Pasak Beno, paskutinių kelių savaičių situacija yra tikras iššūkis. Staiga paskelbtas karantinas sujaukė planus ar įprasto darbo auditorijose tvarką, privertė pakeisti kasdienę rutiną.
Nuotolinis mokymasis – pažvelkime atidžiau
Dėstytojas Benas, kalbėdamas apie nuotolinį mokymą(si) apskritai dėmesį sutelkia į tris svarbius elementus: pedagoginį, technologinį ir kultūrinį kontekstus. Pedagoginiame kontekste ypatingai reikšmingas yra dėstytojų suvokimas apie nuotolinį mokymą(si), jo principus ir į turinį orientuotas ugdymas. Kalbėdamas apie technologinį kontekstą, dėstytojas pabrėžia IKT (informacinių komunikacinių technologijų) „kalbos“ svarbą. Visi mokymo(si) proceso dalyviai – ir dėstytojas, ir studentai – turi būti įvaldę IKT priemonių naudojimą, kad galėtų pasitelkti technologijų galimybes ugdymo(si) procese. Kultūrine prasme nuotolinio mokymo(si) elementai turi tapti įprasta ugdymo praktika, kad nei studentams, nei dėstytojams mokymo(si) proceso perkėlimas į virtualią erdvę nekeltų diskomforto. Benas teigia šiuos tris elementus darbo praktikoje visuomet naudojantis ir analizuojantis. Įprastose jo paskaitose, kurios vyksta auditorijose, labai dažnai pasitelkiamos įvairios interaktyvios programos, kurios studentus iš dalies „perkelia“ į virtualią erdvę.
Kadangi studentų grupės ir dydžiu, ir pasirengimu, ir ugdymo turiniu yra skirtingos, tad tenka nuotolinio mokymo(si) strategijas kurti atskirai kiekvienai grupei. Pasak kalbinto dėstytojo, jis net nuotolines paskaitas renkasi vesti panaudodamas skirtingas programas. Tokio pasirinkimo nauda dviguba: mokymo(si) būdai maksimaliai pritaikomi prie studentų, o dėstytojas tobulina savo gebėjimus naudoti kuo įvairesnes programas, kurti studentus įtraukiantį ir juos „auginantį“ ugdymo turinį, panaudoti skirtingas užduočių kūrimo priemones. Pašnekovas pabrėžia, kad dirbdamas aukštojoje mokykloje jis vadovaujasi labai paprasta mintimi: ugdymo turinys ir forma turi būti SUASMENINTI, o ne NUASMENINTI. Vadinasi, kuo daugiau poreikių turi studentai, tuo labiau turi stengtis dėstytojas. Beje, tokia šio dėstytojo nuostata galioja ne tik dabartiniu metu – jis linkęs su kiekviena akademine grupe kurti naujas ir skirtingas studentų interesus atliepiančias ugdymo(si) aplinkas.
Greičiausiai kaip tik todėl dėstytojas Benas gali teigti atrandąs vis daugiau galimybių ir priemonių, kaip galima praturtinti nuotolinį mokymą. Be to, jis prisipažįsta esąs imlus naujovėms, todėl visą laiką išlaiko teigiamą santykį su technologijų siūlomomis galimybėmis.
Naujos žinios karantino metu
Kuo daugiau pasitelkiamas nuotolinis mokymasis, tuo daugiau jo privalumų ir trūkumų galima atrasti. Prie trūkumų Benas Gudinavičius priskiria dar tobulintinus gebėjimus veiksmingai valdyti laiką (tiek paties dėstytojo, tiek ir studentų); nevienodą studentų techninę aplinką ir galimybes; diskusijų organizavimo ir jų valdymo sunkumus. Karantinas parodė ir labai daug teigiamybių: tai ir interaktyvių programų panaudojimas (Kahoot!, Sli.do); išsamesnio ugdymo turinio parengimas, papildomos vaizdinės medžiagos panaudojimas (tiek jau sukurtos kitų autorių, tiek paties dėstytojo kuriamos); aktyvesnis studentų įsitraukimas į ugdymo turinio pateikimą (siūlymai, rekomendacijos, įžvalgos); kūrybiškas studentų požiūris į praktinių užduočių atlikimą.
