Pasikeitęs režimas pakoregavo tiek dėstytojų, tiek studentų ritmą, prie kurio buvome pripratę. Ieškoma sprendimų, kad darbas nuotoliniu būdu vyktų kuo optimaliau. Naujausiais duomenimis, taip dirbsime iki balandžio 13 dienos, o jeigu Vyriausybė nuspręs karantiną tęsti – ir ilgiau.
Rekomendacijos dirbant nuotoliniu būdu:
– dirbti siūloma pagal buvusio tvarkaraščio apimtis ir intensyvumą;
– susitikimams su studentais, pokalbiams ir kitam darbui online siūloma daugiau naudotis GOOGLE teikiamomis paslaugomis ir viešai prieinamomis priemonėmis;
– studentus informuokite, kada atsakysite į jų laiškus, pakomentuosite atliktas užduotis, kuriuo metu konsultuojate telefonu ar kitomis priemonėmis gyvai (aišku, per nuotolį, be susitikimų – nebent virtualioje erdvėje). Be to, geriausia visą šią informaciją pateikti mokymo(si) pradžioje arba kaip įmanoma greičiau ir nekeisti viso kurso studijų metu, nebent atsirastų naujų aplinkybių ar pan.;
– į užduotis, taip pat ir praktikos, žiūrėkite lanksčiau ir kūrybiškai. Aišku, studijų kokybės siekiame net ir tokiomis sąlygomis, bet galbūt galima rasti alternatyvų, atitikmenų, ką nors sukeisti vietomis ir pan.
– neištrinkite savo el. paštų turinio, archyvuokite siunčiamas užduotis, studentų atsakymus ir apskritai visą informaciją, kurią siunčiate studentams ar gaunate iš jų. Tai ne tik atitinka mūsų vidaus dokumentuose numatytas tvarkas (dirbant nuotoliniu būdu reikia turėti tokio darbo įrodymų), bet ir bendravimą su studentais daro lengvesnį, padeda nesukurti aplinkybių, kuriomis galima manipuliuoti, o kadangi dirbant nuotoliniu būdu puikiai matomas ne tik mokymo(si) rezultatas, bet ir procesas (t. y. kada dokumentas ar laiškas išsiųstas ir pan.), tai ir diskusijų dėl to vėliau kyla daug mažiau;
– siunčiant medžiagą studentams, reikia įvertinti, kiek maždaug informacijos, dirbdami savarankiškai be tiesioginio dėstytojo vadovavimo, jie gali išmokti per 1,5 val. (t. y. per 1 paskaitą). Mokantis savarankiškai šis laikas dažnai pailgėja net keletą kartų. Užduočiai atlikti savarankiškai skiriamas laikas, žinoma, priklauso nuo pačios užduoties tipo. Rašto darbui skirtą laiką galima apskaičiuoti pagal formulę: 100 žodžių = 1 valanda; žodiniam pristatymui, jei pristatymo trukmė 1 val., parengti reikia mažiausiai 6 val. ir t. t.
Kalbant apie informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis paremtą mokymąsi, anot R. Pocevičienės, svarbu įvertinti laiką, būtiną virtualiam mokymuisi, ir atsižvelgti į šiuos veiksnius:
– laikas, reikalingas paskirtoms užduotims atlikti;
– laikas, kurį užima komunikacija su dėstytoju ir bendramoksliais;
– laikas, reikalingas nurodytai literatūrai perskaityti;
– laikas reikalingos medžiagos paieškai;
– laikas kontaktiniam nuotoliniam mokymuisi;
– laikas, skirtas susipažinti su mokymosi aplinka (jeigu studentas anksčiau nebuvo susipažinęs su elektronine mokymosi aplinka, tam gali prireikti 8–24 val.; naujai programinei įrangai perprasti reikia numatyti 8 val.; taip pat studentas gali sugaišti laiko dėl techninių nesklandumų).
