Strateginė pirklių susiėjimų vieta

Senamiestyje jaukiai įsikūręs VU Kauno humanitarinio fakulteto pastatų ansamblis abejingų nepalieka. Tokia tikroviška ir net kiek mistifikuota Alma Mater, – pagalvoja dažnas studentas. Ir nesuklysta, nes ši viena gražiausių architektūrinių miesto puošmenų yra spalvingo gyvenimo viduramžiais paveldas. Dar XVI amžiaus istoriją menanti vieta nuo seno siejama su Kaune gyvenusių vokiečių gyvenimu ir veikla.

Liuteronų kvartalu vadinamoje teritorijoje XVI a. gyveno turtingos vokiečių pirklių šeimos, o vienas iš jų – garbingas Kauno liuteronų parapijos tarybos narys ir magistrato tarėjas Hanusas Naugardas – buvo supirkęs visą kvartalą. Po jo mirties dukra Uršulė kvartalą pardavė liuteronų bendruomenei. Palaikydami glaudžius komercinius ryšius su Šiaurės jūros regione viešpatavusiais Hanzos sąjungos pirkliais, šio kvartalo gyventojai reikšmingai prisidėjo prie intensyvaus Kauno miesto kūrimosi ir suklestėjimo.

Gyva Napoleono legenda

Neabejotinai gražiausias fakulteto pastatas – Napoleono namas su jo unikaliu renesansiniu frontonu. Namą garsina legenda iš XIX a., kai Napoleono armija pusmetį siaubė Kauno miestą. Šiame name prancūzų kariuomenė laikė ginklų ir parako atsargas. Legenda pasakoja, kad vieną lietingą birželio naktį pats Napoleonas atjojo patikrinti, ar jo kareiviai tinkamai saugo šį sandėlį. Pasipylus žaibams, jis liko čia nakvoti.

Restauratorių pastangomis rytinėje liuteronų kvartalo dalyje sujungus į vieną du pastatus, išsaugota siaurutė viduramžių gatvelė pavirtusi koridoriumi. Pastatus pritaikant studijų poreikiams, viena iš auditorijų ištinkuota senuoju metodu – kalkes sumaišius su druska.  Autentiškuose plytų ir akmens rišimo rūsiuose įrengtos reprezentacinės VU KHF patalpos. Žalčio, Tarybos menėse, 10 auditorijoje dabar vyksta mokslinės konferencijos, posėdžiai, kultūriniai renginiai, paskaitos. Tik išlikusi fachverko architektūros laiptinė liudija, kad kažkada pastatas priklausė vokiečių kilmės miestiečiams.

Saulės laikrodis – atviro miesto simbolis

Jau kelis dešimtmečius Saulės laikrodis ant fakulteto sienos su šypsena pasitinka į Kauną atvykstančius miesto svečius. Už jo slepiasi senosios Kauno muitinės pamatai. XV–XVI a. aktyviai veikusi karališkoji muitinė buvo svarbus komercijos taškas valstybiniu mastu, kadangi generavo 1/5 LDK iždo pajamų ir buvo pagrindinė valstybės muitinė prekybos mainams su Prūsija vykdyti.

XIX amžiuje čia veikė policmeisterio kanceliarija ir miesto teismas, šokių kursai, paštas ir net tabako fabrikas, o viename liuteronų bendruomenės išnuomotame pastate gyveno Jurbarko pasienio apygardos kareiviai-raiteliai. Tarpukaryje viename iš čia įrengtų butų gyveno garsus visoje Europoje chirurgas Vladas Kuzma, istorikų vadinamas iškiliausiu tarpukario kauniečiu ir stebukladariu baltu chalatu.

Dabar šiose patalpose įrengtos modernios auditorijos, mokslinės laboratorijos, studentų laisvalaikio zonos.

Senoji architektūra pritaikoma studijų reikmėms

Restauruojant šį istorinį kvartalą išsaugotos Renesanso laikų pastatų detalės: langų angos, frontonai, skliautuoti rūsiai ir medinės lubų sijos. Puošniausiame XVI amžiaus pastate – buvusioje liuteronų bažnyčios konsistorijoje (raštinėje) – įsikūręs fakulteto dekanatas, skaitykla, Užsienio kalbų, Verslo ekonomikos ir vadybos katedros, Studentų atstovybė. Po rekonstrukcijos 2012 m. pastato palėpėje įrengta viena moderniausių Lietuvoje kalbų mokymo ir audiovizualinio vertimo laboratorijų. Visas šiame pastate veikiančias administracines patalpas ir auditorijas puošia drožinėtos medinės sijos ir vitražai languose, kuriuos kažkada nuo smulkaus chuliganizmo išpuolių prieš kitatikius vokiečius saugodavo langinės.

Mažajame ūkvedžio namelyje XVI amžiuje veikė kalvė, kurią sumūrijo Hanusas Naugardas, įsigijęs pastatą iš garsiosios Kojelavičių šeimos. Toje šeimoje užaugo net trys sūnūs jėzuitai, tapę vienais pirmųjų Vilniaus universiteto absolventų ir profesorių.

Turiningą istoriją po dešimtmetį trukusių archeologinių tyrinėjimų ir restauracijos saugo VU Kauno humanitarinis fakultetas, savo veiklą pradėjęs kaip Kauno bendramokslinis fakultetas, vėliau pervadintas vakariniu, o nuo 1989 m. besivadinantis humanitariniu fakultetu. Šiuo metu jame vykdomos net trijų mokslo sričių – humanitarinių, socialinių ir fizinių (informatikos) – studijų programos.