2015 m. įkūrę „Getin“ kūrybinę studiją, šie du Šiaulių universiteto absolventai savo užsakovams čia kuria filmus, derindami vaizdą ir pasakojimą, muziką ir emociją. Tai jauni, drąsūs, užsispyrę žmonės, išskirtiniai ne tik savo kūrybiniais darbais, bet ir originaliu žvilgsniu į pasaulį bei verslą Šiaurės Lietuvos regione. Nuoširdus ir atviras pokalbis su lietuvių filologijos ir komunikacijos studijų programą Šiaulių universitete baigusiais kūrėjais parodo, kaip jaunas žmogus gali pats kurti savo verslą, mėgstamoje veikloje pritaikydamas studijų metais įgytas žinias, išsiugdytas savybes ir asmeninius pomėgius. „Gyvenime pasiekti gali visko“, – šypsosi „Getin“ kūrybinės studijos įkūrėjai ir patikslina, kad yra nedidelė sąlyga – reikia labai norėti ir daug dirbti.

Mokykla, studijos ir noras realizuoti save ten, kur labiausiai norisi

„Savo pirmą fotoaparatą nusipirkau dar mokykloje. Tada man buvo gal 17–18 metų. Dirbau per vasaras ir iš kelių vasarų atlyginimų įsigijau tai, ko labai norėjau. Taip pradėjau fiksuoti akimirkas, vaizdus, istorijas. Man tai labai patiko. Ilgainiui paraleliai pradėjau domėtis žurnalistikos sritimi. Norėjau, siekiau ir įstojau į Šiaulių universitetą. Atvirai kalbant, vėliau nebuvau labai pavyzdingas studentas – studijų metais dirbau, todėl teko praleisti šiek tiek paskaitų... Tačiau didelis privalumas buvo tas, kad darbas naujienų portale buvo tiesiogiai susijęs su studijomis universitete. Žurnalistinį darbą susiradau jau antrame kurse. Suderinti darbą su studijomis tikrai įmanoma. Ir tai labiausiai priklauso nuo atitinkamo darbo specifikos“,  – pokalbį pradeda S. Šlioža.

B. Jankauskas prisimena, kad dar mokykloje jis gaudavo geriausius pažymius už rašto darbus. Baigdamas mokyklą ėmė domėtis studijomis, kurios būtų susijusios su tekstu, kalba, komunikacija: „Šiaulių universitete pasirinkau lietuvių filologijos studijas, kurios padėjo praplėsti akiratį, požiūrį, gebėjimus. Visi šie komponentai man labai svarbūs dirbant dabar – derinant vaizdą ir tekstą. Žurnalistinį darbą susiradau ir aš, o netrukus susipažinau su Stasiu.“ Ilgainiui ne iki galo pamėgtas darbas ir jausmas, kad tobulėti nebėra kur, ir vienam, ir kitam įkvėpė norą dar intensyviau domėtis video, fotografijos kūrimo galimybėmis.  „Dirbdamas pastebėjau, kad daug savo energijos išeikvoju visokiems gebėjimų ir įgūdžių neugdantiems dalykams. Abu pamatėm, kad nebėra kur tobulėti – direktoriaus vietos neužimsim, o to ir nesinorėjo. Pradžioje nedrąsiai, bet kuo toliau, tuo labiau įsigalėjo ta mintis, kad reikia užsiimti tokia mums patiems miela veikla, iš kurios galėtume pelnyti sau duoną. Supratom, kad tada galėsim save realizuoti ten, kur labiausiai norisi. Galbūt nuskambės keistai, tačiau nors pagal universitete įgytą specialybę tiesiogiai nedirbame, studijų metais įgytomis žiniomis naudojamės kasdien.“

Profesinė veikla, kurią nuoširdžiai mėgsti, gali tapti ir laisvalaikiu, kurio dažnai pritrūksta