R. Pocevičienė akcentuoja, kad bet kuriuo atveju studentui, kuris mokosi savarankiškai, reikės keletą kartų daugiau laiko nei tuo atveju, kai dirbama auditorijoje kartu su dėstytoju. Dėl šios priežasties siunčiamų 1 paskaitos skaidrių apimtį gali tekti sumažinti. Skaidrėse turėtų būti palikta svarbiausia informacija. Taigi, informacijos turi būti ne per daug, bet ir ne per mažai: kai sudedama tik esmė, studentams gali būti sunku ją suprasti be paaiškinimo, pavyzdžių ir pan. (juk žodinio mūsų komentaro čia ir dabar jie negauna). Dėstytojas gali naudoti jau turimas skaidres, bet esminius dalykus jose paryškinti, pabraukti, apibraukti, nuspalvinti ryškiau ar pan. Rekomenduojama to paties dalyko medžiagą siųsti dalimis (atitinkančiomis 1 paskaitos darbų apimtis) su konkrečiais ir kuo tikslesniais klausimais, užduotimis. Būtina nurodyti ne tik tai, ką reikia padaryti, bet ir kaip viskas turi būti daroma, pavyzdžiui, ar tai turi būti MS PowerPoint pristatymas, kiek skaidrių ten turi būti; ar atsakymai gali būti pateikti Word formatu (taip pat kokios apimties darbo laukiama ir pan.).
Ypač svarbu, pabrėžia R. Pocevičienė, nurodyti, iki kada viena ar kita užduotis turi būti atlikta. Geriausia laikytis buvusio paskaitų tvarkaraščio, t. y. siųsti medžiagos tiek ir tokiu dažnumu, kada ir kiek paskaitų buvo numatyta tvarkaraštyje. Atliktų užduočių rekomenduojama laukti iki kitos paskaitos – tai nei per ilgas, nei per trumpas laiko tarpas. Taip dėstytojai gaus sistemingą grįžtamąjį ryšį, turės laiko pasirengti paskaitoms, studentai nebus užversti per dideliu kiekiu informacijos, žinos, ką, iki kada ir kokiu formatu turi padaryti.
„Visai naudinga pridėti jei ne pavyzdį, tai užduoties atlikimo kriterijus, ypač jeigu ją vertinsite. Kriterijai irgi „pasufleruoja“ studentui, kaip turi atrodyti atsakymas, kokia informacija svarbiausia, ką būtina žinoti ir pan.“, – pataria R. Pocevičienė.
Dėstytoja atkreipia dėmesį: nevertėtų siūlyti tik perskaityti atsiųstą medžiagą, nes tikslas yra ne perskaityti, o ką nors išrinkti, užpildyti lentelę, atsakyti į klausimus ar pan., kitaip tariant, padaryti tai, kas leis dėstytojui suprasti, kad studentai suprato esmę, pasiekė atitinkamus studijų rezultatus ar bent jų dalį, todėl jau galima pateikti kitą dalį informacijos.
Galima įrašyti savo paskaitas, vesti jas online ar pan., bet tai gali kelti ir kai kurių techninių problemų (pavyzdžiui, internetinio ryšio ar jo kokybės), todėl reikėtų rinktis būdą, kuris leistų dėstytojams ir studentams kokybiškai dirbti ir siekti studijų rezultatų.
Konsultacijos gyvai vertėtų paskirti konkretų laiką, studentus informuoti, kada bus konsultuojama ir kiek laiko tai truks.
Reikėtų prisiminti, kad dalis studentų bendrojo lavinimo mokykloje nėra išmokę dirbti savarankiškai, nes mokėsi tik mokytojo vadovaujami. Tokiems studentams gali būti tiesiog sunku patiems įsitraukti, save motyvuoti ir pan. Todėl normuotas ir sistemingas darbas (geriausia pagal turėtą tvarkaraštį) bus ne tik sėkmingesnis, bet ir sukurs stabilumo atmosferą.
Anot R. Pocevičienės, neturėtume bijoti klausti ir dalintis savo patirtimis. Juk šiomis savaitėmis – kaip niekada anksčiau – iš tikro tapome nuolat besimokančia bendruomene.
Šiaulių valstybinė kolegija jau skelbė, kad studijos ŠVK studentams vykdomos įvairiais nuotolinio darbo būdais: naudojant nuotolinio mokymo aplinkas Moodle, Classroom ir kt; studijų medžiagą pateikiant elektroniniu tekstiniu ar vizualizuotu būdais, konsultuojant studentus el. paštu, naudojantis socialinių tinklų aplinkomis; Skype, mobilaus telefoninio ryšio ir kitomis realiu laiku bendravimą palaikančiomis priemonėmis. Rekomendacijos dėl vaizdo konferencijų rengimo skelbiamos ČIA. Studentai dėl dalyko studijų konsultuojasi su dėstytojais, o praktikų ir studijų organizavimo klausimais – su praktikų vadovais, katedrų vedėjais, prodekanais, dekanais.
