Svarbiausia, kad visi jie džiaugiasi įgytomis žiniomis, kurios atvėrė daug galimybių ne tik įsitvirtinti darbo rinkoje ir dirbti pagal įgytą specialybę, bet kai kuriems net padėjo išpildyti vaikystės svajones.
Kino centre turi visas galimybes atsiskleisti kaip komunikacijos specialistė
Jau beveik 5 metus kino centre „Garsas“ kino programos koordinatore dirbanti Kornelija Norkevičiūtė gali pasigirti nenuobodžiu ir kupinu iššūkių darbu.
„Mano darbe nei viena savaitė nėra tokia pati, kaip praėjusi. Tai labiausiai traukia ir žavi – kiekvieną dieną yra galimybės planuoti, koordinuoti ir įgyvendinti naujas idėjas. Kadangi dirbu vis su nauju produktu – kiekvieną penktadienį turime 3-5 filmų premjeras, per mėnesį 5-7 specialius kino renginius – turiu visas galimybes įgyvendinti galybę komunikacinių priemonių“, – pasakojo K. Norkevičiūtė, 2010 m. baigusi lietuvių filologijos su ryšių su visuomene specializacija studijas.
Absolventė atrenka filmus į kino centro repertuarą, sudarinėja kassavaitinį filmų tinklelį, organizuoja kino festivalius, sudaro programą Tarptautiniam filmų festivaliui „Europos kinas ir dieną, ir naktį“, bei lietuviškų filmų programai „Lietuviško kino dienos“. Taip pat organizuoja susitikimus su lietuvių ir užsienio filmų kūrybinėmis grupėmis, žinomų autorių retrospektyvas, atrenka filmus licencijų platinimui Lietuvoje įsigijimui, dalyvauja Europos kino teatrų tinklo „Europa Cinemas“ mokymuose, tarptautiniuose filmų festivaliuose.
„Studijų metais įgytos žinios nuolat yra „įdarbinamos“ ir reikalingos darbe: nuo teorinių – tokių kaip taisyklingas kalbos vartojimas, lietuvių ir pasaulinės literatūros išmanymas, iki praktinių – puikus gebėjimas komunikuoti, ieškoti tinkamų sprendimų reprezentuojant savo įmonę bei populiarinant jos veiklą“, – apie studijų metu įgytų žinių naudą kalbėjo K. Norkevičiūtė.
Aukštasis išsilavinimas – galimybė pereiti į aukštesnes pareigas
2011 m. Šiaulių universitete baigusi lietuvių filologijos studijas, Gintarė Bačiūrinaitė šiuo metu dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja ir atlieka bendruomenės pareigūno funkcijas. „Mano darbas susijęs su prevencija. Kadangi dirbu policijoje, kasdien nutinka vis kas nors įdomaus, mano darbe nėra rutinos“, – apie dinamišką darbą pasakojo G. Bačiūrinaitė.
Dar būdama Lietuvos policijos mokyklos kursante, G. Bačiūrinaitė priklausė kursantų tarybai ir buvo atsakinga už komunikaciją, renginių organizavimą ir straipsnių rašymą. „2015 metais geriausio apskrities policijos pareigūno konkurse kartu su kolega užėmėme 1-ąją vietą“, – pasiekimais džiaugėsi absolventė.
„Taip jau nutiko, kad nusprendžiau įgyvendinti paauglystės svajonę – tapti policijos pareigūne. Visos žinios, įgytos universitete, man šiuo metu tikrai praverčia, o aukštasis universitetinis išsilavinimas man suteikė galimybę pereiti iš patrulių būrio į aukštesnes pareigas“, – pasakojo Lietuvių filologijos ir komunikacijos absolventė G. Bačiūrinaitė.
Jauna moteris kuruoja jaunųjų policijos rėmėjų veiklą, kuria scenarijus policijos organizuojamiems prevenciniams renginiams, rengia ir veda įvairius prevencinius renginius, varžybas, stovyklas mokiniams, taip pat renginius bendruomenėms, saugios kaimynystės grupėms, bendrauja su žiniasklaidos atstovais, rašo straipsnius spaudai. G. Bačiūrinaitė taip pat atsakinga už įvairių mokomųjų skaidrių, prevencinių lankstinukų informaciją. Neretai tenka ir skaityti paskaitas mokiniams apie saugų elgesį kelyje, atsakomybę už įvairius teisės pažeidimus, saugų naršymą internete.
