Birželio 10 d. pavakarę čia buvo laukiami visi norintys pajusti Muitinės g. 8 tvyrančią autentišką Vilniaus universiteto Kaune dvasią. Nepaisydama darganos ir lietaus į savo Alma Mater užsuko VU KHF alumnė Jūratė Baronaitė. Jai buvo surengta individuali ekskursija po kadaise antraisiais namais tapusį fakultetą, kurioje 2009 m. absolventę lydėjo Lietuvių filologijos katedros darbuotoja Inga Vaitkevičiūtė.
Po viešnagės fakultete, kai pasivaikščiojo po pažįstamas bei dar nematytas patalpas ir išklausė Ingos pasakojimų apie fakulteto istoriją bei architektūrą, verslo informatikos bakalaurė ir verslo informacinių sistemų magistrė Jūratė sutiko pasidalinti prisiminimais apie studijas ir papasakoti apie tai, kuo užsiima dabar.
Šiuo metu atostogaujanti ir už poros savaičių į Šveicariją darbo reikalais išvažiuosianti Jūratė neslepia, jog darbuotis IT srityje pradėjo dar bakalauro studijų metu. Prieš tai dirbusi tarptautinėje įmonėje Western Union ir Nasdaq Lietuvoje kaip QA kokybės kontrolės testavimo specialistė, VU KHF alumnė dabar ketina pradėti QA specialistės karjerą Šveicarijos įmonėje.
Fakultete paskutinį kartą Jūratė lankėsi prieš porą metų, tad pasivaikščiojimas po antraisiais namais kadaise tapusius pastatus jai buvo lyg nauja pažintis ne tik su istorija, bet ir su gerokai pakitusia aplinka: „Iš išorės pasirodė tie patys namai, bet būdama viduje atkreipiau dėmesį, kad daug kas kitaip – tos pačios auditorijos pakeitė pavadinimus ar vietą, todėl pasijutau, lyg ne čia būčiau pataikiusi...Bet sienos ir laiptai tie patys, ten kur juos ramstydavom ar sėdėdavom prieš atsiskaitymus ar paskaitas.“
Labiausiai alumnę nustebino ir įsiminė tiek vietą, tiek aplinką viduje pakeitusi biblioteka.
Viešnia pasidalino ir vienu nuotaikingu prisiminimu iš studijų laikotarpio: „atsimenu iki šiol vieną nutikimą, kuris priverčia šypsotis. Tai buvo tuomet, kai ėjau rašyti „kolio“ pas tuometinį dekaną doc. S. Girdzijauską. Nežinau, ar kabinetas pasikeitė, bet anksčiau ten buvo labai masyvūs ir sunkūs baldai, aukštas stalas ir dar aukštesnės bei sunkesnės kėdės, be to, velniškai tamsu, kaip į kokį urvą pakliuvus...Atėjau, o dekanas sako, „sėskis, įsitaisyk, tuoj duosiu užduotis...“. Kol aš atsitraukiau kėdę, prireikė jėgų, o kai atsisėdau, supratau, kad esu „pypliukė“ visai, nes toks jausmas, kad smakru stalą liečiu. Sakau dekanui: „čia normalu studentus tokiais baldais ir aplinka gąsdinti?“, o jis juokiasi ir sako: „aha, gerai veikia ir man nuotaiką pakelia“...
Mielai alumnei Jūratei Baronaitei linkime visokeriopos sėkmės, o visiems kitiems absolventams primename, kad VU Kauno humanitariniame fakultete visada džiaugiamasi, kai buvę studentai nepamiršta užsukti, nes čia laukiamas kiekvienas, norintis pasidalyti savo patirtimi ir prisiminimais apie šiose erdvėse praleistą laikotarpį.
Indrė Zabulytė,
Lietuvių filologijos ir reklamos I k. studentė
