„Sugrįžime“ –  žinomų lietuvių veidai ir muzika

„Subtitruose“ pristatoma premjera „Sugrįžimas“ – tai istorija apie du jaunus žmones, kurie atsitiktinumo dėka gauna antrą šansą tarpusavio santykiuose ir savo asmeniniuose gyvenimuose. Per vieną neeilinę dieną, korupcijos, savanaudiškumo, emigracijos ir kitų lietuviškų socialinių realijų fone, filmo pagrindinis herojus pasiryžta peržengti savo moralines ribas vardan asmeninės gerovės, tačiau net pats to nežinodamas, jis peržengia kur kas daugiau, nei jam pačiam atrodo. „Filmas yra įkvėptas neįtikėtinų situacijų, į kurias galima įsivelti tik Lietuvoje ar Rytų Europoje, o jo peržiūros metu kiekvienas žiūrovas „tarp eilučių“ ir siužetinio triukšmo galės užduoti klausimus sau, ar jam niekada nėra taip nutikę, ir kas nulemia tokius patyrimus ir santykius su kitais“, – teigia filmo režisierius Domas Vilčinskas.

Premjeros metu ekrane bus galima išvysti jau puikiai žinomus lietuvių kino ar televizijos aktorius: Marių Repšį, Šarūną Zenkevičių, Pauliną Taujanskaitę, Petrą Kuneiką, Marių Čižauską, Andrių Žiurauską ir Donatą Šimukauską. „Be žinomų profesionalių aktorių „Sugrįžimo“ idėja patikėjo tokios lietuvių grupės, kaip „ba.“ „SOLO ansamblis“ ir „Colours Of Bubbles“, kurių kūriniai – filmo muzikiniame takelyje“, – pasakoja trumpo metro kino juostos „Sugrįžimas“  vienas iš prodiuserių – Pavel Michalovski.

Žmonių santykiai kine

Pirmą kartą rodomą filmą „Sugrįžimas“ papildys dar dvi lietuviški trumpo metro juostos: „Poliarinis vakarėlis“ (rež. Domas Petronis) ir „Šoferis“ (rež. Tomas Gvozdas), kuriose kaip ir premjerinėje juostoje – žmonių santykių ir įtakos vienas kitam tema. Po peržiūrų vyks diskusija apie žmonių santykius su „Sugrįžimas“ kūrybinės komandos atstovais ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros docente Jurga Bučaite-Vilke.

Rugsėjo 15 dienos „Subtitrų“ programoje rodomo filmo „Poliarinis vakarėlis“ siužetinė istorija prasideda, kuomet į pagirioto, ką tik iš lovos išvirtusio Simo duris pasibeldžia buvusi mergina. Netrukus taip pat netikėtai pasirodo ir jo geriausias draugas Vacys. Tai, kas prasideda kaip trijų žmonių pietūs iš vieno mišrainės indelio, greitai virsta pakvaišusiu vakarėliu. Pamažu ima aiškėti buvusios, esamos ir būsimos meilės ryšiai bei bandoma apsispręsti santykiuose, kartu atrandant save.

Poliarinis vakarėlis

„Poeto Jurgio Kunčino kūrinyje „Aklavietėje“, kuriuo paremtas scenarijus, kalbama apie žmogaus priklausomybę ir savidestrukciją – pirminė šio filmo idėja ir buvo tokia, tačiau vystant scenarijų atsirado draugų santykių linijos, kurios ir tapo filmo esme. Tai, kas kuriant filmą svarbiausia gyvenime, įsiskverbia ir į patį filmą“, – sako filmo „Poliarinis vakarėlis“ režisierius Domas Petronis.

Lietuviško kino (pa)tyrimų metu režisieriaus Tomo Gvozdo trumpo metro kino juosta „Šoferis“ pristatys komediją apie keistus atsitiktinumus ir kitų asmenų daromą įtaką elgesiui ir mąstymui. Šoferiu dirbantis 25 metų vyras vardu Sofija, atsakingai žiūri į savo darbą. Siuntų firmoj, kurioj jis dirba pradingsta kolega ir atsiranda galimybė tapti tolimųjų reisų vairuotoju. Bosas pažada vairuotojams, kad tas, kuris pristatys visas savo siuntas laiku – galės vykti į Ulan Batorą. Sofija žino, kad tai jo galimybė, nes jis perspektyviausias darbuotojas, tačiau ir perspektyviausiems ne visada sekasi. Likus paskutiniam siuntiniui, Sofijos automobilis sugenda ir jam tenka tranzuoti, tuomet jis įsėda į kelnių maniako – Gruzino automobilį. Taip Sofija įsivelia į nuotykius, kurie priverčia jį susimąstyti apie savo gyvenimo sprendimus bei prasmę.

Šoferis

 „Subtitrų“ naujo sezono atidarymo kino juostos skirtingais, dramos ar komedijos, žanrais perteikia žmonių santykių temas, kurios filmuose yra neišsemiamos – remiantis santykiais su kitu, kuriami siužetai, istorinės linijos, dialogai ir personažai.

Kino centro „Romuva“ ir Vytauto Didžiojo universiteto organizuojami „Subtitrai“ kviečia prisiminti, kad lietuviškas kinas yra mūsų tapatybės dalis – jo pasakojimai arčiausi mums tiek istorine, tiek psichologine prasme, padeda geriau pažinti save ir šalį, kurioje gyvename. Tikimasi, kad lietuviško kino peržiūros ir atviros diskusijos prisidės prie lietuviško kino diskurso skatinimo visuomenėje ir kurs geresnes sąlygas lietuviškai kūrybai.

Daugiau informacijos renginio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.