Šiandien Martynas Tyla – agentūros Atlikėjai.com vadovas, asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ pirmininkas ir daugybės kitų veiklų, susijusių su muzikos vadyba, žinovas. Todėl kalbamės, kaip buvimas reikiamoje vietoje reikiamu laiku netikėtai gali pasukti karjeros kelią sėkmės link.

- Martynai, nuo ko prasidėjo Jūsų kelias į muziką?

M.T. Mano kelias prasidėjo nuo diskotekų organizavimo mokykloje. Tuo laiku atradau pomėgį kolekcionuoti įvairiausias muzikos plokšteles, ėmiau domėtis, kokia muzika populiari pasaulyje, pradėjau organizuoti renginius – tad taip palengva atradau platų bendraminčių ratą. Nuo 1991 metų kartu su Rimu Šapausku ir Arnu Klivečka organizavome vienas pirmųjų diskotekų Vilniuje. Štai nuo ko viskas ir prasidėjo ir pagaliau peraugo į rimtą darbą.

- Jūs neabejotinai esate vienas iš labiausiai patyrusių muzikos vadybos srities specialistų Lietuvoje. Tad kokios šiandien Jūsų veiklos sritys?

M.T. Taip, nuo 1994 metų aktyviai užsiimame muzikos atlikėjų vadyba, organizuojame įvairius renginius, taip pat organizuojame užsienio šalių atlikėjų pasirodymus Lietuvoje.

- Atrodytų, jog vadyba yra tokia rutininė veikla. Tad kaip save skatinate ir motyvuojate dirbti?

M.T. Vienas iš motyvacijos būdų, kaip bebūtų, yra finansai. Jeigu kas mano, kad tai yra nesvarbu, galiu patvirtinti, jog tai iš tiesų reikšminga. Ir aišku, kad svarbu gebėti išsikelti asmeninius tikslus. Motyvacija man yra būti lyderiu, būti pirmam ir kad nieks nenugalėtų.

- Organizuojate pirmą ir vienintelį M.A.M.A. muzikos apdovanojimų renginį jau ne vienerius metus, puikiai išmanote visą darbinį procesą. Kas jus skatina dirbant nesustoti ir eiti vis pirmyn, su kokias iššūkiais susiduriate?

M.T. M.A.M.A. tikslas ir iššūkis buvo tai, kad lietuviška muzika būtų matoma ir girdima ne tik Lietuvoje, bet ir artimiausiose kaimyninėse šalyse. Mes juk irgi galime suorganizuoti tikrai gerus muzikinius apdovanojimus ir turime puikią muzikinę rinką. Šiandien galiu drąsiai teigti, jog muzikiniai apdovanojimai vyksta jau septintus metus, ir mes rimtai atrodome Skandinavijos šalių akimis. Tą mums patvirtino ir suomiai, ir švedai, kurie buvo atvykę į renginį. Į mūsų areną vakaro metu susirenka per 10 000 tūkstančių žiūrovų, o kur dar transliacija per TV, kurią žiūri per milijoną žiūrovų... Mes tuo tikrai labai džiaugiamės, o artimiausi kaimynai latviai ir estai panašios apimties apdovanojimų renginių kol kas neorganizuoja.

- Tokiam renginiui kaip M.A.M.A. įgyvendinti reikia daugybės rankų. Prie to prisideda tikrai daug Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto Kultūrinės veiklos vadybos studijų programos studentų-praktikantų. Tad ką gi jie veikia?

M.T. Aišku, jie nedirba vadovaujančio darbo, bet jie būna pagalbiniai žmonės, kurie iš tiesų labai pagelbėja: atneša ir įteikia statulėles, prižiūri muzikos kolektyvus ir pan. Kitaip tariant, jie atlieka tą nelengvą darbą, be kurio apdovanojimai neįvyktų.

- Kaip Jūs manote, kokią naudą tai teikia Vilniaus kolegijos studentams?

M.T. Visų pirma, jie turi galimybę pamatyti renginio užkulisius iš arti – kaip viskas yra daroma. Kai žmogus praktikos metu mato renginių "virtuvę", jis ima suvokti, kaip tą darbą galima bus atlikti kitą kartą geriau. Arba matydamas, kaip tai atlieka kiti, ims mąstyti, kaip jis galėtų pats tuos darbus atlikti.

- Ko gero, tokia praktika teikia abipusę naudą. Apie naudą praktikantams jau išsiaiškinome, o ką gaunate jūs?

M.T. Jie įgyja praktikos, kurios bet kada ir bet kur neįgis, o mes savo ruožtu turime daugiau darbo rankų.

- Studentai, atlikę minėtą praktiką, vėliau apie tai parašo išsamius bakalaurinius darbus. Kaip manote, ar patirtis, kurios jie pasisemia iš Jūsų, padeda studentams vėliau dalyvaujant darbo pokalbiuose bei stengiantis įsitvirtinti darbo rinkoje?

M.T. Vienareikšmiškai tai jiems turėtų padėti. Jei studentai dalyvauja praktinėje veikloje, tai tikrai atneša kur kas daugiau naudos negu vien tik išklausius teorijos. Vis dėlto jie nors truputį pajunta realių darbo sąlygų skonį, o toliau, kaip jie šią patirtį pritaikys savo darbe, priklausys jau nuo jų pačių.

- Jūs esate susidūręs su ne vienu mūsų Kultūrinės veiklos vadybos studentu, tad kaip Jūs galėtumėte juos apibūdinti? Kokios jų savybės?

M.T. Visada įsimenu bent po du tris studentus, kurie būna imlesni, aktyvesni, supratingi. Visų pirma, studentas pats privalo degti noru dirbti, turėti aiškų tikslą, turėti sveikos drąsos prieiti ir paklausti. Jiems be galo svarbu yra įsiklausyti, ką sako žmonės, turintys patirties. Reikia suvokti, kad vadybininkas privalo suprasti meną, taip pat turi gebėti atskirti meną nuo pinigų. Nes anksčiau ar vėliau menas padeda uždirbti pinigus, ir tai pavirsta komercija.

- Jūsų atvirumas bei studentų priėmimas atlikti praktikos yra tarsi ir socialinė funkcija. Jums negaila dalytis jau praminto kelio paslaptimis?

M.T. Ne, nes norime skleisti žinią, kaip reikia tai daryti teisingai. Atlikėjų vadybos ir koncertines sutartis aš jiems visiems pateikiu. Todėl, kad ir kur jie nueitų ir ką bedirbtų, jie gali drąsiai jomis naudotis – kad žinotų, kokios jos turi būti.

- Tai reikštų, kad Jūs formuojate bendrą Lietuvos muzikos vadybos rinkos kultūrą?

M.T. Taip, toks tikslas ir yra. Svarbu, kad plistų informacija, o žmonės, dirbantys šioje srityje, dirbtų teisingai.

- O nebijote, kad Jūsų praktikantai kada nors taps Jūsų konkurentais?

M.T. Konkurencija stumia į priekį, todėl linkiu jiems augti, ir tegu bando perlipti per galvą (juokiasi).

- Ko palinkėtumėte tiems, kurie norėtų studijuoti Kultūrinės veiklos vadybą?

M.T. Linkiu jiems sėkmės atsidurti reikiamoje vietoje reikiamu laiku, taip pat užsispyrimo ir supratingumo, pagarbos vyresniems dirbant kartu.