Dalyvauta pojūčių misterijoje „Muzikos kalba tamsoje“
LASS kvietimu lapkričio 8 d. kelios į garsinio vaizdavimo subtilybes besigilinančios studentės, šia tematika rengiančios semestro ir bakalauro darbus, kartu su VU KHF Germanų filologijos katedros dėstytoja dr. L. Niedzviegiene dalyvavo LASS 90-mečio baigiamajame renginyje – pojūčių misterijoje „Muzikos kalba tamsoje“, kuri vyko Vilniuje, Gariūnų verslo parko koncertų salėje. Misterijos dalyviai, į nuotykį leidęsi užrištomis akimis, turėjo galimybę pajusti ir patirti penkis elementus – Orą, Vandenį, Ugnį, Žemę ir Erdvę. Būtent klausytojams atiteko pagrindinis vaidmuo: jie tapo aktyviais misterijos dalyviais ir, pasak organizatorių, vedami vaizduotės, galėjo „išgirsti žemės pulsavimą, užuosti vandenį, judėti ugnies ritmu, virpėti kaip oras...“. VU KHF atstovėms dalyvavimas renginyje padėjo labiau įsijausti į žmonių su regos negalia pasaulį, sustiprinti ryšius su aklųjų ir silpnaregių bendruomene.
Garsinio vaizdavimo debiutas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre
Kelios Audiovizualinio vertimo bakalauro programos studentės kartu su dr. Laura Niedzviegiene vyko ir į Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą, kur 2016 m. gruodžio 1 d. buvo rodomas pirmasis šiame teatre, bet jau trečiasis būsimiems audiovizualinio vertimo specialistams spektaklis su garsiniu vaizdavimu – režisieriaus Lino Marijaus Zaikausko tragikomedija „Vyšnia šokolade“. Spektaklio garsinio vaizdavimo tekstą, vadovaujami dėstytojos, rengė VU KHF Audiovizualinio vertimo 3 kurso studentai. Spektaklio metu „gyvai“ atlikti garsinį vaizdavimą buvo patikėta Raimondai Girnytei, kuri puikiai susidorojo su šia atsakinga ir nelengva užduotimi. Studentė akliesiems ir silpnaregiams „gyvai“ komentavo ilgiau nei 2 valandas trukusį spektaklį, kurį stebėjo net 80 LASS narių iš Panevėžio, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus.
Pasak Raimondos, dalyvavimas akliesiems pritaikytame spektaklyje buvo nauja, nepaprasta ir pamokanti patirtis. „Regintieji dažnai net nesuvokia, kiek daug pasikliauja vien tik regėjimu suvokdami aplinką. Galimybė kartu su aklaisiais lipti ant scenos ir stengtis suvokti erdves, daiktus, veikėjus, kitaip nei esame įpratę, mane išmokė labiau pasikliauti savo nuojauta, kitais pojūčiais ir būti atidesnei stebint aplinką,“- įspūdžiais dalijasi būsimoji vertėja. (L. Niedzviegienės nuotraukoje – Raimonda Girnytė teatro scenoje prieš spektaklį)
Šį spektaklį stebėjusi jos bendrakursė Ignė Šilkaitytė sako, kad „buvo be galo įdomu ne tik pirmą kartą aplankyti Juozo Miltinio dramos teatrą, bet ir išvysti spektaklį, kuriam pritaikytas garsinis vaizdavimas, ypač dėl to, kad jį rengėme patys! Nekantriai laukiau pradžios, jaudinausi, ar viskas pavyks, tačiau žiūrovai mūsų darbą įvertino puikiai. Buvo smagu girdėti visos publikos juoką. Dar smagiau, kad padėjome ir nematantiesiems įsitraukti į spektaklio siužetą, suprasti, kas vyksta ant scenos, ir tuo mėgautis. Negalia neturi užkirsti kelio gyventi visiems įprastą gyvenimą, tereikia iniciatyvių žmonių, kurie sudarytų tokias galimybes, o šis spektaklis – puikiausias to pavyzdys. Tikiuosi, kad susidomėjimas tokiais renginiais ateityje tik didės.“
Aklųjų ir silpnaregių auditorija džiaugėsi kokybišku garsinio vaizdavimo tekstu spektaklyje ir skaitovės profesionalumu bei išreiškė viltį, kad tokie produktai bus kuriami ir toliau.
Dr. Laura Niedzviegienė, Germanų filologijos katedra
(Renginio organizatorių nuotrauka)
