Ši tarpdisciplininė ir tarptautinė programa yra vykdoma anglų kalba. Šiuo metu programoje tarptautinę ir multikultūrinę aplinką formuoja daugiau kaip 60 nuolatinių užsienio studentų iš JAV, Venesuelos, Turkijos, Maroko, Gruzijos, Ukrainos, Nigerijos, Azerbaidžano, Italijos, Vokietijos bei kitų šalių, taip pat auditorijas kiekvieną semestrą papildo Erasmus mainų studentai iš įvairių Europos ir Azijos šalių.
Tarptautinės politikos ir vystymo studijų suteiktų galimybių pavyzdžiais ir įgyta patirtimi dalinasi pirmosios būsimos absolventų laidos atstovė Roberta Sadauskaite.
Pasirinkote studijuoti Lietuvoje, tačiau studijos yra dėstomos anglų kalba? Ar esate patenkinta savo pasirinkimu?
Tarptautinės politikos ir vystymo bakalauro studijos VDU PMDF man suteikė ne tik reikalingų įgūdžių būsimai profesijai, bet ir daug saviraiškos galimybių universitete bei tarptautinių patirties. Studijos anglų kalba, kuri šiuo metu yra tapusi pasauline lingua franca suteikia pranašumą darbo rinkoje.
Ar studijos kartu su užsienio studentais sukuria didesnę pridėtinę vertę ir kitokią mokymosi aplinką?
Didesnė pridėtinė vertė ir kitokia mokymosi aplinka pasijaučia kuomet lietuviai ir užsienio studentai įsijungia į bendrą diskusiją tiek universitete, tiek ir už jo ribų. Tai ne tik leidžia praplėsti savo pasaulėžiūrą ir kultūrinį pažinimą, bet kartu suteikia žinių, kurių nerasi jokiuose moksliniuose straipsniuose. Studijuoti kartu su užsienio studentais yra puiki patirtis, padedanti ugdyti toleranciją kitoms kultūroms.
Be anglų kalbos, kuria yra vykdomos VDU Tarptautinės politikos ir vystymo studijos, jūs dar studijavote vieną iš pasirinktų regiono kalbų (arabų, rusų, prancūzų arba turkų). Kokią kalbą pasirinkote? Kaip manote, ar papildomas kalbų mokėjimas atveria geresnes galimybes darbo rinkoje?
Visada domėjausi post-sovietinėmis valstybėmis, todėl pasirinkau studijuoti rusų kalbą. Mano nuomone, tai yra didelis pranašumas darbo rinkoje, ypač norintiems tapti tarptautinių santykių ar vystymo specialistais. Kalbų mokėjimas ne tik praplečia komunikacijos galimybes, bet yra neatsiejama kultūrinio pažinimo dalis, kuri yra svarbi kiekvienam, dirbančiam vystymo ar tarptautinių santykių srityje.
Antraisiais studijų metais laimėjote konkursą pagal dvišalių mainų programą ir išvykote studijuoti į Gruzijos Tbilisio universitetą? Kodėl nusprendėte vykti būtent į Gruziją? Kuo buvo skirtinga studijų patirtis šioje šalyje?
Mano noras studijuoti Tbilisio valstybiniame universitete buvo paremtas noru iš arčiau susipažinti su dar tik besikuriančia ir demokratijos link einančia post-sovietine valstybe. Taip pat buvo labai įdomu iš arti susipažinti su dviejų separatistinių regioninių konfliktų draskoma valstybe bei jos kultūra. Studijų patirtis Gruzijoje buvo unikali ne vien tik dėl patirties mokytis su pirmo kurso magistrantais, bet ir dėl to, jog paskaitas dėstė praktikai bei žymūs politikai. Studijuojant Gruzijoje teko garbė susipažinti su Europos Sąjungos (ES) stebėjimo misijos Gruzijoje veikla ir kartu su darbuotojais apsilankyti Pietų Osetijos pasienyje bei pabūti perkeltų asmenų stovykloje, įsikūrusioje šalia Tbilisio ir kurioje buvo suteikta galimybė išgirsti nuo vidinių konfliktų nukentėjusių žmonių istorijas.
Vėliau, laimėjusi Erasmus mainų konkursą pasirinkote vieno semestro studijas Glasgow Universitete, Jungtinėje Karalystėje. Būtent Jungtinės Karalystės universitetai laikomi vieni geriausių pasaulyje ir vis daugiau lietuvių renkasi studijas šioje šalyje. Ar galėtumėte išskirti, kokius didžiausius skirtumus pastebėjote studijų procese Škotijoje lyginant su studijomis Lietuvoje?
Škotijoje universiteto miestelyje yra 12 aukštų biblioteka, kuri dirba nuo 7 valandos ryto iki 2 valandos nakties. Mokymosi procesas vyksta 15 studentų grupėse, sėdint ratu ir taip sukuriant patogią, jaukią aplinką. Paskaitos organizuojamos, kaip seminarai, kurių metu dėstytojai skatina studentus aktyviai įsijungti į diskusijas bei debatus. Glazgo universitete didelė reikšmė skiriama individualiam savarankiškam mokymuisi, taip skatinant studentų analinį, kritinį mąstymą. Žinoma, įspūdį paliko ir tai, jog universiteto miestelyje galima puikiai praleisti laisvalaikį ir bent trumpam atsipūsti nuo mokslų.
Jūs esate viena iš gabiausių programos studentų ir neabejotinai puikus pavyzdys, kaip galima sėkmingai išnaudoti visas suteikiamas galimybes. Paskutiniaisiais metais jums taip pat pavyko laimėti Erasmus+ praktikos konkursą? Kokią instituciją pasirinkote praktikai atlikti?
Visada svajojau išbandyti save diplomatinio darbuotojo pareigose, todėl sudalyvavau Erasmus+ praktikos mainų konkurse, kuris suteikė galimybę atlikti savo privalomą kvalifikacinę praktiką Lietuvos Respublikos (LR) ambasados Italijos Respublikoje konsuliniame skyriuje. Tai man leido iš arti susipažinti su ambasados kasdienybe bei prisidėti prie konsulinių problemų sprendimo.
Ar studijos VDU suteikė pakankamai žinių ir kompetencijų praktinėms užduotims LR ambasadoje Romoje atlikti?
Tarptautinės ir diplomatinės teisės išmanymas buvo tikrai labai naudingas atliekant kasdienines pareigas. Be abejo, kritinis mąstymas, darbas komandoje, kruopštumas, atsakingumas yra būtinos kompetencijos, dirbant tokį darbą, kurias būtent ir įgijau studijų metu.
Kokie yra jūsų ateities planai?
Šiuo metu planuoju atlikti dviejų mėnesių Erasmus+ absolventų praktiką „International Alliance of Women“ organizacijoje, taip pat jau gavau kvietimą studijuoti magistro studijas Romos Sapienzos universitete.
