Įvairiuose renginiuose siunčiama žinia apie frankofoniškose šalyse gimstančias idėjas: identiškumą ir universalumą, individualumą ir bendrumą, progresą ir galbūt jau prasidėjusią jo krizę, taip pat aptariami bei išradingai paneigiami kultūriniai stereotipai.
Lietuvoje taip pat tradiciškai vyksta Frankofonijos mėnesio renginiai, primindami apie didėjančią prancūzų kalbos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje ir prancūzakalbių šalių kultūrą. Svarbiausius nacionalinius renginius Lietuvoje kovo 8-30 dienomis organizuoja praėjusių metų rudenį Prancūzijos ambasados Lietuvoje ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) įkurtas Frankofonijos šalių universitetinis centras. Frankofonijos mėnuo VDU renginių dalyviams siūlo nuo pasaulinio pripažinimo pasiekusių intelektualų Pascalio Brucknerio ir Claude Hagège, politinių diskusijų iki filmų peržiūrų ir degustacinių vakarienių.
„Kaip rašo Europoje gerai žinomas prancūzų politologas, šiuolaikinių medijų ir komunikacijos profesorius Dominique Wolton, neseniai lankęsis ir VDU, „Frankofonija geriausiai atspindi savo laikmetį“ ‒ idėjinis talpumas, modernus požiūris į populiarėjančios pasaulyje prancūzų kalbos ir frankofoniškųjų šalių kultūros vaidmenį vienija 80 pasaulio šalių, įeinančių į Tarptautinę Frankofonijos organizaciją“, – teigia Frankofonijos šalių universitetinio centro vadovė, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros vedėja prof. Aurelija Leonavičienė.
Pasaulinio lygio kultūros atstovai ir akademikų pranešimai
Vienas svarbiausių Frankofonijos mėnesio VDU įvykių – į „Frankofonijos konferenciją 2017“, vyksiančią kovo 22 d., atvyksta pasaulinio garso prancūzų eseistas, rašytojas, vizituojantis Jeilio universiteto profesorius Pascalis Bruckneris. Turbūt ne vienas Lietuvos kino žiūrovas yra matęs garsųjį Romano Polanskio kino filmą „Kartus mėnuo“, pastatytą pagal to paties pavadinimo P. Brucknerio 1981 metais parašytą kūrinį „Lunes de fiel“. Žymus prancūzų eseistas yra parašęs per 15 esė, 11 prozos kūrinių. Jo daktaro disertacijai, 1975 metais apgintai Paryžiaus VII-ajame universitete, vadovavo visame pasaulyje žinomas filosofas, literatūros kritikas Rolandas Barthesas.
Eseisto, filosofo Pascalio Brucknerio kūriniai yra nominuoti ne vienai premijai. 1995 metais „Grasset“ leidykloje išleista autoriaus esė „Gundymas nekaltumu“ (pranc. La Tentation de l‘innocence), kelianti aktualią aukas imituojančių vakariečių pabėgimo nuo atsakomybės temą, gavo prestižinę Mediči premiją (pranc. prix Médicis). 1997-aisiais publikuotas romanas „Grožio vagys“ (pranc. Les Voleurs de beauté) tais pačiais metais buvo apdovanotas „Renaudot“ premija. 2014 m. autoriaus išleistas romanas „Geras sūnus“ (pranc. Un bon fils) pelnė Diumenilio premiją (pranc. Prix Duménil). Lietuvių skaitytojai turėjo progos susipažinti su versta į lietuvių kalbą P. Brucknerio esė „Amžinoji euforija: esė apie prievolę būti laimingam“ (vertė J. Navakauskienė, „Tyto alba“, 2004).
Ne mažiau svarbus ir pats kovo 8 d. vyksiantis Frankofonijos mėnesio atidarymo renginys, kuriame pranešimą apie pasaulio kalbų įvairovę ir dabartinių kalbų laukiančius iššūkius skaitys Prancūzijos lingvistikos korifėjus, profesorius Claude Hagège. Poliglotas, suprantantis apie 50 pasaulio kalbų, yra apdovanotas Prancūzų akademijos (1986 m.) ir daugeliu kitų prestižinių apdovanojimų, gavęs Prancūzijos garbės legiono kavalieriaus ordiną (1989 m.), Prancūzijos Akademinės Palmės ordiną (1995 m.) ir kitus Prancūzijos valstybės apdovanojimus. Lingvistas su akademine bendruomene ir Lietuvos visuomene noriai dalinsis mintimis apie kalbą, jos svarbą ir prancūzų kalbos vietą pasaulyje.
Programoje – meno, mokslo ir politinė kelionė
Frankofonijos mėnesio metu VDU kone kas vakarą vyks kelionės tradicijų ir naujų idėjų labirintais: kovo 9 dieną bus nagrinėjamos europietiškas Dekarto kalbos filosofijos palikimas, kovo 15 d. jaunieji politologai aptars kultūros, politikos ir diplomatijos sankirtas prancūzų ir kanadiečių akimis, svarstys apie tarpukario Lietuvos diplomatijos tradicijas Paryžiuje. Kovo 20 d. renginių lankytojai įsijaus į Afrikos dvasią ir kartu su pranešėjais domėsis, kaip prancūzų spauda sugebėjo padaryti įtaką Marokui ir Tunisui.