Gerai žinomas pasakymas, kad, susiradę mėgstamą darbą, galėsime daugiau niekada nebedirbti, yra tarsi formulė, apibrėžianti žmogaus gebėjimų, galimybių, siekių, planų esmę. Benas, aptardamas darbo ir laisvo laiko santykį, pastebi, kad dabar visas laisvas laikas atiduodamas studijai – medžiagos rinkimui, montavimui, kūrybai, naujų idėjų paieškai. Taip pat pabrėžia, kad kasdieniame darbo procese svarbiausia geras nusiteikimas ir pozityvi atmosfera. Jis išskiria 3 prioritetus, kuriais vadovaujasi apibūdindamas mėgstamą darbą: „Pirmiausia turi būti linksma dirbti. Turi būti nuotykių, daug gerų emocijų ir juoko. Kitaip tariant, atmetus visus sunkumus, nes jie neišvengiami, darbas turi būti tai, kas teikia tau malonumą. Kitas dalykas – visame skubėjime, nebaigtuose darbuose, gausybėje veiklų tu turi rasti laiko sau. Žinoma, labai svarbus yra ir atlygis už darbą, kurio reikia ne tik savo poreikiams realizuoti, bet ir darbo kokybei gerinti. Manau, jog labai svarbu, kad iš to, ką darai, uždirbtum ir uždirbtum pakankamai, ypač jei tavo darbas ir pastangos verti to.“ Papildydamas draugo mintis, Stasys prisimena, kad pačioje „Getin“ veiklos pradžioje viskas atrodė daug paprasčiau: „Kuo labiau tampi suaugęs, tuo dažnai yra sunkiau mesti sau iššūkius, priimti tavo gyvenimą keičiančius sprendimus. Prieš įkuriant „Getin“ tikrai atrodė, kad viskas labai paprasta. Būdamas jaunas, kartais pervertini savo galimybes. Tačiau tai turbūt gerai, nes kuo daugiau reikalauji iš savęs, tuo daugiau tu gali pasiekti.“

Didžiausias iššūkis – nenustoti tobulėti

Paklausti, su kokiais sunkumais susiduria turėdami savo verslą, vaikinai susižvalgo ir draugiškai šypteli – „Sunkiausia yra keltis!“ Netrukus kalba pakrypsta link rimtesnių įžvalgų. Abu vaikinai sutaria, kad kokybiški darbo rezultatai didele dalimi priklauso nuo atsakomybės tam, ką darai, ir noro kelti savo kompetencijas. Darbas su medijomis, filmų, istorijų kūrimu reikalauja eiti koja kojon su technologinių galimybių kaita. Benas pasakoja, kad nuolatinis įprotis ir būtinybė domėtis naujovėmis, naujienomis, socialinių tinklų veikimo principais visad buvo neatsiejama studijų dalis. Stasys priduria, kad sudėtingiausia studijuojant, o dabar ir kasdieniame darbe, jam ir yra tobulėti: „Tai kainuoja daug kantrybės, pastangų. Turi daug iš savęs reikalauti, domėtis technologinėmis naujovėmis, originaliais techniniais ir idėjiniais sprendimais. Esu tikras, kad visko galima išmokti, bet kai matau, kaip kiti profesionaliai filmuoja ir montuoja, suprantu, kiek daug dar turiu mokytis. Prisiversti save sunkiai dirbti tam, kad tu gautum tą geriausią rezultatą, kad tavo atliktas darbas būtų unikalus, išskirtinis, kokybiškas, yra labai sunku. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas projektas, kurį vykdome, turi būti pats geriausias, profesionaliausias iki šiol padarytas mūsų kūrybinės studijos darbas.“

