Gestų kalbos vertėjai savo darbe dažnai turi pasitelkti ne tik analitinį mąstymą, bet ir kūrybiškumą. Jų darbas – sujungti kurčiųjų ir girdinčiųjų pasaulius. Apie studijas ir šią unikalią profesiją – pokalbis su Greta Naujokaite ir Aušra Tarakevičiūte iš Šiaulių apskrities Gestų kalbos vertėjų centro.

– Koks gi lietuvių gestų kalbos vertėjo darbas? Kaip atrodo jūsų darbo diena?

  • Darbas išskirtinis ir įdomus, nėra jokios monotonijos. Kiekviena diena skirtinga, nes kasdien vykstame atlikti paslaugų į skirtingas vietas, susitinkame su įvairiais klientais, − pasakoja Aušra.

− Labai retai tenka visą darbo dieną būti pačiame vertėjų centre, nes pagrindinis darbas – vertimas įvairiose įstaigose, renginiuose, neretai vykstančiuose ir skirtinguose miestuose, – antrina Greta.

– Kas jums labiausiai patinka šiame darbe?

  • Darbas žavi tuo, kad jame nėra rutinos. Nuolatos sutinkame naujus žmones, vertėjaujame esant įvairioms aplinkybėms. Iš arčiau  pažvelgiame į tai, kaip atrodo kitų profesijų atstovų, su kuriais dažniausiai kasdieniame gyvenime nesusiduriame, darbo specifika, pavyzdžiui, renginių vedėjų, policininkų, kriminalistų, akušerių, kunigų, politikų ir panašiai, − pasakoja Greta. – Dirbdamos šį darbą pasisemiame daug naujos, gyvenime naudingos informacijos.
  • Labiausiai ir patinka pati gestų kalba, galimybė bendrauti šia išskirtine ir ypatinga kalba. Taip pat skirtingas darbo pobūdis, nes tenka vertėjauti esant įvairioms situacijoms, tad pačios sužinome daug naujų dalykų. Pavyzdžiui, paskaitos, seminarai ar kiti šviečiamojo pobūdžio renginiai, vertėjavimas Sodroje, VMI ar kitose socialinės srities institucijose, kuomet vertėjaudamos sužinome apie naujus įstatymus, pataisas ar kitą svarbią informaciją. Vertėjavimas masiniuose renginiuose – tai didžiulė patirtis būti priešais dideles auditorijas žmonių, − tęsia Aušra. Dirbdamos čia galime pamatyti ir kitą šių renginių pusę – darbo bei scenos užkulisius.

– Kuo gestų kalbos vertėjo mokslai ir darbas skiriasi nuo kitų kalbų vertėjo?

  • Sunku tiksliai pasakyti, kaip atrodo kitų kalbų vertėjų mokslai ar darbas, tačiau esminis skirtumas yra pati kalba. Bendraujant gestų kalba naudojami visiškai kiti kalbos padargai, t. y. veido mimika, erdvė, rankų judesiai... Vertėjaudami gestų kalbos vertėjai suraukia antakius, išpučia žandus, iškiša liežuvį, naudoja kūno judesius ar panašiai, − pasakoja Aušra. − Nes gestų kalbos gramatika yra susijusi su kūno kalba. Gestų kalbos vertėjas negali būti statiškas ir susikaustęs. Viso to išmokti reikia tikrai daug pastangų.
  • Kad ir koks panašus būtų kitų kalbų ir gestų kalbos vertėjo darbas,  vis dėlto verčiant į gestų kalbą reikia kur kas daugiau pastangų. Beje, kitų kalbų vertėjai dažnai būna nematomi (vertėjų kabinos, titravimas ir pan.), o gestų kalbos vertėjas privalo būti matomas visuomet, todėl tam svarbios kai kurios savybės: nebijoti scenos, dėmesio, filmavimo kamerų, būti tvarkingos išvaizdos ir panašiai, − tvirtina Greta.

