„Akademinė bendruomenė ir studentija visuomet jautė Jūsų išskirtinį rūpestį ir meilę, ypač Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), su kurio profesoriais susitikote gyvendamas Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose, kuriais didžiavotės ir iš kurių mokėtės. Neatsitiktinai Jūs buvote ir universiteto Atkuriamojo Senato aktyvus narys, esate VDU Garbės daktaras ir antrą kadenciją einantis VDU Tarybos pirmininkas – Jūs visuomet buvote universitete, Jūs esate mūsų bendruomenės narys“, – į Valdą Adamkų jo 90 metų jubiliejui skirtoje sveikinimo kalboje kreipėsi ir prezidento bei universiteto ryšį pristatė VDU rektorius prof. Juozas Augutis.
Lapkričio 3-ąją prezidentui Valdui Adamkui sukako 90-metų. Garbingą jubiliejų lapkričio 5-ąją dieną V. Adamkus minėjo Vytauto Didžiojo universitete, kur susirinko daugiau nei pusė tūkstančio iškiliausių Lietuvos akademikų, politikų, diplomatų, aktyvių visuomenininkų, kultūros bei sporto atstovų ir geriausių prezidento bičiulių. Negalėjusių dalyvauti V. Adamkaus jubiliejaus iškilmėse sveikinimus šventės dalyviai išvydo ekrane, prie kurių prisidėjo ir Australijoje gyvenantis buvęs klasės draugas Gabrielius Žemkalnis.
90-ojo jubiliejaus proga už draugystę su Ukraina V. Adamkui buvo įteikta Ukrainos prezidento Petro Porošenkos dovana – Kunigaikščio Jaroslavo ordinas, o iškilmių metu perduoti ir sveikinimo žodžiai. Sveikinimo žodžius nuo scenos tarė ir kunigas Ričardas Doveika.
Didžiausios vertybės – laisvė ir lietuvybė
Prezidento 90-ojo jubiliejaus iškilmių scenarijus prasidėjo nuo svarbiausių įvykių pasaulyje V. Adamkaus gimimo metais, tęsėsi tarpukario Lietuvos ir XX a. vidurio pasaulio istorija, lietuvių išeivijos gyvenimu bei ne kartą minimu laisvės ir demokratijos siekiu praėjusio amžiaus pabaigoje. „Jūsų gyvenimas – Lietuvos istorijos veidrodis“, – sveikindamas prezidentą įvardijo rektorius prof. J. Augutis.
VDU istorikas, Lietuvių išeivijos instituto (LII) vadovas prof. Egidijus Aleksandravičius pabrėžė V. Adamkaus veiklą aplinkosaugos srityje Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) sunkiu XX a. industriniu laikotarpiu bei indėlį lietuviškosios veiklos srityje diasporoje. „Tuo metu visa lietuviška veikla buvo laisvanoriška. Profesionalų lietuvių nereikėjo. Tad viskas priklausė nuo laiką ir energiją aukojančių žmonių. „Santara-Šviesa“ sambūris buvo ir Valdo bei Almos Adamkų namai. Išties, šitas kelias, šitas gyvenimas, šis pavyzdys yra kažkas unikalaus mūsų istorijoje“, – šventės metu scenoje pasakojo prof. E. Aleksandravičius.
Dalindamasis atsiminimais apie tuometinę išeiviją, V. Adamkus akcentavo tuometinės kartos suvokimą, kad Lietuva – tai dvasios namai. Prezidento teigimu, net ir tie, kurie žuvo pokario mėsmalėje, užgeso tremtyje ar emigracijoje, iki pat pabaigos tikėjo laisva Lietuva. „Dabar galiu patvirtinti tai, ką sakiau ne sykį: tik laisvė leidžia gyventi visavertį normalų žmogaus gyvenimą. Mes gyvenime nuolat turime alternatyvų, kai renkamės profesiją, draugus, gyvenamąją vietą. Bet alternatyvos laisvei nėra“, – laisvę kaip didžiausią vertybę visuose gyvenimo įvykiuose ir istorijos akivaizdoje iškilmių metu įvardijo prezidentas V. Adamkus.
Prezidento padėka likimui, mokytojams ir žmonai Almai
Šventės metu prezidentas V. Adamkus susirinkusiems bendražygiams ir draugams dėkojo tardamas nuoširdų „Ačiū“ visiems, kas šiandien ir daugybę metų yra kartu darbuose, veikloje, gyvenime. Kaip pirmąją vertybių kalvę V. Adamkus įvardijo šeimą ir mokyklą. „Aš čia, Kaune, gavau ne tik labai stiprius žinių pagrindus, bet ir pasaulėžiūros, patriotizmo, vertybių pavyzdžius, todėl visą savo gyvenimą savo mokytojus minėsiu geru žodžiu“, – pasakojo prezidentas.
„Žvelgiu į savo gyvenimo kelią, kurį nuėjau iki šios dienos, ir manau, kad kiekvienam iš mūsų skirtas savas likimas ir savas metų skaičius. Tai nuo mūsų nepriklauso. Bet nuo mūsų priklauso, kaip nugyvensime tuos metus, kaip ir kam leidžiame savo laiką, emocijas, asmenines ir profesines galias. Tai yra mūsų pasirinkimas. Kartais jis reikalauja skausmingų aukų, kartais reikia apsispręsti, mobilizuoti savo žmogiškumą ir moralę. Ypač – sudėtingų istorinių įvykių akivaizdoje. Man pasisekė: nebuvo sunku suvokti, ką noriu veikti, kokių vertybių laikytis ir už ką kovoti“, – patirtimi ir mintimis dalijosi V. Adamkus. Prezidentas pridūrė, kad gyvenime jam niekada nekilo abejonių, ar pasirinko teisingą kelią, tačiau jame išlikti padėjo pirmiausia žmonės, esantys šalia. Ypač – žmona Alma.
