Bėgo metai mokykloje, o man vis atrodė, kad finišas dar taip toli... Taip, Jūs atspėjote – ėmė ir atėjo ilgai laukta mokyklos baigimo šventė, tokie nelaukti egzaminai ir... nežinia. Ką daryti toliau? Ko aš noriu? Ar aš išvis kažko noriu??? Kalba eina ne apie norimo skonio ledų porciją iš daugybės esančių parduotuvėje, o apie lemtingą žingsnį gyvenime. Nuo šio sprendimo gali priklausyti daug kas: atrasi norimą sritį, kurioje sieksi ir tikriausiai pasieksi karjeros aukštumų arba...įstosi ne ten ir nesijausi gerai nei studijuodamas, nei dirbdamas.

Man padėjo dalykų, kuriuos mėgstu, įvardinimas raštu. Labiausiai mėgstu bendrauti, domiuosi  žmonėmis, jų elgesiu ir netgi problemomis, taip pat man patinka įveikti iššūkius. Jeigu manote, kad  iš anksto žinojau, jog tapsiu socialine pedagoge – klystate. Svarsčiau įvairiausius galimus stojimo variantus bei įvairias studijų programas, kadangi tai vyko prieš ketverius metus (esu ketvirtakursė ir tuoj baigsiu bakalauro studijas), sunku atsiminti, kada tiksliai nusprendžiau stoti į Socialinės Pedagogikos studijų programą. Tačiau puikiai pamenu, kad  pildydama dokumentus prioritetiniu dalyku išskyriau būtent šią studijų programą, o tai, manau, daug ką pasako – juk ją pažymėjau pirmuoju numeriu!

Praėjus ketveriems studijų metams, mano širdis džiaugiasi! Įstojau ČIA! Rašydama „čia“, turiu mintyje tą specialybę, kuri man ir yra skirta! Šį jausmą ypač sustiprino atliktos pedagoginės praktikos užsienyje – Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje, Londone. Man teko semtis patirties iš nuostabių žmonių Airijos lietuvių bendruomenėje bei Londono lituanistinėje mokykloje „Švyturiukas“ (edukacinis centras „Lighthouse“). Abi praktikas atlikau beveik vieną po kitos! Be galo be krašto tuo džiaugiuosi, kadangi pastarosios praktikos Londone metu aš sužinojau, kad galiu ir moku dirbti su vaikais, kad socialinio pedagogo karjera – tai kasdieniai atradimai, nuolatinis bendravimas ir galimybė padaryti pasaulį geresnį. Tai man visada buvo labai svarbu.

Tikriausiai jaučiate mano džiugesį skaitydami šias eilutes. Labai tikiuosi, kad lygiai taip pat, kaip ir aš, rašysite savo įspūdžius, susijusius su išsvajotąja profesija, jausitės gerai, būdami reikiamoje, t.y. „savo“ vietoje ir sieksite savirealizacijos karjeros kelyje. O gal net susitiksime Kauno technologijos universitete, čia puikios sąlygos studijuoti ir siekti savo svajonių.

 

Indrė Kirelienė