Šiaulių universiteto Karjeros edukologijos studijų programos absolventė Kristina Gelažauskienė įsitikinusi, kad nors tyrime dalyvavę karjeros specialistai atskleidė eilę problemų, susijusių su mokinių ugdymu karjerai, tačiau ugdymas karjerai rezultatyvus.
„Mokinių profesinis orientavimas ir informavimas šiandienos mokykloje tampa vis aktualesnis ir užima svarbią vietą ugdymo procese. Mokykla ir joje teikiamos karjeros paslaugos padeda ugdytiniams priimti racionalų profesinį sprendimą, kuris tenkina asmens ir visuomenės poreikius“, – sakė K. Gelažauskienė.
Apie atliktą tyrimą ir ugdymo karjerai svarbą kalbėjomės su K. Gelažauskiene ir Šiaulių universiteto Edukologijos katedros docente dr. Dalia Augiene.
Kuo svarbus ugdymas karjerai?
D. Augienė: Šiandienėje visuomenėje sparčiai kintant darbo rinkai, dalis profesijų netenka savo svarbos, atsiranda vis naujų profesijų ir pasirinkti perspektyvią, atitinkančią visuomenės ir individualius asmens poreikius, profesiją jaunam žmogui tampa vis sudėtingiau. Prieš pasirinkdamas profesiją, žmogus privalo išanalizuoti daug galimybių, turi padaryti daug dalinių sprendimų.
Ugdymas karjerai tampa reikšminga bendrojo ugdymo dalis, kurios ugdomasis poveikis besimokantiesiems išlieka svarbus visą gyvenimą. Tai sistemingas ir kryptingas procesas, kuriuo mokiniui padedama pasirinkti profesiją, kuo labiau atitinkančią jų asmenybę ir poreikius, priimti optimalų profesinį apsisprendimą. Jo metu turi būti atliekamas ypatingas vaidmuo – padedama mokiniams suderinti siekius ir galimybes, pritaikyti juos prie nuolat besikeičiančios visuomenės socialinių ir ekonominių poreikių.
O ką parodė pernai atlikto tyrimo duomenys? Ar ugdymo karjerai specialistų poreikis auga?
K. Gelažauskienė: Didžioji dalis tyrime dalyvavusių pedagogų nurodė, jog yra didelis ugdymo karjerai poreikis bendrojo ugdymo mokyklose, ši sritis yra svarbi ir aktuali, nes ugdymas karjerai padeda jaunam žmogui pasirengti gyvenimui, pasirinkti profesiją, pažinti save ir planuoti karjerą, palengvina pasirengimą ateičiai.
Karjeros specialistų nuomone, prie sėkmingo veiklos įgyvendinimo prisideda pozityvi mokyklų vadovų nuostata karjeros paslaugų atžvilgiu, aktyvus bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis, padedančiomis vykdyti karjeros paslaugas ir, žinoma, pačių mokinių iniciatyva bei domėjimasis savo ateitimi.
Tiesa, mokinių domėjimasis savo ateities planavimu priklauso nuo karjeros specialisto asmeninių savybių, visų mokyklos pedagogų veiklos ir požiūrio į ugdymo karjerai svarbą bei karjeros specialisto profesionalumo. Būtent todėl šioje srityje dirbantieji turi būti itin aukštos kvalifikacijos, išmanantys savo darbą žmonės.
Kur dažniausiai įgyjama kvalifikacija ir kompetencijos šiam darbui?
K. Gelažauskienė: Didžioji dalis tyrime dalyvavusių karjeros specialistų ugdymo karjerai kvalifikaciją įgijo specialiuose kursuose, penktadalis – ugdymo karjerai kompetencijas įgijo savarankiškai. Nė vienas karjeros specialistas ugdymo karjerai kvalifikacijos neįgijo bakalauro ar magistro studijose aukštojoje mokykloje. Akivaizdu, kad karjeros specialistų veiklą būtina gerinti skatinant juos kelti kvalifikaciją, studijuoti ir įgyti specialų pasiruošimą, susijusį su ugdymu karjerai, karjeros valdymu, planavimu.
Papasakokite, kaip vyksta šių specialistų darbas su moksleiviais?
K. Gelažauskienė: Karjeros specialistai ieško ir veiksmingai naudoja karjeros informaciją, padeda moksleiviams pažinti savo asmenybės ypatumus ir jų sąsajas su karjera, pažinti socialinę aplinką, socialinius vaidmenis ir jų poveikį asmeninei karjerai bei pažinti mokymosi galimybes.
Ugdymo karjerai specialistų požiūriu labiausiai efektyvios ugdymo karjerai veiklos, vykdomomis mokykloje, yra profesinio veiklinimo patirtiniai vizitai, individualus profesinis konsultavimas, intensyvus profesinis veiklinimas: praktikos, savanorystė ir kita veikla.
Karjeros specialistai konsultuodami mokinius profesijos pasirinkimo klausimais dažniausiai naudoja pokalbius ir diskusijas, žaidimus, konkrečių asmenybių istorijų nagrinėjimą, savarankiškas užduotis, filmų peržiūras ir aptarimus. Daugelis tyrime dalyvavusių karjeros specialistų nurodė, jog teikdami profesinio orientavimo, informavimo, paslaugas mokiniams, naudojasi informacija internete, internetinėse svetainėse, naudoja darbo biržos teikiamą informaciją bei apsilanko atvirų durų dienose, vyksta susitikimai su įvairių profesijų atstovais.
Su kokiomis problemomis bendrojo ugdymo mokyklose susiduria karjeros specialistai?
K. Gelažauskienė: Didžioji dalis karjeros specialistų pažymi, kad ugdymo procesas labai intensyvus, todėl trūksta laiko ugdymo karjerai veikloms vykdyti. Nepakanka metodinių priemonių ir kitų produktų, skirtų ugdymo karjerai veikloms vykdyti, taip pat finansavimo, sunku susirasti socialinių partnerių, ugdymo karjerai veiklų įgyvendinimui už mokyklos ribų.
