Viena iš jūsų tyrimų sričių – pramogų ir turizmo industrijos. Sakykite, kuo ypatinga ir įdomi ši sritis?

Pramogų ir turizmo sinergija aktuali jau ne vieną dešimtmetį, nes pramogų elementai yra neatsiejama turizmo filosofijos dalis. Man labai įdomu dalyvauti kuriant ir plėtojant Kazimiero Simonavičiaus universiteto Pramogų ir turizmo industrijų studijų programą, kuri atliepia naujausias pasaulio tendencijas ir paruošia puikius pramogas ir turizmą išmanančius specialistus, gebančius generuoti inovacines idėjas organizuojant šiuolaikines pramogas ir vystant tiek išskirtines, tiek masines turizmo veiklas. Tokio profilio profesionalai papildo globalaus verslo poreikius, geba savarankiškai kurti, planuoti, organizuoti ir įgyvendinti susiliejančias veiklas, kurti originalius produktus ir tinkamai juos komunikuoti. Ši sritis reikalauja komunikacinių, vadybinių ir verslinių gebėjimų, kurie atitinka šiandienos realybę. Šiandien svarbu ir tai, kad  specialistas gebėtų įveikti nuolatinius industrijos pokyčius. O ši industrija yra išties be galo dinamiška.

Kaip Jūs susidomėjote turizmu?

Turizmu susidomėjau dar paauglystėje. Į Vilnių tuo metu nuolat atvykdavo amerikiečių, kurie ieškodavo savo šaknų ir giminių. Pirmą kartą turistus lydėjau būdama 13 metų – drauge su jais troleibusais, taksi, traukiniais, autobusais važinėjau po Vilnių ir Kauną. Norėdami daugiau pinigų skirti istorikų paslaugoms ir geneologiniams tyrimams, siekdavo sutaupyti vietinėms paslaugoms. Todėl džiaugėsi, kad padedu jiems rasti ieškomą adresą ir aš buvau patenkinta, nes užsidirbdavau ir tobulinau anglų kalbos įgūdžius, nors man ir mokėjo daug mažiau, nei profesionaliam gidui. Tuo metu nebuvo Google žemėlapių, todėl užsieniečiui be palydovo orientuotis mieste ar tarp miestų buvo sunku.

Kokios dar sritys jums artimos ir įdomios?

Mano tyrimų sritis yra kūrybos ekonomika. Šios srities pagrindinis tyrimų laukas yra siejamas su idėjų kapitalu, o kūrybos ekonomikos šerdis yra kūrybinės industrijos. Kūrybos transformacijos, įveiklinimas, idėjų komercializavimas tai – sritys, kurios mane ypatingai domina.

Iki pandemijos turizmas Lietuvoje įgavo neblogą pagreitį, sulaukdavome turistų iš viso pasaulio, vyko nemažai tarptautinių renginių. Kaip manote, kas galėtų dar labiau paskatinti lankytojų srautą?

Lietuvos turizmas išgyvena daugiasluoksnes problemas. Pirma, neseniai ištikusį pandeminį paralyžių, pakeitė karas Ukrainoje. 2022 m. vasarą Vakarų ir Pietų Europa turėjo turistų perteklių, tuo tarpu Baltijos šalys ir Skandinavija turėjo rekordiškai mažą turistų srautą būtent dėl neramios kaimynystės. Šalies geopolitinės padėties nepakeisime, todėl šiuo metu mažai ką galime padaryti. Antra, Lietuvos turizmo identitetas per daugiau nei 30 Nepriklausomybės metų neišsigrynino iki norimos aplankyti šalies įvaizdžio. Tai kompleksinis klausimas, kurio viena iš pagrindinių dedamųjų yra integruota komunikacija ir jos įrankių panaudojimas viešinant šalį ir skleidžiant apie ją žinią. Trečia, Lietuva turi „šaltą“ turistinių paslaugų sektorių: muziejuose, viešosiose erdvėse, neretai ir maitinimo įstaigose dirbantis personalas nėra paslaugus, svetingas, dažnai kalbantis piktu tonu. Tokios patirtys plinta iš lūpų į lūpas ir trukdo atsiskleisti mūsų šalies turizmo potencialui.

Visame pasaulyje itin populiarus yra ir vietinis turizmas. Valstybės taiko sąmoningą nuolaidų sistemą keliaujantiems viduje. Kokių įžvalgų turėtumėte apie vidinį Lietuvos turizmą? Kokia gerąja kitų valstybių patirtimi galėtume remtis?

Pandemijos laikotarpiu Lietuvos vietinis turizmas patyrė neregėtą sėkmę. Mes per mažai žinome apie savo šalį, kuri yra unikali, spalvinga ir be galo įdomi. Vietinis turizmas turi būti šalies gyventojų pasididžiavimas, turiningo laisvalaikio būdas, apskritai, gyvenimo būdas. Lankytinų objektų kainos Lietuvoje nesikandžioja, tačiau nemažai lankytinų objektų ir turizmo informacijos centrų nedirba savaitgaliais, todėl keliavimas po šalį tampa mažiau patrauklus. Esame lietaus, vėjo ir apniukusio oro šalis, tačiau  be galo gaivi, žalia ir su gėlo vandens ištekliais, todėl jei tik teisingai komunikuotume apie savo gyvenimo būdą, aprangą, turėtume daugiau pavėsinių ar užuovėjų nuo žvarbos ir savaitgaliais veikiančią infrastruktūrą, keliavimas po šalį taptų nacionaliniu pasididžiavimu, kaip yra Olandijoje, Vokietijoje, Ispanijoje.

