Sandra Šimaitytė – Šiaulių valstybinės kolegijos alumnė. Sandra 2017 metais mūsų aukštojoje mokykloje baigė Socialinio darbo studijas.

Šiaulių valstybinėje kolegijoje mokėtės Socialinio darbo studijų programoje. Kas labiausiai įsiminė iš studijų metų?

Sandra: Dažnai jaučiausi „nepatogi“ studentė, bet tai nereiškia, kad nebuvau stropi. Man vis kildavo papildomų klausimų, kviečiančių ne tik grupės draugus, bet ir dėstytojus kartu nuodugniau įvertinti situaciją. Kitaip tariant, jau studijų laikais visas mąstymas buvo platesnis ir nestandartinis (angl. out of the box). Įsiminė, kad dėstytojai buvo kantrūs, stengdavosi būti maksimaliai tolerantiški ir profesionalūs, kad ir kiek buvau linkusi priešintis sistemai (šypsosi).

Kokios žinios, įgūdžiai dabar labiausiai praverčia?

Sandra: Labiausiai praverčia laiko planavimas ir savarankiškumas. Turiu pripažinti, kad ne vieną darbą reikėjo keisti. Visada tenka visko mokytis iš naujo. Tad tik baigęs studijas asmuo neturėtų kurti iliuzijų, kad jis jau viską žino ir viską moka. Vis dėl to šių dalykų įgyjama tik per patirtį.

Kaip trumpai apibūdintumėte „Maisto banko“  veiklą?

Sandra: Vienintelė visoje Lietuvoje nevyriausybinė organizacija, kuri profesionaliai kovoja su maisto švaistymu. Iš dalies tai, ką kiekvieną dieną veikiame labdaros ir paramos fonde ,,Maisto bankas“, yra ironiška. Kodėl? Mes turime išsaugoti tuos produktus (maistą), kuris jau sukurtas, paruoštas vartoti, bet dėl daugelio aplinkybių jis keliautų į sąvartynus. Manau, kad daugelis net nepagalvoja, kiek visokiausių resursų jau buvo išnaudota, kad šis maistas būtų paruoštas realizacijai. Galiausiai jis netektų vertės, jei ne mes.

Kas gali tapti „Maisto banko“ savanoriu?

Sandra: Savanoriu gali tapti bet kuris asmuo, turintis bent kelias laisvas valandas. Mūsų organizacija yra visiškai atvira ir priima visus, tam įtakos neturi nei amžius, nei lytis, nei tautybė, nei socialinis statusas. Savanoriauti gali visi. Visada rekomenduojame užpildyti savanorio anketą www.maistobankas.lt, kad turėtume duomenis asmenų, kuriems rūpi savanorystė. Noriu pasidžiaugti, kad mūsų vyriausiai Šiaulių miesto savanorei yra 86 metai. Tokiais dalykais tikrai galime pasigirti!

Esate psichologinio žaidimo „Papūga“ kūrėja. Apie ką šis žaidimas, kaip jis „gimė“?

Sandra: Dėl ,,Papūgos“ kategorijos vis dar svarstau. Ar tai vadinsime žaidimu, ar lavinimo priemone, bet esmė išlieka ta pati. Tai labai patogus įrankis prakalbinti. Žaidimas yra universalus, tinka asmenims nuo 1 metų. Ypač pandeminis laikotarpis labai išryškino visuomenės psichologines ir psichines problemas. Tik vieni renkasi tai ignoruoti, slopinti, kiti – analizuoti ir spręsti, kas tuo metu vyksta.

Atsižvelgiant į Lietuvos statistiką, tik kas trečias asmuo augo „sveikoje“ aplinkoje (kurioje nebuvo priklausomybių, smurto, skyrybų ir pan.). Vertinant logiškai, dauguma mūsų turime tam tikrų traumų, kurias nešamės gal ir nuo pat vaikystės.

Tokį platesnį suvokimą ir norą keisti tam tikrus asmeninius dalykus paskatino ir sujudino naujai įgytas vaidmuo – tapau mama. Daugiau pradėjus domėtis apie asmens psichologiją, visai netikėtai gimė idėja sukurti „Papūgą“.

Jeigu žmogus planuoja rinktis Socialinio darbo studijas, ką jam patartumėte? Kokias savybes svarbu ugdyti?

Sandra: Patarčiau labai gerai įvertinti sprendimą, nes vis dėl to ši specialybė Lietuvoje nėra prestižinė ir atlyginimas dažnai yra tikrai nedidelis, turint galvoje, kokios atsakomybės lydi. Socialinio darbo neįsivaizduoju be šių savybių: sąmoningumo, tolerancijos, noro tobulėti, kūrybingumo. Kiekvienas darbo atvejis yra labai unikalus ir, deja, šiame darbe nėra instrukcijos, kaip viską atlikti nepriekaištingai. Dažnai tenka sudėtingomis aplinkybėmis priimti sprendimus, gebant įvertinti visas įmanomas pasekmes.

Kas jus motyvuoja dirbant tarp žmonių, siekiant asmeninių ir profesinių tikslų?

Sandra: Motyvuoja asmeninė laisvė ir savirealizacija. Dirbu tokioje vietoje, kur svarbus rezultatas. Kaip mes jo pasiekiame – individualus pasirinkimas. Tokios aplinkybės labai palankios asmenybės augimui, jei tik žmogus geba tuo pasinaudoti. Taip pat tiek asmeninių, tiek profesinių tikslų padeda siekti noras tobulėti ir vis sukurti naudą kitiems. Šis faktorius neleidžia sustoti.

Šiuolaikinis socialinis darbuotojas – koks jis?

Sandra: Gal pridėčiau, kad sėkmingas šiuolaikinis socialinis darbuotojas yra tas, kuris geba prisitaikyti prie vis kintančių darbo sąlygų, nes dažnai tiesioginio darbo rezultatas priklauso ne nuo jo, o nuo daugelio kitų aplinkinių faktorių. Dabartiniai pasauliniai dalykai parodo, kad mes turime būti pasirengę viskam. O kartais net nežinome, kas tas viskas gali būti.

Ko palinkėtumėte dabartiniams studentams?   

Sandra: Palinkėčiau imti patirtį iš dėstytojų, kurie turi profesinės patirties šioje srityje. Aktyviai dalyvauti ne tik paskaitose, bet ir visose papildomose veiklose. Maksimaliai „semti studijas“ pilnomis saujomis. Taip pat linkiu mokėti suklysti, nes retai kada pavyks viską atlikti iš pirmo karto.

Ačiū už pokalbį.