– Kokių įgūdžių, asmeninių savybių reikėtų turėti norint studijuoti lietuvių gestų kalbą ir dirbti vertėju?

  • Mėgti bendravimą su žmonėmis (priešingu atveju studijos ir juolab darbas bus nemaža kančia), turėti drąsos (verčiant viešai, filmuojantis), gebėti atsipalaiduoti (nesigėdyti savęs, savo mimikų ir kūno plastikos, nesmerkti savęs dėl klaidų), sveikos savikritikos (suvokti, kaip ir kada derėtų elgtis bei atrodyti), tinkamai reaguoti į kitų pastabas ir kritiką (taip galima tobulėti), nuolatos pačiam norėti ir stengtis įgyti naujos patirties, mokėti dirbti poromis ir komandoje (tai svarbu, nes komandinis vertimas yra neatsiejama šio darbo dalis), mėgti įvairovę, nebijoti permainų (kiekviena diena darbe yra skirtinga), − vardija Aušra.
  • Svarbu turėti kantrybės, savitvardos, tolerancijos, būti punktualiam, gebėti elgtis adekvačiai, būti drąsiam, komunikabiliam, − antrina Greta.

– Kaip pačios sužinojote apie šią studijų programą ir kodėl ją pasirinkote? Ar nesigailite?

  • Apie studijas sužinojome internetu, ieškodamos įdomių, perspektyvių studijų. Drąsiai teigiame – gestų kalbos studijos buvo vienas iš geriausių sprendimų mūsų gyvenime. Net neabejojome, kad dirbsime lietuvių gestų kalbos vertėjomis, – vienbalsiai teigia merginos.

– Kokios karjeros galimybės laukia absolventų, jūsų nuomone?

  • Lietuvių gestų kalbos vertėjais galima dirbti visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (kiekvienas miestas aptarnauja po dvi apskritis, tad yra galimybė dirbti ir mažesniuose miesteliuose). Dirbant vertėju yra galimybių kelti savo kvalifikaciją ir tobulėti, −  tikina Greta.
  • Labai trūksta gestotyros srities specialistų. Įgijus papildomai pedagoginį išsilavinimą galima įsidarbinti ir kurčiųjų mokymo įstaigose, − apie galimybę plėtoti karjerą, susijusią su gestų kalba, svarsto Aušra.

Įspūdžiais apie studijas taip pat dalijasi Austė Žukaitė, Lietuvių gestų kalbos vertimo studijų programos pirmakursė: „Į Vilniaus kolegiją stojau nieko nežinodama nei apie Lietuvių gestų kalbos vertimo studijas, nei apie lietuvių gestų kalbos vertėjo darbą. Tačiau pradėjusi mokytis tikrai nenusivyliau – studijos įdomios, studijuojant visai nėra rutinos. Kadangi įstojau visiškai nemokėdama kalbos, dabar labai lengva stebėti, kaip tobulėju. Iš tiesų ši kalba labai išlaisvina žmogų – išmokstama atsiskleisti ne žodžiais, bet kūno kalba ir veido mimikomis. Labai žaviuosi dėstytojų atsidavimu tiek  studentams, tiek savo darbui. Paprastas bendravimas su studentais labai palengvina patį studijų procesą. Žinoma, norėtųsi daugiau kurčiųjų dėstytojų, nes šios kalbos mokytis iš knygų ar mokomųjų filmukų yra labai sunku, o gerų rezultatų pasiekti įmanoma tik praktikos ir bendravimo dėka. Visi dėstytojai deda daug pastangų, kad po trejų studijų metų taptume profesionaliais vertėjais, kurių trūksta Lietuvoje. Tiek pačios studijos, tiek vertėjo darbas reikalauja daug nuolatinių pastangų ir tobulėjimo, tačiau man tai patinka. Todėl nė kiek nesigailiu pasirinkusi būtent  šią studijų programą.“