Šiuo metu vis labiau populiarėja gastronominis arba paprasčiau sakant, maisto turizmas, kuo jis patrauklus? Ir kokios jo perspektyvos ateityje?

Pandeminiu laikotarpiu atliktas tyrimas parodė, kad keliavimo apribojimų laikotarpiu žmonės ilgėjosi nuotykių, gyvų santykių, kelionių streso, poilsio ne namuose, tačiau labiausiai ilgėjosi gastronominių patirčių. Gastronominis turizmas, neabejotinai, yra viena svarbiausių keliavimo formų šalims, kurios turi nuostabius vietinius maisto produktus, gastronominę kultūrą. Komunikacijos požiūriu, tai yra vaizdžiausiai paveiki turizmo forma. Ne veltui sakoma, kad meilė eina per skrandį. Lietuvos problema yra ta, kad esame restoranų pasaulinių reitingų pilkojoje zonoje, nors turime nuostabių ir žadą atimančių maitinimo vietų.

Dar viena turizmo šaka, kuri taip pat pastaruoju metu tampa gana populiari. Tai – tamsusis turizmas. Kuo jis pasižymi ir yra patrauklus užsienio lankytojams?

Tamsusis turizmas yra ypatingai populiarėjanti turizmo forma, kurią įkvepia liūdesio, rimties, tragiškų patirčių paženklintų vietų lankymas, pvz., Kauno IX fortas, Černobylio atominė elektrinė, Niujorko Dvynių tragedijos memorialas ir pan. Tokia turizmo formą įkvepia nuotykių, šiurpo, adrenalino paieškos ir ją dažniausiai renkasi solo keliautojai, įkvėpti knygų, istorijų, kino filmų ir serialų.

Kokių gabumų, asmeninių savybių ir komptencijų reikėtų žmogui, svajojančiam studijuoti arba dirbti turizmo srityje?

Darbui turizme reikia trijų pagrindinių asmeninių savybių: gebėjimo prisitaikyti, greitos reakcijos, atsparumo. Prisitaikymas yra viena svarbiausių savybių, nes turizmas yra be galo dinamiškas, kupinas pokyčių, netikėtumų. Asmuo, kuris nesugeba taikytis su iššūkiais ir netikėtomis kliūtimis, tiesiog negali dirbti šio darbo. Greita reakcija reikalinga norint operatyviai išspręsti kilusius sunkumus. Žinoma, ši savybė vystoma su patirtimi, tačiau lėtos prigimties, mąslūs žmonės patiria daugiau sunkumų dirbant streso kupiną darbą. Atsparumas šiuo metu yra viena vertingiausių savybių kalbant apie individualų ir apie organizacinį lygmenį. Turizme yra daug pokyčių, didelis informacijos srautas, reikia išlikti ramiam, mandagiam ne visada palankiomis aplinkybėmis kartais neskaičiuojant darbo valandų, juk klientai keliauja ir savaitgaliais, ir per šventes.

Studijuojant turizmą reikia nepaliaujamai domėtis ir gerai įsivertinti, ar tikrai esu pasirengęs gyvenimo nuotykiams ir ar tikrai galiu pakankamai optimistiškai priimti sunkumus ir kliūtis.

Kokios galimybės ir perspektyvos atsiveria besidomintiems, o gal net baigusiems turizmo studijas?

Per pandemiją pasaulio turizmo ir svetingumo industrija neteko daugiau nei 200 mln. darbuotojų, sutrūko nusistovėjęs partnerių tinklas, paslaugų grandinė. Šiai dienai turizme trūksta visų sričių darbuotojų – nuo orlaivių įgulų iki miesto gidų. Lietuvoje perspektyvos yra didelės, tačiau reikia suvokti, kad turizmo organizacijos yra pakankamai „plokščios“, todėl svajojantiems apie „laiptuotą“ karjerą, čia tokių galimybių nėra. Čia yra galimybė turėti neblogas pajamas, unikalias kompetencijas, įdomų gyvenimą ir daug kontaktų visame pasaulyje.

Ar tiesa, kad turizmas, viena iš tų sričių, į kurią galima nerti bet kokio amžiaus?

Tiesa, kad į turizmą galima nerti bet kuriame savo gyvenimo tarpsnyje. Savo bičiulių rate turi profesionalią gidę, kurios karjera prasidėjo sulaukus 50-ies. Ji visą gyvenimą domėjosi Lietuvos istorija – pati kaupė vertingas žinias, kuriomis dabar dalinasi su turistais. Reikia turėti mintyje, kad su amžiumi mažėja atsparumas stresui ir neapibrėžtumui, todėl kuo anksčiau pradedame, tuo atsparesni tampame.

Daugiau informacijos apie pramogų ir turizmo industrijas čia

Daugiau apie Kazimiero Simonavičiaus universitetą: www.ksu.lt 

#KSUniversitetas #KSU #KSU_daugiau_nei_universitetas