„Mano gyvenimas būtų kitoks, jei ne žmogus, kuris manimi tikėjo ir tiki visose gyvenimo situacijose, kuris esant reikalui pirmasis išsako man kritikos žodžius ir jau 65-erius metus yra mano atrama, mano stiprybė ir mano meilė. Alma, ačiū“, – V. Adamkus jaudindamasis dėkojo savo gyvenimo bendražygei.
VDU Atkuriamojo Senato narių atsiminimai apie prezidentą
Tarp prezidento garbių svečių jo 90-metų jubiliejaus šventėje dalyvavo ir VDU Atkuriamojo Senato nariai, kurie dalijosi prisiminimais bei mintimis, ko galima pasimokyti iš V. Adamkaus.
„Jis visuomet buvo išskirtinis mūsų, Lietuvos išeivių, tarpe, kuris visuomet jautė pilietinę pareigą ir atsakomybę. Tai vienas iš labiausiai Lietuvai nusipelniusių žmonių, kuris niekada taip ir nesusirgo didybės manija. Iš jo reikia pasimokyti paprastos politinės kultūros, diplomatijos, kurią demonstravo savo valdymo laikotarpiu ir demonstruoja šiandieninėje viešojoje erdvėje“, – pasakojo VDU Atkuriamojo Senato narys, VDU Garbės daktaras, Lietuvos mokslo premijos laureatas, rašytojas, inžinierius, fizikas prof. Kazys Almenas.
Kitas universiteto Atkuriamojo Senato narys, prof. Romualdas Baltrušis, prisimena V. Adamkaus indėlį VDU atkūrime. „Šis V. Adamkaus jubiliejaus minėjimas VDU yra liudijimas to geresnio gyvenimo kūrimo ir siekio. Atkuriant universitetą vis svarstėme, kaip jis turėtų formuotis, kokia pagrindinė šios aukštosios mokyklos vizija. VDU neveltui yra vadinamas Pasaulio lietuvių universitetu, gi būtent tuometinė pasaulio lietuvių, tarp jų ir V. Adamkaus, patirtis pradėjo šiam universitetui formuotis demokratišku, laisvas idėjas ginančiu“, – V. Adamkaus ir tuometinės išeivijos indėlį universiteto atkūrimui įvardijo prof. Romualdas Baltrušis.
„Su Valdu Adamkumi man teko susipažinti dar Čikagoje, kuomet tik būsimas Lietuvos Respublikos prezidentas dirbo gamtosaugos srityje JAV. Pamenu, pakvietė jis mane susitikti, atvykstu, o ten visas jo kabinetas buvo dekoruotas lietuviškomis tautinėmis juostomis, kabėjo Lietuvos vėliava ir vytis. Įstrigo atmintyje iki šiol. Nepaprastas žmogus, kurio darbai per Atlantą tuomet ir šiandien niekuomet nesiskiria nuo jo kalbų. V. Adamkus mums parodė, kad žmones suveda idėjos bei vertybės. Susitikome Čikagoje, susitikome atkuriant universitetą, susitinkame ir šiandien, įvairiausių intelektualų, skirtingų sričių profesorių, specialistų, kultūros atstovų apsuptyje“, – prisiminimais ir mintimis apie prezidentą dalijosi VDU Atkuriamojo Senato narys, prof. Stanislovas Masiokas.
Adamkaus asmenybė – pavyzdys jaunimui
„Į lietuvius žvelgiu su didžiausiu dėkingumu ir viltimi. Ir ypač jaunimą. Sako, negražu girtis, bet fakto nepaneigsi: jaunimas pasaulyje Lietuvą pristato kaip talentų šalį. Visada sakiau, kad tik laisvė leidžia žmogui išskleisti savo talentus. Todėl labai džiaugiuosi, kad laisvėje gimusi ir užaugusi karta patvirtina mano žodžius“, – kalbėjo prezidentas.
J. Augutis pabrėžė, kad V. Adamkaus asmenybė išsiskiria nuoširdumu, atvirumu ir tolerancija. Šios vertybės puoselėjamos ir universitete. „Labai džiaugėmės, kad Jūs mums ir toliau esate įkvėpimo ir drąsos ir toliau siekti tikslo pavyzdys, kad Jūs savo gyvenimu ir darbais skatinate sakyti tiesą, kad ir kokia ji būtų skaudi, mokote būti oriais ir primenate: kad ir kiek būtume padarę dėl savo šalies, to yra negana“, – pasakojo VDU rektorius.
Šių metų pavasarį po restauracijos atidaryta Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, kur jau vyksta įvairios politikų, aktyvių visuomenės veikėjų, menininkų bei Lietuvos išeivijos atstovų diskusijos ir konferencijos. Anot šios viešosios įstaigos valdybos pirmininkės Birutės Garbaravičienės, ši kultūrinė ir edukacinė erdvė neabejotinai yra itin svarbi prezidentui, jo gimtajam miestui Kaunui, bet svarbiausia – Vytauto Didžiojo universitetui ir akademiniam jaunimui. „Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus atspindi prezidento tolerantišką asmenybę ir visus jo gyvenimo tarpsnius: gyvenimą JAV, veiklas su Lietuvos išeivija ir pasaulio lietuviais bei „Santara-Šviesa“ – šioje erdvėje jaunimas gali rasti ne tik literatūrą, įvairius archyvus, bet ir mokytis iš nuoseklios V. Adamkaus pilietinės bei politinės veiklos“, – teigė B. Garbaravičienė.
Anot istoriko E. Aleksandravičiaus, prezidentas yra puikus pavyzdys, kad viską galima padaryti savomis rankomis.