Dėstytojas Benas atrastų ką pasakyti ir tokiam dėstytojui, kuris nuotolinio mokymosi atžvilgiu nusiteikęs skeptiškai. Jis mini, kad, pavyzdžiui, 2017–2018 m. m. pasaulyje apie 20 mln. studentų dalyvavo nuotoliniame mokyme(si), sukurta daugiau kaip 13 mln. nuotolinių kursų. Tokie skaičiai tik įrodo, kad nuotolinis mokymas(is) yra plačiai paplitusi pasaulinė praktika, kuri dabar ypatingai stipriai vystosi, kuriamos įvairios platformos, priemonės, fasilituojančios šį procesą. Jei koks nors dėstytojas kvestionuoja tai, daugiau komentarų jam pašnekovas neturi.
O kaip studentai?
Nuotolinis mokymas(is) be studentų yra tik beprasmė forma. Dėstytojas atidžiai stebi jų santykį su šiuo darbu būdu. Benas teigia karantino metu supratęs, kad studentai lygiai taip pat sėdi namuose ilgą laiką, todėl dauguma yra pasirengę „imti“ kuo daugiau iš ugdymo proceso. Dėstytojas atliko kelias apklausas su skirtingomis akademinėmis grupėmis dėl pasirengimo tarpiniams atsiskaitymams, dėl nuotolinio mokymo(si) formų ir priemonių naudojimo. Paaiškėjo, kad studentai yra linkę pasirinkti jiems patrauklesnius mokymo(si) būdus, valdyti turimą laiką ir teikti dėstytojui pasiūlymus, kurie kuria ypatingą santykį su kiekviena grupe.
Dar vienas įdomus dėstytojo Beno pastebėjimas – studentai pradžioje vengia „artimesnio“ santykio su technologijomis ar virtualiomis aplinkomis (čia nekalbama apie Facebook, Instagram ar TikTok), tačiau vėliau, perpratę jų teikiamą naudą ir dėmesingai įsisąmoninę (visiškai susifokusavę į tai, kas vyksta, į tai, kas daroma ir į aplinką), jie patys sąmoningai „spaudžia“ technologijas panaudoti paskaitų metu. Dėstytojas prisipažįsta, kad jį tai žavi.
Pašnekovas teigia, kad, jo nuomone, dauguma studentų yra tikrai pasirengę mokytis nuotoliniu būdu, turi priemonių ir geba jomis tinkamai naudotis. Yra tokių, kurie, tikėtina, manipuliuoja galimybe nedirbti (pavyzdžiui, nesijungti į nuotolinę paskaitą), bet jie ir auditorijose nepasižymi stropumu. Pašnekovas sako, kad tokie studentai turėtų skirti daugiau laiko savarankiškam mokymuisi ir individualioms konsultacijoms su dėstytojais.
Kiekvienas studentas, pasak Beno, kuria individualizuotą santykį su nuotolinio mokymo(si) aplinka, forma, turiniu ir subjektais, kurie taip pat dalyvauja šiame procese, todėl sunku pateikti bendrų praktinių darbo virtualioje erdvėje patarimų, kai procesas tampa suasmenintu. Dėstytojas Benas dalinasi atrastomis interneto etiketo (angl. netiquette) taisyklėmis, kurias sukūrė Arizonos valstijos universitetas: vartok tinkamą kalbą, pagrįsk savo nuomonę, cituok ir naudok nuorodas į mokslinius šaltinius; gerbk privatumą, skirtybes ir nuomonių įvairovę, komunikuok taktiškai; būk sąžiningas, tikslus ir mandagus. Žinoma, šios taisyklės yra tinkamos ir darbui auditorijose, tačiau internetas dažnu atveju suteikia apgaulingą anonimiškumo jausmą, dėl kurio kartais pamirštamos pačios paprasčiausios etiketo taisyklės.
