Neįtikėtina, tačiau didelė dalis studentų supranta, ko nori, tik tada, kai jau studijuoja; kartais atsitinka ir taip, kad specialybė visiškai neatitinka jų lūkesčių ir vizijų. Todėl šio teksto autorius pasišovė pasidalinti keletu praktinių patarimų, kaip apsispręsti.
Visų pirma, koks skirtumas kur, svarbiausia yra stoti ten, kur nori tu, o ne tėvai, seneliai, pusbroliai ar dėdienės; savo gyvenimo kelią kloji tu, ir jeigu jie tikrai nori gero, tavo pasirinkimą supras ir nesikiš. Rekomenduotina stoti ten, kur ką nors moki ir supranti, nes jeigu stosi į orlaivių pilotavimą, nežinodamas, kur yra lėktuvo priekis, gali baigtis liūdnai. Taip pat patariama stoti kur nors, kur galėtum realizuoti ir teisinga linkme pakreipti savo interesus ir pomėgius, pavyzdžiui, šio teksto autorių visąlaik domino vertimas ir jam sekėsi anglų kalba, todėl kai sužinojo, kad anglų egzaminą išlaikė geriausiai iš visų, nusprendė, kad protingiausia būtų stoti į anglų filologiją; savo sprendimo jis nėkart nepasigailėjo.
O jei nenori, gali nestoti visai (tėvai mėgsta tokią galimybę praleisti negirdomis) - pardavinėk čeburekus Palangoj arba nešiok picas kavinėj, užsidirbk pinigų, persilaikyk egzaminus (labai vertingas dalykas) ir tada persvarstyk stojimų sąrašą iš naujo; ir ignoruok tuos, kurie sakys, kad iššvaistei laiką veltui – geriau pritrenk juos smegenų chirurgo diplomu po šešerių metų. O jei visgi įstosi, nebijok mesti to reikalo kol nevėlu – blogiau bus tik suprasti, kad jau dvejus metus mokais tai, kas visai nekelia susidomėjimo, o mesti studijas jau kaip ir ne prestižas. Visada yra galimybė perstoti, jeigu metų viduryje supranti, kad nori būti aktorius, o ne mechatronikos specialistas. Nekreipk dėmesio į politikus, kurie trūks plyš nori tave išlaikyti Lietuvoje – jie nieko nesupranta, ir stok į užsienį, jei manai, kad Lietuvoje negali savęs realizuoti; ką išmoksi ten, galėsi puikiai pritaikyti praktikoje grįžęs į tėvynę.
Galiausiai, tiesiog liaukis paisyti kitų ir įsiklausyk į save: išgirsk, ko nori, ir pasiraitok rankoves, nes, kad ir ką pasirinksi, dirbti teks daug ir ilgai. O dirbti studentams sunku – vien tai, kad tekstą autorius rašė per naktį, įrodo, kad „studentavimas“ dar gyvas.
Gediminas Auškalnis
VU KHF, Anglų filologija IV k. studentas
