„Klausimas, ar įmanoma rasti darbo, visiškai neegzistuoja. Tereikia pajusti, ar tikrai tai yra Jūsų darbas ir ar Jūs tikrai jį mylėsite ir norėsite dirbti, o tada tiesiog pasirinkti kryptį, kuria eiti. Tikrai nėra visiškai jokių problemų įsidarbinti. Žiūrint į finansinį aspektą, IT specialybių atlyginimų vidurkiai šiuo metu yra tarp 3 geriausiai apmokamų specialybių Lietuvoje“, – sako naujuoju Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ prezidentu tapęs Giedrius Markevičius, Šiaulių universiteto absolventas ir buvęs darbuotojas.
Konkuruojama dėl tebestudijuojančių jaunuolių
Jau pernai IT studijų programoms finansavimas padidintas dvigubai. Izraelio kompanijos „Check Point Software Technologies“ verslo vystymo vadovas Baltijos šalims G. Markevičius pasakoja, kad asociacija „Infobalt“ ragina ir profesines mokyklas prisidėti, kurti programas, kurios leistų greičiau paruošti studentus. Nepaisant to, anot pašnekovo, visi šie žingsniai nepadeda patenkinti reikiamo specialistų poreikio.
„Ką standartiškai tai reiškia? Kai paklausa yra didesnė nei pasiūla, kainos kyla. Šiuo atveju kainos tai yra darbo užmokestis. Kol kas situacija yra tokia, kad rinka labai aktyviai konkuruoja dėl specialistų, netgi dėl tebestudijuojančių jaunuolių jau yra pakankamai didelė konkurencija“, – pasakojo asociacijos vadovas.
Paklaustas apie darbo rinką Šiauliuose G. Markevičius svarsto, kad situacija turėtų keistis į gerą. Baigusiems universitetą čia turėtų atsiverti daugiau galimybių. Anot pašnekovo, Šiauliuose turėtų padidėti galimybės pritraukti investuotojus, o turint pakankamą specialistų poreikį atsiras ir darbdavių, kurie norės ten steigtis ir vystyti verslą.
„Čia visada yra pasiūlos ir paklausos, tai yra, vištos ir kiaušinio, klausimas. Šiauliuose šiuo metu neturime globalių paslaugų centrų, kurie samdytų žmones, todėl, kad nėra didelės specialistų pasiūlos. Specialistų neatsiranda dėl to, kad jie galbūt nemato darbo rinkos. Tai aš manau, kad kažkada turi būti tam pradžia, nes galimybės yra visos ir aš labai tikiuosi, kad su Vilniaus universiteto atėjimu į Šiaulių universiteto gyvenimą galimybės gali tik padidėti“, – įsitikinęs G. Markevičius.
Vis dėlto, kaip pabrėžė pašnekovas, nereikėtų prisirišti prie konkretaus miesto ar šalies. Šiuolaikinė darbo rinka yra virtuali, todėl darbą susirasti galima gyvenant bet kurioje šalyje neišeinant iš namų. Pats G. Markevičius 60 proc. viso savo darbo laiko keliauja ir sako, kad dirbti gali iš bet kurios pasaulio vietos. Vienintelis reikalingas dalykas, kad netoliese būtų oro uostas.
„Iš esmės ryšių priemonės, komunikacija – viskas veikia būnant bet kur. Vasarą aš standartiškai išsikraustau mėnesiui laiko gyventi į pajūrį. Gyvenu visiškame kaime, praktiškai nematydamas kitų žmonių, ir tai nesudaro jokių problemų man iš ten dirbti. Taip kad nereikia galvoti, kad baigus vietinį universitetą, jums reikės dirbti ir gyventi tik vietinėje Šiaulių rinkoje. Tai yra šiuolaikiniam pasaulyje net nelabai ir įmanoma“, – tikino G. Markevičius.
Tai, ką labiausiai vertina darbdaviai
Pasak asociacijos vadovo, ateities darbuotojui keliami reikalavimai bus toli gražu ne profesiniai. Svarbiausia bus gebėjimas kurti, kūrybiškumas, kritinis ir analitinis mąstymas, bazinės žinios, emocinis intelektas. Profesinės žinios ir gebėjimas atlikti konkrečią užduotį lieka tarsi antraeiliai.
„Darbdaviai vertina žmogų, kuris myli savo darbą, geba save realizuoti, dirba su ugnele, o tai pasiekti įmanoma tik darant tai, kas patinka. Jeigu jūs randate ar žinote, ką norite gyvenime pasiekti, ne taip ir svarbu, kuris universitetas bus jums pakeliui. Galbūt patogiau arčiau namų, ar kur labiau patinka, bet ta studijų kokybė nesiskiria taip smarkiai, kad vertėtų dėl to sukti galvą“, – dalijosi patarimais G. Markevičius.
