Į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose šiemet numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių. Palyginimui, profesinio mokymo įstaigose nemokamai amato mokytis galės net 20,6 tūkst. naujai priimtųjų.
 
Neribotas priėmimas stojantiesiems į prioritetines specialybes
 
Skatinant abiturientus rinktis specialybes, kurios yra ypač svarbios valstybei ir darbo rinkai, nustatytos prioritetinės studijų kryptys. Tai pedagogika, informacinės technologijos, matematika, inžinerija, slauga ir akušerija bei pareigūnų rengimas.
 
„Stojantiesiems į prioritetines studijų kryptis aukštosiose mokyklose bus siekiama neriboti valstybės finansuojamų vietų – planuojama priimti visus norinčius studijuoti ir atitinkančius reikalavimus“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
 
Stebint tam tikrų specialistų, pavyzdžiui, pedagogų ir informatikų, poreikį, šiemet universitetuose valstybės finansuojamų studijų vietų ugdymo mokslų studijų programose daugėja 20 proc., informatikos mokslų – 5,4 proc., matematikos ir fizinių mokslų – 4,1 proc.
 
Kolegijose šiais metais taip pat daugėja pedagogikos krypties profesinių studijų valstybės finansuojamų vietų.
 
Koks 2023 m. bus konkursinis balas stojantiems į aukštąsias mokyklas?
 
2023 m. minimalus stojamasis konkursinis balas į aukštąsias mokyklas išlieka toks pat, kaip ir pernai. Jis stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose yra 5,4, o kolegijose, taip pat stojantiesiems į trumposios pakopos studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, – 4,3.
 
Galite išbandyti „Kur stoti“ ekspertų paruoštą konkursinio balo skaičiuoklę. Ji skirta šių metų abiturientams (ir baigusiems 2022 m.) bei skaičiuoja konkursinį balą stojant tik į valstybės finansuojamas studijų programas.
 
Šioje skaičiuoklėje pateikiama informacija, koks minimalus konkursinis balas į nemokamas vietas šioje programų grupėje buvo 2022 m. per pagrindinį priėmimą. Jei ir 2023 m. stojančiųjų skaičius ir finansavimas bus beveik identiški, galėtumėte būti priimti į nemokamą vietą ar net gauti valstybės stipendiją. Ši skaičiuoklė yra orientacinio pobūdžio ir negarantuoja, kad būsite priimti į tam tikrą studijų programą. 
 
Būsimiems pedagogams bus skiriamos stipendijos
 
Kaip ir pernai, šiemet trūkstamas pedagogikos specializacijas – matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų kalbą, vokiečių kalbą, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, informacines technologijas, pradinį ugdymą ir specialiąją pedagogiką – pasirinkę studentai gaus tikslines stipendijas. Jos numatytos stebint šių specializacijų pedagogų poreikį švietimo įstaigose. 
 
Įstojusieji į valstybės finansuojamas šių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį gaus 319 eurų (6,5 BSI) dydžio stipendiją. 
 
Trūkstamiausių specializacijų pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentams galės būti skiriama tikslinė išmoka, kuri siekia 539 eurus (11 BSI). Tikslinę išmoką galės gauti studentai, sudarysiantys sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir įsipareigojantys baigę studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.
 
2022 m. Lietuvoje startavusioms trumposios pakopos (2 metus trunkančioms) studijų programoms kolegijose 2023 m. iš viso numatyta 100 valstybės finansuojamų studijų vietų. Studentai priimami į informacijos ir programų sistemų, informatikos, mechanikos, elektros ir elektronikos inžinerijos, turizmo ir poilsio studijų krypčių programas.
 
Profesinėse mokyklose – daugiausia valstybės finansuojamų vietų inžinerijai
 
2023 m. daugiausia valstybės finansuojamų vietų (4,4 tūkst.) profesinio mokymo įstaigose paskirstyta inžinerijos ir inžinerinių profesijų srities mokymo programoms.
 
Šalies profesinės mokyklos taip pat tikisi sulaukti nemažai stojančiųjų į paslaugų asmenims (3,6 tūkst. vietų), architektūros ir statybos (2,2 tūkst.), sveikatos priežiūros (2 tūkst. vietų) bei verslo ir administravimo (1,5 tūkst.) sričių mokymo programas.
 
Priėmimas 2023 m.: svarbiausi terminai
 
Priėmimą į aukštąsias mokyklas sudaro du etapai – pagrindinis ir papildomas: 
  • pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji gali registruoti nuo birželio 1 d. iki liepos 28 d. 12 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti iki rugpjūčio 4 d. 16 val. tiek elektroniniu būdu, tiek atvykę į aukštąją mokyklą.'
  • Nuo birželio 13 d. iki liepos 25 d. norintieji stoti į menų studijas galės dalyvauti stojamųjų egzaminų sesijoje. Stojamųjų egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 27 d.
  • Rugpjūčio 7–10 d. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape, o rugpjūčio 21–24 d. – antrajame etape.
 
Priėmimas į profesines mokyklas 2023 m.
 
Pagrindinio priėmimo vasaros etapo prašymus stojantieji galės teikti iki rugpjūčio 7 d. Teikti prašymus į profesinio mokymo įstaigas gali tiek norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, tiek 9–10 klasių mokiniai bei I–IV klasių gimnazistai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.
 
Stojantieji profesinio mokymo sutartis sudaryti galės rugpjūčio 14–17 d.
Papildomas priėmimas vyks rugpjūčio 21–27 d., o sutarčių sudarymas su profesinio mokymo įstaigomis – rugpjūčio 30–31 d.
 
Kur rasti daugiau informacijos? 
 
Daugiau informacijos apie priėmimą į trumposios, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas bei profesinio mokymo programas galite rasti LAMA BPO interneto svetainėje, taip pat žurnale „Kur stoti 2023“. Žurnalas prekyboje pasirodys gegužės mėn., šiuo metu vyksta išankstinė jo prekyba. Patogiausias ir greičiausias būdas įsigyti žurnalą – paspaudus šią nuorodą: https://www.kurstoti.lt/?eshop
 
 
Straipsnį pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos medžiagą parengė Rūta Anusevičienė