J. Galvydytei tikras pedagogas – atviras, sąžiningas sau pačiam, kultūringas, padorus žmogus, mokantis džiaugtis, stebėtis pasauliu, atrasti grožį kasdienybėje ir mokėti tuo grožiu dalintis. Būtent tokia yra pati darželio vadovė, kuri, nors tiesiogiai su vaikais nedirba, tik pasitaikius galimybei įsitraukia su jais į kūrybines avantiūras ar neria į fantazijų pasaulį.

Mokytojas negali būti pasyvus

Vieną sykį, užėjusi į mažiausiųjų grupę, J. Galvydytė pamatė vaikus išpūstomis akimis. Jie tildė vienas kitą ir pro privertas duris stebėjo grupės koridorių.

„Rodo ir man, kad būčiau atsargi ir tyli. Pasidaviau šiam žaidimui. Klausiu: „O kas ten yra“? „Nežinai?“, – klausia vaikas. „Na ne“, – atsakau. „Nematai?“, – klausia vėl. „Nelabai matau be akinių“ , – skubu pasiteisinti. „Ten didelis meškinas“, – šveplai sako vaikas. „Tikrai? O jis baltas ar rudas?“, – pasitikslinu. „Baltas“, – patikina mane. Ten, aišku, nieko nėra. „Aaa, – sakau. –  Tai jis jau pas mane užėjo“. Kabinete kaip tyčia turiu didžiulį baltą meškiną. Atgabenau – vaikai kurį laiką liko be žado. Pasiaiškinom, kad jis visai draugiškas. Viena mergaitė iškart ir susidraugavo. Tik dabar svarstau, ką kitą dieną turėti po ranka“, – su šypsena prisiminė J. Galvydytė.

Tokių linksmų akimirkų būna daug, tad nuotykiams, dirbant su vaikais, reikia būti pasiruošusiam. Ne ką mažiau svarbu mokėti su vaiku bendrauti jam sunkiu metu, kuomet reikalinga suaugusiojo paguoda, empatija ir geras žodis. Vaikų yra visokiausių, tad darželio vadovė ragina pedagogus priimti juos tokius, kokie yra ir tokiu būdu leisti jiems atsiskleisti.

„Juk visi buvome vaikais, atvirai džiaugėmės, pykome, liūdėjome, siekėme draugystės, pripažinimo, mokėmės būti savimi“, – vardijo specialistė.

Anot daželio vadovės, dirbant švietimo srityje nuoširdžiai turi norėti veikti aktyviai, darniai ir atvira širdimi  priimant kasdienius iššūkius ieškoti veiksmingų sprendimų. Mokytojas negali būti pasyvus – tai, J. Galvydytės įsitikinimu, nedera su jo profesija. Jis turėtų būti aktyviai mąstantis, įsitraukiantis ir turintis lyderio savybių.

Pedagogo darbas nesibaigia vien vaikų ugdymu. Darželio vadovės teigimu, šiuolaikinis pedagogas susiduria su begale iššūkių: perteklinė veikla, dokumentacijos gausa, deklaruojamų ir įgyvendinamų vertybių skirtumais. Suprantama, kad auga ir tėvų reikalavimai įstaigai, teikiamoms paslaugoms, tačiau tai neretai kelia įtampą ugdymo įstaigos darbuotojams.

„Yra ypač kruopščių pedagogų, kurie nori atlikti viską kokybiškai. Gaila, bet jie pervargsta norėdami spėti su naujovėmis, ypač pergyvena, kai įdėtos pastangos nepasiteisina. Sudėtinga įtikti reikliems tėvams ir tuo pačiu įtikinti juos pažvelgti į situaciją ugdytojo akimis, ieškoti tinkamų žodžių nepatogiose situacijose“, – iššūkius, su kuriais dažniausiai susiduria pedagogai, vardijo J. Galvydytė.

Studijos – šviežio oro gurkšnis

Paklausta, kaip sėkmingai vystyti pedagogo karjerą, J. Galvydytė nedvejoja – tam didžiulę įtaką daro autoritetai ir lyderiai, iš kurių mokomės ir semiamės patirties studijų metu.

„Manau, kad ne tiek studijų programos turinys, kiek lyderiai, savo srities profesionalai įkvepia labiausiai, įtikina, įtraukia ir taip padeda užtikrinti studijavimo kokybę. Susidūriau su nemaža dalimi dėstytojų, kurie geba su užsidegimu įtraukti į mokymąsi, motyvuoti aktyviai mąstyti. Šie žmonės įdomiai ir patraukliai perteikdavo dalyko turinį, pasitikėjo savimi, jie – lyderiai, vedantys tolyn, į kuriuos norėjau būti panaši“, – prisiminė specialistė.

Šiaulių universitete Specialiąją pedagogiką ir logopediją, o vėliau Specialiojo ugdymo koordinavimo krypties studijas pasirinkusi darželio vadovė iki šiol prisimena dėstytojus, prisidėjusius prie jos tobulėjimo.

„Esu dėkinga už galimybę save atrasti iš naujo, už tikėjimą ir palaikymą, potencialo atskleidimą. Šios studijos man lyg šviežio oro gurkšnis“, – sakė J. Galvydytė.

Nors, kaip tikina darželio vadovė, lengva nebuvo: teko keistis, mėginti daug kartų, bet, anot jos, reikia tik pradėti daryti ir pamatysime, kaip pavyksta. Dar studijų metais specialistė įsitikino, kad priimant iššūkius ar sprendimus ne individualūs gebėjimai yra pranašumas, o bendradarbiavimas, sutelktumas, komandos įvairialypiškumas ir gebėjimas kritiškai mąstyti sudėtingose situacijose. Aktyviai dalyvavusi įvairiose veiklose J. Galvydytė išmoko sėkmingo bendradarbiavimo paslapčių su skirtingo amžiaus, požiūrių, religinių įsitikinimų žmonėmis.