Paprastai GIS gali būti suvokiamos kaip žemėlapio kūrimas, naudojant aukštąsias technologijas, tačiau žmonės, dirbantys su sudėtinga programine įranga yra atsakingi už daug daugiau nei tik žemėlapio kūrimą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkos katedros vedėjo doc. dr. Audriaus Dėdelės teigimu, GIS – tai inovatyvi sistema, leidžianti, rinkti, kaupti, analizuoti, vizualizuoti bei valdyti geografinius duomenis ir tiksliai pateikti erdvinę informaciją.
Tai palyginti naujas, įvairių akademinių disciplinų žiniomis grindžiamas mokslas, kuris glaudžiai siejasi su geografija, kartografija, fotogrametrija, distanciniais tyrimais, geodezija ar civiline inžinerija. „GIS ištakos siekia 20 amžiaus antrąją pusę, nuo to laiko kartografija pasikeitė nedaug, tačiau kompiuterinė įranga, aerofotografavimas, palydovinės nuotraukos ir geresni duomenų rinkimo metodai suteikia galimybę gauti didžiulius kiekius geografinių duomenų“, – teigia aplinkotyros docentas Audrius Dėdelė.
GIS universalumas ir aplinkotyros specialistų paklausumas
Geografines informacines sistemas šiandien galima pritaikyti praktiškai visose srityse, kur susiduriama su erdvine informacija: aplinkos planavime ir valdyme, ekosistemų tyrimuose, miško ir vandens ūkyje, atliekant populiacijų analizę, archeologijoje, geologijoje, išgaunant naudingus žemės išteklius, sprendžiant įvairius municipalinius uždavinius, inžinerinių tinklų valdyme, aplinkosaugoje, mobiliose komunikacijose, karyboje ir kt.
„Tokios plačios šių technologijų pritaikymo galimybės daro GIS specialistus patrauklius darbo rinkoje, nes tai universali priemonė, daranti milžinišką įtaką verslo įmonėms, tvarkant ir kontroliuojant įmonės darbą, analizuojant turimus išteklius, rinką, klientų poreikius, modeliuojant tolimesnį vystymąsi“, – GIS pritaikymo universalumo lemiamą aplinkotyros specialistų paklausumą įvardija mokslininkas Audrius Dėdelė.
GIS specialistai, pasitelkdami geografinę informaciją ir skaitmenines technologijas, siekia įvertinti realaus pasaulio problemas ir surasti bei pasiūlyti optimaliausius šių problemų sprendimo būdus. Pasak VDU GMF Aplinkotyros katedros vedėjo A. Dėdelės, GIS technologija ypatingai svarbų vaidmenį atlieka gamtos tyrimuose.
Aktyvūs globalizacijos procesai kol kas neatsiejami nuo sparčios gamtinės aplinkos ir klimato kaitos. „Pasaulyje vis dar trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie GIS sistemų pagalba gebėtų tirti tokius reiškinius, kaip potvyniai, tornadai, uraganai ar žemės drebėjimai bei atlikti stebėjimus ir veiksmingai reaguoti į iškilusias ekstremalias gamtoje kylančias situacijas ar padėti prognozuoti galimus pavojus“, – pasakoja aplinkotyros docentas Audrius Dėdelė.
GIS ir aplinkotyra
Nepaisant tarptautinių pastangų, vis didėja pasaulinis išmetamų į aplinką teršalų ir šiltnamio reiškinį skatinančių junginių kiekis – per pastaruosius kelis dešimtmečius aplinkos problemos iš lokalių peraugo į regionines ir jau pasiekė pasaulinį mastą, keldamos visuotinės ekologinės krizės grėsmę.
VDU Aplinkotyros katedros profesoriaus Romualdo Juknio teigimu, jog pastaruoju metu vis stiprėja ir dažnėja pasauliniai klimato kaitos procesai ir jų padariniai – sausros, karščio bangos, stiprūs vėjai, kurie paveikia ekosistemas, formuoja naujas aplinkos sąlygas. Šias neigiamas tendencijas akivaizdžiai iliustruoja pastarųjų metų meteorologinės sąlygos.
„Pasaulyje ir Lietuvoje žymiai padidėjo agro-ekosistemų naudojimo intensyvumas ir naudojamų trąšų bei pesticidų kiekiai, sumažėjo jų biologinė įvairovė, padidėjo jautrumas klimato ir aplinkos kaitai – savo ruožtu iškilo ir grėsmė ilgalaikiam ekosistemų tvarumui, o viena aktualiausių ir sunkiausiai sprendžiamų problemų išlieka įvairių klimato ir aplinkos veiksnių sąveika, jų kompleksinis poveikis agro-ekosistemoms“, – rengiamų tyrimų aktualumą aiškina mokslininkas Romualdas Juknys.
Šiandienos ekologijoje, geografinių informacinių sistemų multisprektrinės palydovų nuotraukos yra plačiai taikomos augalijos vegetacijos indekso apskaičiavimui ir tokių duomenų susiejimui su įvairiomis ekologijos sritimis. Pažinus geografines informacines sistemas, atsiveria neribotos galimybės tyrinėti pasaulį, stebėti jame vykstančius procesus ir ryšius tarp įvairių objektų. „GIS taip pat plačiai naudojamos moksliniuose tyrimuose ir įvairiuose moksliniuose projektuose, modeliuojant oro ir triukšmo taršą, kuriant taršos žemėlapius, ieškant sąsajų tarp aplinkos veiksnių ir žmonių sveikatos, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą ir didžiausią poveikį darančius objektus“, – GIS pritaikymą ekologiniuose tyrimuose įvardija VDU Aplinkotyros katedros vedėjas, docentas A. Dėdelė.
Šie ir panašūs tyrimai yra atliekami Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros mokslininkų ir studentų. VDU GMF Aplinkotyros ir ekologijos bakalauro studijų programoje yra dėstomos geografinių informacinių sistemų paskaitos, vedami praktiniai darbai, kursai ir užsiėmimai moksleiviams, norintiems susipažinti su GIS panaudojimu įvairiose aplinkotyros ir aplinkos poveikio žmonių sveikatai srityse.