Menų ir skonių pavakariai prasidės nuo kovo 13 d. kulinariniu degustaciniu renginiu „Nuo Prancūzijos regionų ‒ prie frankofonijos kraštų“. Ją ves VDU naujos bakalauro studijų programos „Frankofonijos šalių kalbos ir kultūros“ dėstytojas, anksčiau dirbęs Australijos restorano „La Provence“ virtuvės šefu Swan Deman kartu su pagalbininkėmis prancūzėmis Maëlle Szwaicer ir Solène Brun. Kovo 14 d. lankytojai bus kviečiami į susitikimą su lietuvių kino aktoriumi, fotografu Juozu Budraičiu, kuris pristatys VDU eksponuojamą fotografijų parodą „Mano Paryžius: slampinėtojo eskizai“ ir to paties pavadinimo knygą. Kovo 16 d., 18 val. visi, kurie norės kuo daugiau sužinoti apie Frankofoniją, galės dalyvauti protų mūšyje.
Nors Lietuvoje visai neseniai vyko prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“, Frankofonijos šalių universitetinis centras kartu su Kauno kino centru „Romuva“ pakvies visus kauniečius ir miesto svečius į nemokamą kino seansą, kurio metu bus rodomas prancūzų kino filmas „Aukštai pakelta galva“ (2015 m., rež. Emmanuelle Bercot) su lietuviškais subtitrais. Šiuo kino filmu 2015-aisiais buvo atidarytas Kanų kino festivalis. Apie tai, kur vyko filmo kūrimas, kokias kino peripetijas nagrinėjo to meto Prancūzijos spauda, žiūrovams prieš filmą pasakos VDU lektorius Swanas Demanas, padedamas „Frankofonijos šalių kalbos ir kultūros“ studijų programos studentų.
Visą mėnesio meno, mokslo ir politikos temų programą užbaigs Frankofonijos konferencija 2017 „Menas, mokslas ir politika tvariam vystymuisi“, kurioje bus aptariamos frankofoniškųjų kraštų aktualiausios patirtys, veiks Kanados ir Prancūzijos menininkų fotografijų parodos. Be pasaulyje žinomo prancūzų filosofo, rašytojo P. Brucknerio, konferencijoje plenarinį pranešimą tema „Progreso krizė“ skaitys ir Kanados profesorius Francis Whyte, kuris dalinsis mintimis apie Kanados švietimo politiką ir įvairovės skatinimą. Konferencija „Menas, mokslas ir politika tvariam vystymuisi“ bus taip pat skirta ir Frankofonijos šalių literatūrai: pranešimą „Žvilgsnis atgal į tamsą“ skaitys Lilio universiteto profesorius P. Yana, antilų poeto Aimé Césaire kūrybą nagrinės VDU Garbės profesorė Viktorija Skrupskelytė, Maroko paslaptis Tahiro Shah kūryboje atskleis VDU profesorė Ingrida E. Žindžiuvienė.
Frankofoniškasis tarpukaris ir VDU
„Turbūt ne vienam kyla klausimas, kodėl frankofoniškųjų šalių kultūros ir prancūzų kalbos sklaidos centru tapo Kaunas ir Vytauto Didžiojo universitetas – atsakymo greičiausiai galima ieškoti ir praeityje, ir dabartyje“, – svarstė Frankofonijos šalių universitetinio centro vadovė prof. A. Leonavičienė.
Anot VDU prof. A. Lenovičienės, prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaunas buvo labiausiai iš visų Lietuvos miestų atsigręžęs į Vakarus, o vienas iš didžiausių tuometinių kultūrinės traukos centrų buvo Paryžius – anuometinė Prancūzija reprezentavo modernią Vakarų Europos kultūrą. Stengdamiesi perimti modernią vakarietišką kultūrą, įvairių mokslų atstovai studijavo Prancūzijoje ar Šveicarijoje, dailininkai sėmėsi įkvėpimo iš prancūzų meno, vertėjai gausiai vertė prancūzų literatūrą ir formavo skaitytojų skonį, rašytojai sekė prancūzų literatūros pavyzdžiu, daugelyje mokyklų buvo dėstoma prancūzų kalba. Taip Kaune daugėjo frankofonų ir pamažu formavosi frankofoniškoji tradicija.
„1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomą valstybę ir vieneriais metais anksčiau bendromis Lietuvos ir išeivijos lietuvių mokslininkų pastangomis atkūrus Vytauto Didžiojo universitetą, Kauno frankofoniškąją tradiciją ir apskritai humanitarinę mintį ėmė skleisti ir puoselėti VDU, kuriame jau du dešimtmečius rengiami prancūzų filologai, o politologijos, ekonomikos, menotyros ir kitų specialybių studentai yra mokomi prancūzų kalbos“, – VDU ir Frankofonijos šalių ryšį pristatė Frankofonijos šalių universitetinio centro vadovė.
„Universiteto modernumas, tarptautiškumas, artes liberales principais pagrįstos studijos, demokratinės vertybės yra labai artimos prancūziškai gyvenimo sampratai. Pasak profesorės A. Leonavičienės, įvertinus visą dabartinį ir istorinį frankofoniškąjį Kauno kontekstą ir Vytauto Didžiojo universiteto įdirbį skleidžiant prancūzų kultūrą, tampa visiškai aišku, kodėl Prancūzijos ambasada Lietuvoje pasirinko VDU ir jame nusprendė steigti Frankofonijos šalių universitetinį centrą. „Žinoma, šis centras yra labai svarbus ir pačiam universitetui, kuris ketina plėsti tarptautinius ryšius su frankofoniškuoju pasauliu, didinti bendradarbiavimą su Prancūzijos ir kitų prancūzakalbių šalių ambasadomis bei tarptautinėmis frankofoniškomis organizacijomis“, – pabrėžė prof. A. Leonavičienė.