Prisideda ir prie statybų sektoriaus viešinimo ir populiarinimo
Vienoje didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje Marketingo ir komunikacijos vadove dirbanti Agnė Kruopytė tikina, kad lietuvių filologijos ir komunikacijos su žurnalistikos specializacija studijų metu įgytos žinios ir gebėjimai padeda sklandžiai komunikuoti, dėstyti mintis.
„Puikios lietuvių kalbos žinios pasitarnavo publikacijų, pranešimų spaudai ir kitos rašytinės medžiagos rengimui. Taip pat praverčia bendras išprusimas, erudicija, kurią įgijau universitete. Tai padėjo užaugti, patobulėti kaip asmenybei, o juk visi žinome, kad darbdavys labiau vertina ne profesinius gebėjimus, o asmenines savybes ir žmogaus vertybes“, – įsitikinusi A. Kruopytė, kurią neretai galima pamatyti ir statybų aikštelėje, mat absolventė turi susipažinti su visu statybų procesu.
Bibliotekininko darbas – įvairiapusiškas, įtraukiantis ir nė kiek nenuobodus
Pastaruosius metus Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje dirbanti Rimantė Filipavičienė neigia nusistovėjusį mitą apie nuobodų, nykų bibliotekininko darbą.
„Biblioteka jau seniai nebėra tik knygų išdavimo vieta – čia galima kartu bendrauti, pramogauti, mokytis. Tai vieta, kur skirtingos kartos gali smagiai, turiningai leisti laiką kartu ir atrasti sau įdomios, aktualios veiklos. Man, kaip bibliotekos, interaktyvios Šeimų erdvės darbuotojai, įdomu kasdien sutikti vis naujų, žingeidžių lankytojų, pasiūlyti jiems įvairių veiklų, organizuoti įvairius edukacinius užsiėmimus, renginius šeimoms ir ne tik. Darbas bibliotekoje yra labai įvairiapusiškas, įtraukiantis, skatinantis kurti, veikti ir džiaugtis“, – tikino lietuvių filologijos leidybos specializacijos ir lietuvių kalbotyros magistro absolventė.
Vyresniąja bibliotekininke dirbanti moteris organizuoja edukacines veiklas, įvairius renginius, dirba su išmaniosiomis technologijomis ir apmoko jomis dirbti lankytojus, taip pat vykdo tiriamąją veiklą. Studijų metu įgytos žinios, kaip tikina R. Filipavičienė, labai praverčia.
„Džiaugiuosi Šiaulių universitete sutikusi daug puikių, kompetentingų dėstytojų, kurių perduotos lietuvių kalbos, psichologijos, netgi gyvenimiškos žinios praverčia tiek darbe bendraujant su lankytojais, rašant informacinius straipsnius, tiek kasdienėje aplinkoje. Apskritai, iš savo patirties galiu pasakyti, kad turimas bakalauro, magistro laipsnis suteikia didesnes galimybes susirasti geresnį, mėgstamą darbą. Tiesiog reikia drąsiai keliauti savo svajonės link“, – drąsina rinktis studijas universitete absolventė.
Lietuvių kalbotyros absolventės: rašo knygas, viešina renginius ir vykdo mokslinę veiklą
Irma Jurgaitytė 2010 m. baigė lietuvių filologijos su leidybos specializacija bakalauro, o 2012 m. – lietuvių kalbotyros magistrantūros studijas ir yra dalyko pedagogikos studijų programos absolventė. Šiaulių kultūros centro Komunikacijos skyriaus vedėja šiuo metu tęsia studijas filologijos krypties doktorantūroje.
„Dirbant atsakingą darbą labai padeda mokėjimas kurti tekstą, gebėjimas apibendrinti žinias, išskirti svarbiausius dalykus ir juos pristatyti kolegoms, visuomenei. Lituanistikos studijos ne tik išmokė ieškoti informacijos, ją rasti, bet ir žaismingai, sumaniai ir įdomiai perteikti kitiems. Dabartinė veikla priverčia gyventi būsimuoju laiku. Mano kasdienybė neatsiejama nuo planavimo, idėjų paieškų ir kūrybiškumo. Matyt, tai ir įdomiausia. Kiekviena diena vis kitokia: kupina naujų renginių, pažinčių, įvykių“, – pasakojo I. Jurgaitytė.