Žiūrint į daugybę sėkmės istorijų, galima matyti jaunuolius, kurie baigę dar tik vidurinę mokyklą pradeda kurti savo žaidimus arba mobiliąsias programėles, kurti reklaminius projektus ir iš to uždirbti. Tai, specialisto įsitikinimu, įmanoma tik tuomet, kai žmogus labai tiksliai žino, ko nori iš gyvenimo, tačiau universitetas yra ta vieta, kurioje galima pasitikrinti, ar einama teisinga kryptimi.
„Mano supratimu universitetas yra labai gera mokykla išsiaiškinti, ką gi tu norėtum daryti gyvenime. Nes tai yra plataus profilio išsilavinimas, galbūt nesuteikiantis labai konkrečių žinių kažkurioje vienoje srityje, bet leidžiantis prisiliesti prie daugelio aspektų ir pajausti, kur gi jūs norėtumėte eiti. Ieškant greito kelio, galima mokytis pačiam, eiti į kursus, baigti profesinį mokymą. Bet jeigu iš tiesų norite rasti tai, kas jums labiausiai prie dūšios ir būti sėkmingu žmogumi, tai universitetinis išsilavinimas yra puikus kelias to pasiekti“, – mintimis dalinosi asociacijos vadovas.
Jaunam žmogui, šiuo metu svarstančiam, kur ir ką studijuoti, G. Markevičius pataria labai gerai pagalvoti, ką jis labiausiai nori veikti, koks darbas būtų mielas širdžiai. Kalbant apie informacines technologijas, specialistas pabrėžia, kad jose save gali atrasti kiekvienas.
„Iš tiesų IT yra toks platus spektras veiklų, kurias gali pasirinkti ir sau tinkamą atrasti kiekvienas. Aš ne kartą dalyvavau susitikimuose su studentais ir moksleiviais, baigiančiais mokyklą. Labai daug kas įsivaizduoja, kad IT yra programavimas, ir tai iš tiesų yra labai neteisingas stereotipas. IT šiai dienai yra visur. Tai gali būti ir biomedicina, ir dizainas, ir įvairiausių animacinių filmų kūrimai, multimedijos industrijos ir dar milijonas kitų dalykų“, – vardijo pašnekovas.
Su IT sritimi susijusią specialybę Šiaulių universitete šiuo metu galima įgyti stojant į Matematikos bakalauro studijų programą, kurioje yra informacinių technologijų gretutinė kryptis – į ją bus gilinamasi studijų metu. Jeigu netraukia matematikos specialybė, tačiau nenorima išvykti iš Šiaulių, LAMA BPO sistemoje galima rinktis Vilniaus universiteto siūlomą bakalauro studijų programą „Programų sistemos (Šiauliuose)“ – ją pasirinkę jaunuoliai studijuos Vilniaus universitete, tačiau paskaitų klausysis Šiauliuose.
Sėkmingoms studijoms nebūtinas didmiestis ar užsienis
Kalbant apie studijas, G. Markevičiaus įsitikinimu, jauni žmonės pirmiausia turėtų išbandyti visas siūlomas galimybes Lietuvoje, o ne pulti ieškoti studijų užsienyje. Net ir savo sūnui nerekomendavęs vykti į užsienio universitetą specialistas sako, kad šis žingsnis turėtų būti žengiamas tik stojant į magistro studijas.
„Aš manau, kad tada jie per anksti susiduria su iššūkiais. Tai yra ir kalbos barjeras, ir draugų nebuvimas, ir socialinė atskirtis vienaip ar kitaip. Jaunam žmogui apskritai išvažiavimas iš namų jau yra iššūkis, o išvažiavimas į užsienį yra kelis kartus didesnis iššūkis. Todėl, manau, kad daugelis iš jų nepasiekia tokių rezultatų, kokius galėtų pasiekti gyvenime būdami savo šalyje, besimokant savo kalba“, – svarstė G. Markevičius.
Pats G. Markevičius studijas Upsalos universitete Švedijoje pasirinko po bakalauro studijų. Specialistas norėjo save išbandyti ir įrodyti sau, kad gali baigti mokslus užsienio kalba, kur visiškai kitokia kultūra, kitoks dėstymas, labai didelė tarptautinė studentų ir dėstytojų bendruomenė. Vis dėlto, jis nemano, kad ten studijų kokybė ženkliai skiriasi nuo Lietuvos universitetų.
„Tuo metu Upsalos universitete mokėsi apie 55 tūkst. studentų, tai toks visai kitokio dydžio universitetas. Galiu pasakyti, kad ne šventieji puodus ir ten lipdo. Iš esmės viskas vis tiek lygiai taip pat priklauso nuo tavęs, kiek pats įdedi jėgų ir darbo. Profesūra ir dėstytojai stiprūs, bet vis tiek 90 proc. rezultatų yra tavo nuosavas indėlis, nieko kito“, – įsitikinęs G. Markevičius.
