Viešojoje erdvėje šiandien artikuliuojama būtent tokia retorika, pabrėžianti „grynųjų“ technologinių mokslų svarbą ir inžinierių trūkumą.
Jų naudos ir įtakos šalies gerovei niekas neginčija. Taip pat visi sutinka, kad „prikepta“ per daug vadybininkų, teisininkų, ekonomistų.
Pastebėję tokių specialistų viršytą pasiūlą darbo rinkoje, situaciją griebėmės koreguoti visais lygiais propaguodami gamtos ir technologinius mokslus, ypač - informacines technologijas. Norime, kaip geriau, tačiau atsitinka kaip visada, perlenkiame lazdą į vieną ar į kitą pusę. Vargu ar tai pati geriausia išeitis ieškant balanso tarp įvairių mokslo sričių studijų.
Ar bent pagalvojome, kaip turėtų jaustis pašaukimo tiksliesiems mokslams neturintys, tačiau gabūs kalboms, muzikai ar filosofijai vaikai, kai jie nuolat girdi: „Rinksiesi šias studijas – būsi bedarbis, neuždirbsi pinigų“?
Vartotojiškai retorikai imant viršų, pamirštame, kad moksleiviai – būsimieji studentai ir valstybės kūrėjai – turėtų rinktis tai, kas jiems yra prie širdies, t. y. tokią specialybę, kurią su meile ir atsidavimu dirbs visą gyvenimą. Taip atnešdami didžiausią naudą Lietuvai.
Populiarinti technologinius ir gamtos mokslus reikėtų ne primygtinai raginant nesirinkti kai kurių humanitarinių ar socialinių specialybių, bet visas pastangas nukreipiant vidurinių mokyklų mokymosi programoms ir techninei bazei tobulinti bei mokytojų kompetencijai didinti.
Kompetentingi mokytojai savo pavyzdžiu, žiniomis ir įdomiomis pamokomis paskatintų mokinius jau pradinėse klasėse pamilti tiksliuosius mokslus ir technologijas. Ir ne tik. Derėtų nepamiršti, kad technologijas kuria žmogus žmogui. Todėl pokyčių pasaulyje ypatingai svarbus žmogaus universalumas, suvokiamas kaip gebėjimas derinti technologinius, humanitarinius ir socialinius mokslus. Tai turėtų būti labai svarbus akcentas mokymo programose.
Humanitariniai ir socialiniai mokslai nepelnytai nuvertinami ne tik Lietuvoje. Vakarų kultūroje jau trečią kartą per pastarąjį šimtmetį nuskamba balsai apie šių mokslų universitetuose krizę. JAV yra rimtai sunerimusi dėl universitetinio išsilavinimo siaurinimo, technologijų akcentavimo ir humanitarinių bei socialinių mokslų ignoravimo, nes būtent šie mokslai ir yra inovacijų stimulas.
Amerikos menų ir mokslų akademijos 2013 m. ataskaitoje keliamas klausimas, kas ves Ameriką į šviesią ateitį? Daroma tokia išvada: „piliečiai, kurie turi plačiausią įmanomą išsilavinimą, tokį, kuris jiems patiems leidžia dalyvauti valdymo procesuose ir bendrauti su pasauliu, t. y. prisitaikanti ir kūrybinga darbo jėga“.
Harvardo universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad nuo 1966 iki 2010 m. humanitarinius mokslus studijuojančių studentų skaičius JAV sumažėjo per pusę. Paskelbus tyrimo rezultatus, šiame lyderiaujančiame pasaulio universitete iš karto buvo nuspręsta visiems studentams įvesti specialius kursus apie skaitymą, klausymą ir matymą. Juose studentai supažindinami su svarbiausiomis rašto, sakytinio žodžio bei vizualiosiomis kultūromis ir jų reikšme bet kokiai kūrybinei – techninei ar filosofinei – veiklai.
Vis didesnį dėmesį socialiniams, humanitariniams mokslams ir kuo platesniam universitetiniam išsilavinimui teikia Skandinavijos šalys, Kinija, Singapūras. Vėl, kaip ir humanizmo laikais, grįžtama prie universalaus žmogaus idėjos. Derėtų nepamiršti ir pasaulinės ekonominės krizės, kurią pasaulis išgyveno dar ir todėl, kad buvo pamirštos vertybės, kultūros svarba, nusisukta nuo humanitarinių ir socialinių mokslų.
Tikrai ne visos specialybės šiandien garantuoja greitai pasiekiamą ekonominę gerovę, bet valstybė privalo palaikyti ir skatinti studijuoti specialybes, kurios yra svarbios Lietuvos kultūrai ir kalbai. Verslas labiausiai suinteresuotas technologijomis, na, o valstybės pareiga palaikyti humanitarinius ir socialinius mokslus. Jei to nebus, turėsime susitaikyti su situacija, kad per artimiausius dešimtmečius pajudėti taip trokštamų Šiaurės šalių link mums bus labai sudėtinga arba beveik neįmanoma.
Dauguma visuomenės pažangos rodiklių šiandien aiškiai signalizuoja, kad pagrindinį dėmesį reikia skirti bendram visuomenės kultūros lygio kėlimui, modernios visuomenės vertybių sklaidai. 2012 m. vietos bendruomenių veikloje dalyvavo tik 40 proc. visuomenės narių, visuomeninių organizacijų ar judėjimų veikloje – 12 proc. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad visuomeninėje veikloje dalyvauja labai mažai jaunimo – 2012 m. joje dalyvavo vos 28 proc. moksleivių.
Tyrimai rodo, kad mūsų visuomenė nepakankamai reikšmės teikia tolerancijai, solidarumui ir savirealizacijai – jas kaip svarbias vertybes nurodo mažiau kaip 16 proc. gyventojų. Didelė visuomenės dalis nedalyvauja kūrybinėje meninėje veikloje – net 56 proc. visuomenės narių nedalyvauja jokioje su kultūra susijusioje veikloje, o Europos Sąjungos vidurkis yra 38 proc. Turime problemų ir su kūrybingumo rodikliais. Mastrichto universiteto atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva pagal juos užima tik 17 vietą ES.
Keisti šias tendencijas galime tik pakankamai reikšmės teikdami socialiniams, humanitariniams mokslams – pradedant mokyklos suolu ir baigiant universitetinėmis studijomis.
