Iki istorijos egzamino beliko mėnuo, o istorinės medžiagos, kurią būtų galima studijuoti – neišsemiami klodai. Kaip nepasiklysti tarp šaltinių ir tarp visų laikotarpių, tarp lietuviškos, europinės ir pasaulinės istorijos temų? Į ką labiausiai verta susikoncentruoti, ruošiantis istorijos valstybiniam brandos egzaminui (VBE)? Apie tai kalbėjome su Mindaugu Nefu, Vilniaus Šv.Kristoforo gimnazijos istorijos mokytoju.
Egzamino programa – geriausios gairės
„Nėra vieningo recepto, kokios metodikos geriausia imtis, ruošiantis istorijos VBE, kadangi mokiniai skirtingi – tiek pagal gebėjimus ir ligšiolinius pasiekimus, tiek pagal informacijos priėmimo būdus. Bet, nepriklausomai nuo to, ar iki šiol mokeisi sistemingai, ar nelabai, dar galima padaryti kelis dalykus, kad egzamino rezultatai būtų geresni. Ir tikrai visiems verta dar investuoti laiko į pasiruošimą, kadangi visiems siekti yra ko: stropiųjų tikslas – kuo arčiau šimtuko, o kitų moksleivių – kuo geresni įmanomi rezultatai pagal jų pasiruošimo lygį“, – sakė mokytojas Mindaugas Nefas.
Pasak mokytojo, primas dalykas, ką reikėtų padaryti ruošiantis istorijos egzaminui, tai susipažinti ir nuodugniai išnagrinėti istorijos egzamino programą.
„Pasiruošimą reiktų pradėti nuo egzamino programos. Ji pakankamai primityvi. Reikia itin atidžiai išsinagrinėti ko ji reikalauja, ir pasiruošimą susiplanuoti pagal tai. Per istorijos pamokas aptarėm labai daug informacijos – daug asmenybių, mūšių, begalybę įvairiausios informacijos. Bet susikoncentruoti dabar reiktų į programos punktus – jau ne laikas ruoštis iš visko, reikia ruoštis pagal programą“, – patarė istorijos mokytojas.
Pavyzdžiui, egzamino matricoje nurodyta, kad tarp visų egzamino klausimų viduramžių laikotarpis sudarys 20 procentų (tiek procentų taškų bus galima gauti iš viduramžių), už naujuosius amžius bus skiriama 30 proc. taškų, o už naujausiąją istoriją – net 50 proc. Atitinkamai, Lietuvos istorijos temos egzamine sudarys 50 proc. „svorį“, o pasaulio istorija – likusius 50 proc. Pagal tai reikėtų paskirstyti ir savo dėmesį, ruošiantis istorijos VBE, – mano M.Nefas.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį į dar vieną niuansą: „Naujausioji istorija sudaro didžiausią svorį egzamine, ir moksleiviai automatiškai jai ruošiasi daugiausiai. Tačiau šios temos buvo dėstomos 12-oje klasėje, tad tikėtina, mažiausiai pamirštos. Todėl iš tiesų sąlyginai daugiau dėmesio reiktų skirti viduramžių istorijai, nes jos buvo mokomasi 11-oje klasėje – o tai, iš abituriento perspektyvos, yra „be galo seniai“, – patarė M.Nefas.
Praktikuotis su užduotimis
Kai jau įsigilinote į egzamino matricą ir pasikartojote istorijos kursą pagal laikotarpius, M.Nefas ragina imtis antro žingsnio – praktikuotis su užduotimis.
„Čia kaip varžybose – neįmanoma laimėti, jeigu nebus treniruočių. Todėl verta susirasti tiek buvusių egzaminų užduotis ir jas išsibandyti, tiek kitų istorijos testų, kurių „užgrūstas“ internetas. Dar liko gana daug laiko – jei moksleiviai per daug „papoilsiaus“, praras įgūdžius ir „formą“, o tai nepadėtų jiems egzamino metu“, – sakė istorijos mokytojas.
Pasak M.Nefo, taip pat nebloga mintis „parepetuoti“ ir visą egzaminą. „Egzaminas griežtai apibrėžtas laike – trys valandos greitai „išbėga“. Todėl siūlyčiau pasiimti buvusių metų egzamino užduotis, ir išsibandyti, kiek jų išspręstumėte per tą nustatytą laiką“, – sakė M.Nefas. Pasak jo, tai leis priprasti prie „tiksinčio laiko“ ir susidėlioti savo egzamino „vykdymo“ strategiją.
Maloniausia dalis – žaidimai ir filmai
Na, ir trečias dalykas, kurį ruošiantis egzaminui rekomenduoja istorijos mokytojas – tai imtis (arba grįžti prie) istorinių filmų žiūrėjimo arba kompiuterinių žaidimų, kurie sukurti istorine tematika.
„Jei istoriniai žaidimai ir filmai yra derinami su kitomis pasiruošimo priemonėmis, jie skatina kritišką mąstymą – galbūt pastebėsite, kad kompiuteriniame žaidime Vytautas Didysis „įkeltas“ į neteisingą epochą arba istoriniame filme yra kokių nors klaidų. Psichologiškai pasijusite tvirčiau, nes galėsite kritiškai vertinti turinį per savo turimų žinių prizmę. O kritinis mąstymas padės ir egzamino metu“, – komentavo M.Nefas.