Lygiai taip pat nereikėtų prisirišti ir prie universiteto. Pašnekovo įsitikinimu, ne universiteto vardas ir ne jo vieta yra svarbiausia. Daugeliu atveju svarbia praktinė patirtis, komunikacijos įgūdžiai, charakteris, empatija.
„Renkantis studijas ir galvojant, kad Vilniuje bus išsilavinimo kokybė daug geresnė, drįsčiau tuo suabejoti. Gali būti, kad yra šiek tiek stipresnių studijų programų, bet reikia suprasti, kad ir darbo rinka, ir konkurencija yra ženkliai didesnė. Kitas dalykas, svarbu suprasti, kad didmiesčiuose ne tik pats pragyvenimas yra brangesnis, sudėtingesnis, tačiau ir ieškant darbo konkurencija į vieną darbo vietą taipogi didesnė. IT specialistų labai smarkiai trūksta ir dėl jų visi pešasi, tačiau sėkmingą karjerą galima pradėti nebūtinai didmiestyje“, – akcentavo asociacijos vadovas.
Laborantu pradėjęs dirbti dar antrame kurse baigęs universitetą G. Markevičius jau buvo pakeitęs tris darbus. Ne paslaptis, kad ir dabar dauguma jaunuolių, ypač studijuojančių su IT susijusias studijų programas, yra išgraibstomi labai anksti. Anot pašnekovo, retas studentas nedirba iki ketvirto kurso. Jei nedirba, vadinasi, šis darbas ne jam, o juk svarbiausia norėti dirbti ir žinoti, ko nori.
„Aš visą laiką žinojau, ką noriu veikti gyvenime, ir turėjau tikslus. Tiek nuo pirmo kurso universitete, tiek po to keisdamas visus darbus, aš niekada neieškojau šiek tiek didesnio atlyginimo, o visa tai buvo nukreipta į ilgalaikę karjerą, – pasakojo pašnekovas ir pabrėžė, – Universitetas niekada nebus profesinio rengimo mokykla, todėl niekada taip nebus, kad iškart išėję gausite darbo pasiūlymą. Todėl, mano nuomone labai svarbu kuo anksčiau pradėti praktinius darbus, domėtis, galbūt dirbti laisvu nuo studijų laiku, kaip freelanceriu.“
Pirmoji ir pati didžiausia mokykla
G. Markevičius, nors ir niekada nenorėjo dirbti pedagoginio darbo, džiaugiasi savo studijas ir karjerą pradėjęs būtent Šiaulių universitete. „Mano visa šeima buvo mokytojai, – pasakojo G. Markevičius, – ir mama, ir močiutė, ir tetos, o tėtis mokyklos direktorius. Aš nuo vaikystės visiems kartojau, kad mokytoju niekada gyvenime nebūsiu, nes tai yra labai sudėtinga, labai sunki profesija ir tai tikrai ne man. Ir kaip jūs galvojat, kas įvyko? Tik baigęs vidurinę mokyklą įstojau į Šiaulių pedagoginį institutą.“
Tuo metu universitetas specialistui paliko labai gerą įspūdį. Nepaisant to, kad matematikos ir informatikos studijų programa tuo metu buvo naujas dalykas, universitetas gebėjo prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Prie to prisidėjo ir pats G. Markevičius, kuris kaip universiteto dėstytojas čia dirbo daugiau kaip 10 metų.
„Aš visada sakau, kad Šiaulių universitetas buvo ir yra pirmoji ir pati didžiausia mokykla. Ten aš praleidau daugiausia laiko ir daug dirbau įvairiose skirtingose pareigose: tiek laborantu, tiek lektoriumi, tiek rektoriaus padėjėju, tiek viešųjų pirkimų vadovu. Labai daug įvairių pozicijų. Galiu pasakyti, kad absoliučiai visa patirtis, kurią aš gavau buvo ir yra vertinga. Kad nusprendžiau persikelti ir karjerą tęsti Vilniuje, tai irgi buvo noras daryti šiek tiek didesnius, sudėtingesnius darbus, bet iš esmės visos mano žinios įgytos dirbant universitete. Tiesiog su laiku nusprendžiau, kad truputėlį išaugau ir verta judėti toliau, bet tai natūralus procesas“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Dar ir dabar G. Markevičius domisi Šiaulių universitete vykstančiais pokyčiais, kurie, jo akimis, į gerą. Anot specialisto, daug studijų dalykų yra pakankamai šiuolaikiški, sudėlioti taip, kad duotų labai gerą pagrindą siekiant sėkmingos karjeros.
