Mokykloje beveik kiekvienoje pamokoje turime galimybę išmokti bent jau viešojo kalbėjimo pagrindų: tenka pristatyti projektus ar užduotis. Kalbėjimo įskaita – kelios minutės, per kurias reikia pademonstruoti ne tik savo žinias, mokėti struktūrizuotai kalbėti, aiškiai reikšti mintis, bet ir mokėti valdyti savo emocijas.
Dalinamės keliais patarimais, kurie tikimės, kad padės bet kuriam: nesvarbu, kad jaučiatės kalbėdami viešumoje kaip žuvis vandenyje, ar esate iš tų, kuriam pakerta kojas, pradeda drebėti balsas ir tai, ką mokėjai, išgaruoja it kamparo spiritas.
Kalbėkite apie tai, ką žinote ir išmanote. Jei įmanoma, pasirinkite tokią temą, kuri jums yra prie širdies arba tą, kurią išmanote, kuria domitės. Jūsų aistra iš karto bus jaučiama, kuomet kalbėsite, jei tema yra tinkama. Negana to, kai žinai ir išmanai dalyką, tuomet dingsta nerimas, įsitempimas ir mes jaučiamės laisviau. Jei atsitiks taip, kad sulauksite klausimų, tuomet garantuota, kad nepasimesite ir lengvai į juos atsakysite, nes jūs išmanote viską nuo A iki Z.
Auksinė taisyklė byloja, kad viskas ateina per praktiką. Net ir patys geriausia oratoriai nelipa ant scenos nepasiruošę: jie rengiasi, kartojasi ir tai nebūtinai trunka vieną ar du kartus. Jei yra galimybė, tuomet įsijunkite diktofoną arba vaizdo kamerą, kad galėtumėme įamžinti savo progresą. Stebėdami save iš kitos perspektyvos pamatysite kokias klaidas darote, kur galite pasitempti, į ką reikėtų daugiau atkreipti dėmesį. Jei jaučiatės gerai, tuomet nebijokite praktikuotis girdint savo šeimos nariams arba draugams.
Dažniausiai mes jaučiamės gerai toje aplinkoje, kurią pažįstame. Natūralu, kad žinoti tiksliai, kurioje klasėje teks kalbėti neįmanoma. Na, bent jau prieš kelis mėnesius to nesužinosite, tačiau pasiklausinėkite buvusių dvyliktokų, pakalbėkite su mokytojais. Bandykite save ir dažnai praktikuokitės tose erdvėse, kuriose galbūt kalbėsite. Žinosite, kaip skamba jūsų balsas, jausitės tvirčiau tikrąją dieną.
Kartais mes labai meistriškai nuslepiame savo baimes: leidžiame kitiems kalbėti, jei tai yra bendras projektas, stengiamės išvengti bet kokios galimybės eiti prieš klasę. Nebijokite kalbėti apie savo baimes su mokytojais. Prisipažinkite, kad scena kelia jums baimę. Jei mokytojai žinos jūsų problemas, galbūt jie atlaidžiau žiūrės, nes žinos, kokia yra jūsų situacija. Galbūt kai kurie mokytojai net padės su tam tikrais patarimais, nes jie į pasaulį išleido ne vieną laidą, matė ne vieną moksleivį su panašiomis problemomis.
Pabandykite įsivaizduoti save kitoje pozicijoje: įsivaizduokite, kad pasitikite savimi, kad drąsa veržiasi pro kraštus, kad nebijote kalbėti viešai. Įsivaizdavimas padeda atsitraukti nuo baimių, neleidžia joms imti viršų. Galbūt jums atrodo, kad tai nepadės, tačiau sukluskite: vizualizacija – galingas įrankis. Net geriausi pasaulio atletai taip nuteikia save prieš įvairius pasirodymus ir svarbias varžybas.
Susikoncentruokite į darbą, kurį turite padaryti. Jūsų darbas – ištransliuoti temą, kurią pasirinkote. Jūs norite pasakyti tam tikrą žinią, todėl atsiribokite nuo aplinkos, nuo papildomų garsų, nuo minčių galvoje, nuo nerimo. Tiesiog susidėliokite galvoje planą, kad turite per kelias minutes pasakyti tai, ką norite, turite tai padaryti ir tiek.
Savanoriavimas. Kalbame ne apie savanoriavimą įvairiose organizacijose, o apie savanorišką ėjimą prieš klasę. Turite visas galimybes praktikuotis mokykloje ir mokytis. Jei yra galimybė būti savanoriu, tuomet nedvejokite ir eikite. Eikite, kalbėkite, mokykitės. Taip, galbūt iš pirmo karto nepavyks. Taip, galbūt sulauksite kritikos, tačiau neimkite jos giliai į širdį. Pasinagrinėkite ir padarykite išvadas iš kritikos, kurią gaunate.
Stebėkite kitus. Galite stebėti savo klasės draugus, kuriems sekasi kalbėti viešumoje. Netinka? Junkitės „Youtube“. Ten rasite begales įvairiausių oratorių pasirodymų. Raskite sau artimą kalbėjimo stilių ir pabandykite įsiminti tam tikrus niuansus, detales, o jas vėliau perkelkite į savo kalbėjimo manierą.
Turėkite aiškią kalbos struktūrą. Jau turbūt nereikia aiškinti, nes ir taip gerai žinote: kiekviena kalba turi turėti įžangą, dėstymą ir pabaigą. Nebandykite jokių naujovių, nes galite nudegti. Likite prie klasikinės struktūros, nes tik taip galėsite gauti reikiamus taškus.
Turite šiek tiek mažiau nei pusę minutės išlaikyti susidomėjimą. Nepraleiskite progos ir nešvaistykite laiko. Būtent pirmomis sekundėmis turite galimybę sudominti klausytojus ir prikaustyti juos. Pradėkite nuo įdomaus fakto ar istorijos, kuri susijusi su jūsų tema, tačiau neįsijauskite, nes jei užtęsite, ne tik neatsakysite ir neišpildysite užduoties, bet ir nespėsite viską pasakyti, ką turėjote ar norėjote.