Knygos vaikams „Kitoks pasaulis“ autorė Monika Domeikienė sako, kad būtent universitete įgytos žinios padėjo rašant knygą. Šiuo metu dirbanti Šiaulių Medelyno progimnazijoje Profesinio orientavimo konsultante, lietuvių kalbotyros magistro žinias pritaiko rašydama viešinimo straipsnius. Nuo rugsėjo mėnesio M. Domeikienė ketina studijuoti Tęstinių studijų institute ir baigti pedagogikos profesines studijas bei įgyti lietuvių kalbos pedagogo kvalifikaciją.
Profesinio orientavimo konsultantė organizuoja moksleiviams įvairias edukacines ir pažintines išvykas į įmones, supažindina juos su įvairiomis profesijomis, organizuoja renginius, veda edukacinius užsiėmimus. Darbas kupinas ir naujų pažinčių – tenka bendrauti su įvairių sričių įdomiomis asmenybėmis.
Kalbos specialistai savivaldybėse – Šiaulių universiteto absolventai
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Personalo skyriuje vyriausiąja specialiste dirbanti Ramunė Kučinskienė teigia, kad studijų metu įgytos žinios ir gebėjimai yra jos kasdienio darbo pagrindas. Prieš pereidama į Personalo skyrių, lietuvių filologijos ir lietuvių kalbotyros absolventė septynerius metus toje pačioje įstaigoje dirbo tiesiogiai pagal įgytą specialybę – kalbos specialiste.
„Eidama šias pareigas, aš turėjau kontroliuoti, kaip savivaldybės teritorijoje laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą. Taip pat tikrinti, ar savivaldybės teritorijoje esančių juridinių asmenų pavadinimai atitinka lietuvių kalbos normas, ar viešojoje kalboje vartojamos oficialios Lietuvos vietovardžių formos, ar valstybinė kalba vartojama viešuosiuose užrašuose: reklamos, iškabų, skelbimų ir kituose tekstuose, ar tikrinamose interneto svetainėse laikomasi taisyklingos lietuvių kalbos reikalavimų“, – apie savo darbą pasakojo R. Kučinskienė.
Studijų metų įgytos ir dirbant kalbos specialiste dar labiau gilintos žinios, kaip tikino absolventė, padeda ir dabartiniame darbe rengiant įvairius dokumentus. Skaitydama, registruodama kitų darbuotojų parengtus raštus, prašymus ar teisės aktus dar ir dabar atkreipia dėmesį į dokumento kalbinę raišką.
„Mano dabartinė darbinė veikla 100 proc. atitinka įgytą išsilavinimą, – įsitikinusi ir Greta Rimkutė, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė, savivaldybės kalbos tvarkytoja. – Bakalauro studijų metu įgytos žinios – tai pamatas, ant kurio kraunu tai, ką naujo ir reikalingo darbui sužinau kasdien. Komunikacijos srities studijų dalykų paskaitų metu įgytos žinios puikiai papildo ir praplečia mano kompetencijas kasdieniame darbe. Straipsnių rengimas ir pranešimų skaitymas studentų mokslo darbų konferencijose suteikė puikios viešojo kalbėjimo, laisvo minčių dėstymo patirties ir sumažino scenos baimę. Tad be jokios abejonės galiu teigti, kad Lietuvių filologijos ir komunikacijos bakalauro studijos Šiaulių universitete buvo puiki patirtis, be kurios šiuo metu nebūčiau ten, kur dabar esu.“
Dabartiniame darbe absolventei tenka suktis įvairiose sferose: nuo reklamos projektų derinimo, įstaigų raštvedybos ir valstybinės kalbos taisyklingumo tikrinimo, šviečiamųjų straipsnių kalbos klausimais rengimo iki teisės aktų projektų rengimo, savivaldybės veiklos ataskaitos leidinio redagavimo ar net renginių organizavimo. Tenka iš arti pamatyti, kaip veikia politiniai ir administraciniai procesai ir kaip gimsta teisės aktai, reguliuojantys mūsų visų kasdienį gyvenimą.