Už kokybę regionuose ir skeptiškas aplinkinių požiūris

Pradėti savo veiklą – drąsu. Vaikinai prisimena, kiek daug įvairių emocijų ir apmąstymų teko išgyventi pasirinkus savarankiškumą ir visišką atsakomybę už save. „Tam tikra prasme buvo sunku suvokti, kad vieną dieną atsibusi ir nebereikės eiti į darbą..., bet reikės toliau gyventi, turėti viskam pinigų“, – dalijasi prisiminimais Benas. Stasys prisimena ne tik sunkių apsisprendimų laiką, bet ir artimųjų reakciją į drąsų, pretenzingą žingsnį savo gyvenime: „Reakcijų iš draugų, artimųjų buvo pačių įvairiausių. Mano tėvai dar ir dabar sako: „Ko čia kvailioji, susirask normalų darbą.“

„Getin“ kūrybinės studijos atsiradimas susijęs ne tik su asmeniniais tikslais, savirealizacija, tobulėjimu. S. Šlioža pabrėžia, kad jų tikslas yra plėtoti kokybiškas šiuolaikines medijų kūrybos tendencijas Lietuvos regionuose. Stasys prisimena, kad yra tekę susidurti su neigiamu didžiųjų miestų verslininkų požiūriu į regionus: „Turiu nemažai pažįstamų Vilniuje, kurie užsiima panašia veikla, ir jie pasijuokdavo iš mūsų, sakydavo, kad arba važiuojat į Vilnių, arba jūs nedarot nieko, nes neįmanoma būnant toli nuo sostinės kažką unikalaus padaryti ir iš to išgyventi. Neslėpsiu, kad tam tikra prasme mano tikslas ir buvo įrodyti, kad galima ir dirbant regione daryti gerą turinį, keisti verslo atstovų, organizacijų, viešojo sektoriaus įstaigų, apskritai žmonių požiūrį, skonį, supratimą. Nebūtina gyventi sostinėje tam, kad tu galėtum veikti, siekti, o svarbiausia – kurti ir daryti taip kokybiškai ir unikaliai, kaip niekas nedarė.“

Nors daugelis jaunų žmonių šiandien nė nesusimąstydami traukia studijuoti ir dirbti į didžiuosius šalies miestus ir ypač į Vilnių, vaikinų teigimu, regionai gali būti lygiai tokia pati jaunam žmogui patraukli vieta: čia ir patogūs gyventi nedideli miestai, ir sąlyginė ramybė, ir daugiau erdvės savirealizacijai. Tik svarbu, kad regionai nebūtų dirbtinai slopinami, nes čia žmonėms reikia visko: ir galimybių dirbti, ir kokybiško poilsio, ir išsilavinimo, ir kultūros. „Getin“ kūrėjų nuomone, tiek valdžios, tiek didžiuosiuose miestuose įsikūrusių žmonių žvilgsnis į regionus galėtų būti šiltesnis: esame per maži, kad galėtume dalintis į dvi ar daugiau Lietuvų.

Ateities planai: didesnė komanda ir projektai su užsienio užsakovais

Vienas svarbiausių dalykų imantis savo veiklos – teisingas tikslų išsikėlimas ir teisingi sprendimai juos įgyvendinant. „Getin“ vaikinai, paklausti, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena, šypsosi ir sako, kad tai, ką dabar daro, yra jų veiklos pradžia, o tikslų, norų ir svajonių yra labai daug. S. Šlioža ateityje kūrybos studijai „Getin“ kelia aukštus reikalavimus, svarsto apie galimybę padidinti kūrybinę komandą ir tikisi, kad netolimoje ateityje pavyks užmegzti ryšius su užsakovais iš užsienio šalių: „Mano svajonė yra, kad mes turėtume nedidelę, bet stiprią komandą. Siekiamybė turėti projektų su užsienio užsakovais, kad mūsų veikla plėstųsi, kad, įgyvendinę projektą vienoje pasaulio šalyje, keliautume į kitą, kad kuo daugiau išmoktume, tobulėtume. Nesinori apsiriboti vien tik mūsų šalimi, norisi semtis idėjų, patirties ir taip praturtinti ir lietuvišką rinką.“