Tokia statistika rodo, kad žmonės dėl ekonomikos žinių trūkumo neretai negeba priimti net ir asmeninių sprendimų: nuo smulkių iki didelių pirkinių pirkimo, keblumų sukelia ir sprendimų priėmimas dėl finansinių paslaugų pasirinkimo ir pan. Nepasitikėdami savo jėgomis ir negebėdami įvertinti rizikų žmonės kreipiasi į specialistus bankuose, draudimo kompanijose, pensijų fonduose, įvairiose įstaigose, organizacijose ar privačiose įmonėse. Visose jose dirba žmonės, turintys specializuotų ekonomikos žinių ar ekonomisto išsilavinimą.
Neabejotinai šios žinios būtinos ir norint kurti bei išlaikyti verslą. Tam, kad jis būtų sėkmingas, reikia nuolat ieškoti įvairiausių galimybių ir kelių, kaip įmonei vystytis, stebėti ekonomines, politines, socialines tendencijas, nuo kurių priklauso įmonės rezultatai. Šiuos darbus įmonėse atlieka ekonomistai, turintys analitinių gebėjimų, išmanantys tendencijas ir žinantys visus veiksnius, galinčius daryti įtaką įmonės veiklai. Specialistai, suprantantys, kaip funkcionuoja ir kinta ekonominės sistemos, įmonių vadovams gali padėti susidoroti ir ištikus krizinėms situacijoms.
Savo darbe ekonomikos specialistams svarbios tampa ne tik teorinės žinios, bet ir kūrybiškumas, mat jie nuolat ieško įvairiausių galimybių ir kelių, kaip įmonei toliau vystytis. Ekonomistai stebi ekonomines, politines, socialines tendencijas, analizuoja įvairius veiksnius nuo kurių gali priklausyti įmonės rezultatai.
Gebėjimų vertinti, analizuoti, suvokti tendencijas, interpretuoti ir prognozuoti reikia vis didesnei daliai darbuotojų. Tokie specialistai itin vertinami dėl savo gebėjimų konstruktyviai komunikuoti su įvairiomis auditorijomis. Pavyzdžiui, įvairius Lietuvoje ar pasaulyje vykstančius reiškinius, jų pasekmes nuolat komentuoja ekonomistai, finansų specialistai ar analitikai. Jie ne tik išmano, tačiau ir geba paaiškinti iškilusias situacijas.
Dėl savo analitinių gebėjimų ir žinių bagažo ekonomikos srities specialistai yra kur kas universalesni nei gali atrodyti. Ekonominius dėsningumus išmanančių specialistų reikia tiek valstybinei ar verslo organizacijai. Jie gali sėkmingai kopti karjeros laiptais draudimo kompanijose, mokesčių inspekcijoje, bankuose ekonomisto, finansininko, konsultanto ar specialisto, analitiko, padalinio ar skyriaus vadovo, projektų vadovo, įmonės vadovo pozicijose.
Štai iš visų Šiaulių universitete ekonomisto išsilavinimą įgijusių absolventų 86 proc. baigusiųjų sėkmingai dirba ekonomikos, finansų ir verslo srityse ar įkūrė savo verslą. Šio universiteto ekonomikos absolventai yra ypač paklausūs Šiaurės Lietuvos regiono verslo įmonėse ir savo karjerą kuria vietiniuose bankų filialuose ar draudimo bendrovėse, dažnai vadovaujamose pareigose. Šiaulių universitetas rengia tiek ekonomikos bakalaurus, tiek ekonomikos magistrus. Tai studijų programos veržliems ir iniciatyviems asmenims, siekiantiems vertinti ir valdyti verslo, bankų ir viešojo sektoriaus finansus, kuriantiems savo verslą.
Universitete ekonomikos studijos yra įgyvendinamos studijuojantiesiems ypač patogiu – nuotoliniu – būdu: stojant į bakalauro studijų programą Ekonomika ir pasirinkus ištęstines studijas, 85 proc. studijų dalykų vykdoma nuotoliniu būdu. Bakalauro studijų programoje Ekonomika daug dėmesio yra skiriama praktiniams studentų įgūdžiams ugdyti – praktikos yra atliekamos Lietuvos ir užsienio įmonėse bei organizacijose. O to paties pavadinimo magistro studijų programa yra skirta siekiantiems gilinti savo žinias ekonomikos srityje, įgyti tyrėjo kompetencijų bei gebėjimų savarankiškai atlikti ekonomikos tyrimus.
Daugiau informacijos apie ekonomikos studijas Šiaulių universitete – www.su.lt
Informacija stojantiesiems - tel. (8 41) 595 755, el. p. studijuok@su.lt
