Šių metų gegužės mėnesį pasirodžiusiame žurnale „Reitingai“ pagal tarptautiškumo vystymą Šiaulių valstybinė kolegija (ŠVK) užima trečią vietą tarp Lietuvos kolegijų. Apie tai, kokie kriterijai lemia tokias aukštas pozicijas, pasakoja mūsų kolegijos Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo skyriaus vedėja Kristina Nesovienė ir Studentų priėmimo specialistė Rasa Bražienė.
Iš ko sudarytas tarptautiškumas?
Daugiau nei 10 metų su tarptautiškumu susijusio darbo patirties turinti Kristina šios sąvokos turinį aiškina paprastai. Pasak Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo skyriaus vedėjos, tarptautiškumas laikomas kertiniu aukštojo mokslo plėtros veiksniu, pažangos sąlyga, aukštos studijų kokybės garantu. Kristina pabrėžia svarbiausią dalyką: aukštojo mokslo institucija tarptautiška tiek, kiek tarptautiškos joje vykdomos studijų programos, t. y. studijų programos vykdomos, dalykai dėstomi užsienio kalbomis, pilnas studijų programas studijuoja užsienio šalių studentai, aukšti akademinės bendruomenės mobilumo rodikliai, platus užsienio partnerių tinklas, dalyvavimas tarptautinių projektų veiklose, tarptautinių renginių skaičius ir kt. Šių kriterijų rezultatai ir lemia aukštojo mokslo institucijų pasiskirstymą „Reitingų“ lentelėje.
Visos tarptautinės veiklos dalys kartu sudaro visumą ir didina aukštojo mokslo institucijos tarptautiškumo lygmenį. Aišku, kad tarptautiškumo elementai tarpusavyje susiję ir veikia vienas kitą: užsienio kalba dėstomų studijų dalykų, vykdomų studijų programų skaičius turi įtakos užsienio studentų skaičiaus Šiaulių valstybinėje kolegijoje augimui, organizuojami tarptautiniai renginiai daro užsienio dėstytojų vizitus dar dažnesnius, užsienio partnerių tinklo plėtra atveria daugiau galimybių jungtis į tarptautinių projektų veiklas ir pan.
Kuo dar (bus) galima didžiuotis
Jokios tarptautinės veiklos būtų neįmanomos be partnerių užsienio šalyse. 2020 m. gegužės mėn. duomenimis, ŠVK bendradarbiauja su 168 institucijomis iš 34 šalių. Siekiamybė yra užmegzti ir dar daugiau tarptautinių kontaktų. Kasmet bendradarbiavimo tinklas plečiasi – didėja partnerių skaičius, sąrašas pasipildo naujomis šalimis. Pagrindinė užduotis bendradarbiaujančioms institucijoms – užtikrinti, kad sutartys egzistuotų ne tik popieriuje, bet būtų veikiančios, „gyvos“, patvirtinamos veiklomis.
Kasmet du kartus per metus yra skelbiamos programos Erasmus+ dalyvių atrankos dėstytojams ir studentams. Atrankose kviečiami dalyvauti visi norintys į savo specialybę pažiūrėti iš užsienio šalies perspektyvos, pažinti užsienio kultūras, išbandyti save, susirasti draugų, kolegų ir pan. Džiugu, kad itin aktyvūs dėstytojai. Formuojami rezerviniai dalyvių sąrašai, nes kartais neužtenka turimo finansavimo visų norinčiųjų vykti į užsienio šalis poreikiams patenkinti. Kristina džiaugiasi, kad kasmet gaunamas ir panaudojamas vis didesnis biudžetas dėstytojų vizitams į užsienio šalis finansuoti.
Tikimasi, kad naujoji programa Erasmus+, siūlydama mišraus tipo mobilumus (fizinis+ virtualus on-line komponentas), pritrauks daugiau studentų, pasirengusių dalyvauti tarptautinėse veiklose. Tai galimybė studentams, turintiems įsipareigojimų šeimai, darbdaviui ir negalintiems išvykti ilgesniam laikui į užsienio šalį. Kolegijos personalas galės vykti trumpalaikiam mobilumui ir per šį laiką užsienio institucijoje atlikti suplanuotas veiklas.
Studentų priėmimo specialistė Rasa iš savo bendravimo patirties pasakoja, kad užsieniečiai, net ir atvykę iš milijoninių didmiesčių, pabrėžia, kad studijuoti Šiauliuose jiems patinka, nes tai – palyginti ramus, jaukus miestas, galima susikaupti studijoms. Tarp pilnas studijas Šiaulių valstybinėje kolegijoje pasirinkusių studentų yra ir sėkmingai besimokančių lietuvių kalbos, siekiančių integruotis Lietuvoje.
2019 metais Šiaulių valstybinė kolegija žengė dar vieną žingsnį plėtodama tarptautiškumą – jau parengtas Informacijos valdymo dvigubo diplomo programos projektas su Porto politechnikos institutu (Portugalija). Derinami programos vykdymo dokumentai, greitai Informacijos valdymo programos studentai turės galimybę dalį laiko studijuoti Porte ir taip gauti naujos patirties.
Kristina apibendrino, kad naujoji programa Erasmus+ ateina prisitaikiusi prie kartos poreikių, todėl būtina brėžti tarptautinius strateginius tikslus ir vertinti jų pasiekimo galimybes. Kasmet didėja biudžetas dėstytojų vizitams į užsienio šalis finansuoti, todėl labai svarbūs tampa trumpalaikių mainų vizitų metu užmegzti akademiniai ryšiai, kurie turėtų būti naudojami tarptautiniams projektams inicijuoti ir rengti, bendroms su užsienio atstovais publikacijoms rengti, šalyse aktualių problemų sprendimui inicijuoti ir kt.
Erdvės tarptautiškumui plėtoti beveik neturi ribų, todėl svarbu suvokti jo svarbą tiek visos aukštosios mokyklos, tiek kiekvieno jos bendruomenės nario tobulėjimui.