Filmai bei žaidimai galbūt bus maloniausia pasiruošimo egzaminui dalis, bet reiktų nepamišti – jie skirti ne tiek mokymuisi ir naujų faktų sužinojimui, į tai reikėtų žiūrėti kritiškai (nes filme pateikti „faktai“ gali būti ir kūrėjų fantazijos vaisius – pipirai, skirti siužetui „pagardinti“) , kiek kritinio mąstymo lavinimui. Be to, tai gali būti gera proga pasitikrinti faktus, paieškoti daugiau informacijos apie tam tikrą laikotarpį „validžiuose“ šaltiniuose.
„Nulaužti“ karikatūros kodą
Paminėtų pasiruošimo egzaminui būdų, M.Nefo manymu, pilnai užtenka, kad pasiruoštumėte istorijos egzaminui ir jį išlaikytumėte puikiai. Tačiau ką daryti su istorinių karikatūrų ir žemėlapių užduotimis? Ką daryti, jei karikatūrose bei žemėlapiuose „užkoduota“ vaizdinė informacija niekaip „nesitransformuoja“ į ką nors suprantamo, ir abiturientui šios užduotys atrodo neįkandamos?
„Įgusti spręsti tokias užduotis ganėtinai paprasta. Simboliai, kurie naudojami karikatūrose, retai besikeičiantys. Gaidys beveik visuomet reikš Prancūziją, apkūnus vyras su uniforma bei ūsais bus Stalinas“, – komentavo M.Nefas. Tad pasinagrinėjus daugiau tokių užduočių ir jų išaiškinimų pavyzdžių, neilgai trukus ir šios užduotys streso nebekels.
Taigi, pasak istorijos mokytojo, tiek testo užduotyse, tiek ir sprendžiant užduotis su karikatūromis bei žemėlapiais tėra vienas sprendimas, o būtent – nagrinėtis kuo daugiau tokių užduočių, iki kol „nulaušite karikatūros kodą“.
„Be to, užduočių su žemėlapiais ir karikatūromis egzamine tėra maža dalis. Kur kas daugiau užduočių, kurias reikia atlikti, naudojantis šaltiniais“, – atkreipė dėmesį M.Nefas. Tad, jeigu karikatūros jums kelia stresą, galite guostis bent jau tuo – šios užduotys esmingai jūsų rezultatų nepakeis. O stresui sumažėjus, ir gerai pasipraktikavus, galbūt ir „karikatūros kodą“ pagaliau pavyks įminti.
Šaltinių paieška
Ruošiantis egzaminui, abiturientai dažnai griebiasi „stebuklingų“ knygų, kuriose „viskas yra“, ir perskaičius vieną, esi jau savaime pasiruošęs egzaminui kur kas geriau.
„Visos priemonės yra neblogos. Tačiau nebūtina susikoncentruoti į vieną knygą – dabar internete tikrai daug nemokamo turinio (tiek buvusių metų užduotys ir jų sprendimai, tiek kita prieinama informacija). Tad galima pasiruošti ir neperkant tos „ypatingos“ knygos, kuri savaime, vien ją turint, niekuo nepadės“, – sakė istorijos mokytojas.
Pasak mokytojo, vien atsirinkti šaltinius, kurie „vertingesni“, yra būtent ta užduotis, kurią ir gali įveikti kritiškai mąstantis abiturientas. „Mano patarimas būtų toks – rinktis tas knygas, kurių autoriai – ilgamečiai istorijos mokytojai, o ne tas, kurias paruošė koks nors istorija besidomintis žmogus ar entuziastas, ar šiaip paruošė leidykla ant „egzaminų bangos“, – patarė M.Nefas.
Imti likimą į savo rankas
„Mes daugiau nei 30 metų kalbame, kad siektina paradigma švietime yra „mokymasis“, o ne „mokymas“. Mokytojas turėtų būti mentorius, o dirbti turi pats mokinys. Tačiau vis dar dažnai yra taip, kad mokytojas – ta ašis, aplink kurią viskas sukasi, jis „tempia“ ir „stumia“. Tad šiemetinė situacija – nuotolinis mokymasis ir karantinas – yra kaip tik tas momentas, kai abiturientai turi progą žengti į „mokymosi“ etapą ir perimti iniciatyvą į savo rankas“, – pabrėžė istorijos mokytojas.
Pasak jo, ruošiantis egzaminui, tiesiog reikia „prisitaikyti prie žaidimo taisyklių – žaidimo, kurio pavadinimas yra egzaminas“. „Mokytis šiuo metu jau reikia ne to, kas tau įdomu, o kas bus egzamine. Tai yra brandos egzaminas, ir tą brandą reikia pademonstruoti jo metu“, – sakė istorijos mokytojas.
„Per mėnesį tikrai įmanoma pasikartoti visą egzamino programoje numatytą kursą. Tad linkiu brandumo bei susitelkimo, o tiems, kuriems tai atrodo labai sunku – šiek tiek „pakentėti“. Egzaminai praeis, o viso to vaisiai, kaip sakoma, bus saldūs. Tereikia dabar susikaupti“, – tikino mokytojas.
--------------------------------------
Šiais metais istorijos VBE vyks liepos 7 dieną. Šį egzaminą laikys 8,46 tūkst. moksleivių. Tai trečias pagal populiarumą valstybinis egzaminas (po anglų kalbos ir matematikos), kurį pasirinko laikyti šiemetiniai abiturientai.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija šiais metais tęsis nuo birželio 22 d. iki liepos 22-os dienos.
Pilnas aktualus Lietuvos brandos egzaminų grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/9945/paskelbtas-pilnas-egzaminu-ir-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafikas
Pilnas priėmimo į aukštąsias mokyklas grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/10005/lama-bpo-paskelbe-detalu-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafika
Priėmimo tvarka į universitetus ir kolegijas,
konkursai, specialybės - žurnale KUR STOTI 2020:
Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė
El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com
