengiamoji“ mokykla prieš stojant į aukštąją mokyklą, kurioje būtų mokomasi „trūkstamų“ dalykų ir ruošiamasi perlaikyti tam tikrus egzaminus.

„Aukštosios mokyklos Lietuvoje tikrai galėtų prisiimti tą naštą. Ir bent jau mes (VDU – aut.past)  dėsime tokias pastangas“, – sakė J.Augutis.

Pasak rektoriaus, tam jau yra padėti tam tikri pamatai: VDU yra sukurta ir veikianti nuotolinio mokymosi programa, kurioje siūloma dalyvauti tiek užsieniečiams, tiek išvykusiems lietuviams, per taip vadinamą kreditų sistemą. Kad šioje programoje besimokantys galėtų būti įtraukti į „studentų“ ar „kandidatų į studentus“ sąrašus reikia tik tam tiktų įstatyminių pataisų. Ir šiuos žingsnius VDU tikrai darys.

Bus kas padės pasiruošti, tik norėti ir stengtis reikės patiems

Jei atsiras tokia „kandidatų į studentus“ programa Lietuvoje – puiku. Jei ne, vis tiek niekas netrukdo savarankiškai susiplanuoti „tarpinius“ metus ir pasiruošti perlaikyti egzaminą (tiek matematikos, tiek kito dalyko – jei yra toks poreikis) kitąmet.

Šiemet, karantino ir nuotolinio mokymo „šviesoje“ tikrai buvo daug pasiruošusių padėti abiturientams pasiruošti egzaminams. Geriausi mokytojai dalinosi savo nuotolinėmis pamokomis socialiniuose tinkluose, didieji universitetai rengė kursus ir siūlė juos nemokamai abiturientams. Jie tai galvoja pratęsti ir šiemet.

VGTU šiemet organizavo matematikos ir fizikos pamokas abiturientams.

„Galvojame ir naujiems mokslo metams pratęsti šiuos kursus. Galbūt ne tik matematikos ir fizikos, bet ir IT“, – sakė D.Ulinskaitė. Ji sakė dar negalinti komentuoti detalių – ar tokie kursai startuotų rugsėjį, ar apie Naujuosius metus (kai jie taptų aktualūs ir būsimiems abiturientams) – tačiau patikino, kad jei tik poreikis bus, tai universitetas tikrai juos organizuos.

J.Augutis taip pat patvirtino, kad VDU, kuris šiemet organizavo net 5 dalykų kursus bei konsultacijas abiturientams (tame tarpe ir matematikos bei lietuvių kalbos), taip pat svarsto šią praktiką tęsti.

„Ko tikrai dabar nedaryčiau abituriento vietoje – neskubėčiau išvažiuoti, – sakė J.Augutis. – Bandyčiau dirbti ir mokytis, gilintis pačiam į tam tikras sritis, galbūt dirbčiau ir įgyčiau darbinės patirties. Ir tikrai bandyčiau stoti po metų“.

Pasak rektoriaus, galimybės studijuoti Lietuvoje tikrai bus.

„Mes, kaip šalis, negalime sau leisti išbarstyti tiek abiturientų, kurių mums taip reikia. Manau, kad reikia keisti ir priėmimo tvarką (egzaminas neturi būti vienintelis kriterijus), ir daug kitų dalykų švietimo sistemoje. Kitaip gyvenimas mus nubaus“, – sakė rektorius.

 

 

****

 

Pilnas priėmimo į aukštąsias mokyklas grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/10005/lama-bpo-paskelbe-detalu-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafika

 

Stojamųjų egzaminų tvarkaraštis į tam tikras specialybes yra čia: (https://bakalauras.lamabpo.lt/wp-content/uploads/2020/06/2020-m.-stojamųjų-egzaminų-tvarkaraštis-atnaujinta-2020-06-26.pdf

 

 

Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com