Abiturientės aktyviau siekia aukštojo mokslo už savo bendraamžius vaikinus.
Įstojusių į pirmosios pakopos studijas merginų mūsų šalyje daugiau, nei vyrų: 2010 m. duomenimis moterys sudarė 59 proc. visų studentų. Šiuo požiūriu lenkiame Europos vidurkį, kuris sudaro 55 proc.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktoje Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas 2012 m. apžvalgoje matyti ir daugiau įdomių dalykų.
Tradicijos - gajos ir tvirtos
Pavyzdžiui, tai, kad renkantis specialybes Lietuvoje išlikęs tradicinių „vyriškų“ ir „moteriškų“ specialybių pasiskirstymas, ir jis keičiasi gana lėtai.
Merginos universitetuose ir kolegijose daugiausiai studijuoja humanitarinių, socialinių, menų bei biomedicinos studijų srityse, vaikinai – fizinių ir technologijos mokslų studijų srityse.
Prie fizinių mokslų priskiriama astronomija, chemija, fizika, geodezija, geografija, informatika, klimatologija, matematika, meteorologija, žemės mokslai. Technologiniai mokslai – energetika, inžinerija, kibernetika, transporto, matavimų, mechanikos inžinerija.
Biomedicinos mokslai aprėpia plačią sritį nuo biologijos, biochemijos, medicinos, genetikos, aplinkotyros, ekologijos, visuomenės sveikatos iki zoologijos ar veterinarijos.
Kolegijose skirtumai ryškesni
Jei universitetuose šis skirtumas tarp lyčių pasiskirstymo mažesnis, tai kolegijose – itin ryškus.
Štai pernai iš visų įstojusių į kolegijas studijuoti fizinių mokslų vaikinai sudarė daugumą – 91 proc., tarp įstojusių į fizinius mokslus universitetuose vyrų buvo 65 proc. O biomedicinos mokslų studijų srityje ir kolegijose, ir universitetuose vyrauja merginos: 2012 m. kolegijose jos sudarė 80 proc. visų įstojusiųjų, universitetuose – 65 proc.
Tyrėjų duomenimis, poslinkiai šioje srityje nors labai lėtai, vis dėlto vyksta. Universitetuose pamažu daugėja vaikinų, kurie renkasi studijuoti biomedicinos mokslus (2009 metais jų buvo 32 proc., o 2012 metais – 35 proc.). Panašia dalimi padaugėjo technologijos mokslus studijuojančių merginų: 2009 metais jų buvo – 17 proc., 2012 metais – 20 proc.
Skaičiai skaičiais - vis dėlto tikrovėje tokio ryškaus lyčių pasiskirstymo pagal specialybes jau reta.
Meteorologas dirba tarp moterų
„Bendrai fakultete vis dėlto turime daugiau merginų“, - konstatavo lyg ir „vyriškai“ sričiai priskirtino KTU Cheminės technologijos fakulteto darbuotojai.
Kauno meteorologijos stoties viršininkas Vitas Laurynaitis turėtų atstovauti fizinių, vadinasi, taip pat „vyriškųjų“ profesijų sričiai. Tačiau tarp klimatologų, hidrometeorologų, sinoptikų, su kuriais jam tenka dirbti ir bendrauti – vis dėlto žymesnė dalis moterų, nei vyrų, ir taip, kiek atsimena pašnekovas, būdavo visada. Netgi kai studijavo – vaikinų kurse buvo vos trečdalis.
„Nėra ši specialybė išskirtinai vyriška: reikia domėtis gamtos reiškiniais, reikia fizikos, chemijos, matematikos, geografijos žinių – bet tai sugeba ir vaikinai, ir merginos. Tik į hidrologijos specialybę, kiek prisimenu, stodavo daugiau vaikinų“, - pasakojo stoties vadovas.
Kai prieš porą metų viršininkui teko mokyti praktiką atliekančius studentus, šių taip pat buvo abiejų lyčių po lygiai. Tačiau iš nevienodo studentų domėjimosi praktikos sritimi V.Laurynaitis sprendžia, jog kai kurie jaunuoliai baigę studijas pagal specialybę dirbti neketino.
