Lietuvoje ir pasaulyje šie iššūkiai skatina diskusijas apie globalų švietimą ir jo skatinimą. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) didelį dėmesį skiria švietimo galimybių plėtrai, nepriklausomai nuo ekonominių, demografinių skirtumų. „Lietuvos aukštojo mokslo institucijos per transformuojančias studijas ir tyrimus, įvairių partnerysčių stiprinimą, darnaus vystymosi patirčių dalinimąsi, gydytojų kvalifikacijos tobulinimą, universiteto bendruomenės aktyvinimą ir glaudinimą vis labiau prisideda prie globalaus švietimo plėtros“, – šalies aukštojo mokslo poziciją pristato Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė Asta Junevičienė.
Skatinant globalaus švietimo sampratą Lietuvoje ir tarptautinį dialogą su kitomis valstybėmis, kartu stiprinamas ir nacionalinis aukštasis mokslas. Pasaulinis švietimo kompetencijų centras, UNESCO Tarptautinis švietimo biuras (IBE) nuo šiol savo ekspertines žinias skleis ir Lietuvoje – biuro atstovas Renato Opertti ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė susitarimo memorandumą, rengiant VDU ir UNESCO IBE Švietimo vadybos studijų programą.
„VDU pilietiškumo, kultūros ir švietimo politika yra neatsiejama nuo UNESCO pagrindinių vertybių, reaguojant į vykstančius pokyčius bei globalines ekonomikos, aplinkosaugos ir socialines problemas. Siekdami parengti ne tik aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir globalius piliečius aukštojo mokslo darbuotojai ir pedagogai susiduria su profesinių ir asmeninių kompetencijų iššūkiais“, – vieną iš klausimų, kurį tikimasi spręsti bendradarbiaujant su UNESCO IBE, įvardija VDU Tarptautinių ryšių prorektorė prof. Ineta Dabašinskienė.
Mokymosi visą gyvenimą skatinimas
VDU vykusiame susitarimo memorandumo pasirašymo ir globalaus švietimo forumo metu lankęsis Renato Opertti pristatė UNESCO IBE biuro veiklas. Šiuo metu paruoštoje 2030 metų aukštojo mokslo strategijos pagrindinis tikslas – mokymosi visą gyvenimą skatinimui. „Mokymosi visą gyvenimą samprata padeda suvokti teisę į švietimą, o tai padeda užtikrinti kitų teisių vykdymą“, – tikslo svarbą įvardija Renato Opertti.
Lietuvos nacionalinės pažangos programos strategija „Lietuva 2030“ taip pat pabrėžia mokymosi visą gyvenimą idėją. Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Jungtinių tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento direktoriaus Oskaro Jusio teigimu, tai skatins integracinį kokybišką išsilavinimą nacionaliniame ir globaliame lygmenyje. „Naujų žinių kūrimas, sklaida ir panaudojimas bei kompetencijų ugdymas, nepriklausomai nuo amžiaus, padės kurti efektyvią „rytojaus piliečių“ žmogiškųjų išteklių sistemą“, – mintį papildo Oskaras Jusys.
Prioritetas socialinei gerovei
„Globalus švietimas negali pataikauti ekonomikai“, – tikina Asta Junevičienė. Anot Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinės sekretorės teigimu, globalus aukštasis švietimas nekalba vien tik apie tai, kaip studentus parengti rinkai ir kaip ugdymo metodus pritaikyti rinkos taisyklėms. Tai apima kur kas didesnes problemas, kaip skurdas, socialinio teisingumo ir lygybės stoka, žmogaus teisių pažeidimai, klimato kaita ir kt.
Globalus švietimui itin svarbus yra darnus vystymosi patirčių dalinimosi sklaida. „Pagrindiniai darnaus vystymosi principai yra orientavimasis į vertybes, humaniškas ir holistinis–visuminis požiūris, į ateitį orientuotas mąstymas, kontekstualumas ir įvairių nacionalinių ir tarptautinių institucijų bendradarbiavimas“, – pabrėžia UNESCO IBE atstovas Renato Opertti. Darnaus vystymosi principų švietimo sistemoje sklaidos efektyvumą skatina socialiniai projektai, mokymosi bendruomenių dėka ir verslo bei universitetų bendradarbiavimas.
Kalbant apie kokybišką aukštąjį mokslą, dažnai Lietuvoje yra įvardijamas Suomijos pavyzdys, kur itin didelis dėmesys yra skiriamas individualiems poreikiams, „sveikai“ konkurencijai bei pilietiškumo skatinimui. VDU Globalaus švietimo forumo metu Suomijos ambasadorius Lietuvoje J.E. Harri Mäki-Reinikka, kaip pagrindinį, aukštą mokslo kokybę lemiantį faktorių, įvardijo prioritetą socialinei gerovei. „Auštojo mokslo švietimo sistema Suomijoje kuria platformą, kurioje didžiausias dėmesys yra skiriamas socialiniams, individualiems studentų bei piliečių poreikiams patenkinti ir turimoms problemoms spręsti, o tik paskui pinigams“, – pasakoja J.E. Harri Mäki-Reinikka.
Pati globalaus švietimo samprata orientuojasi į žmonių įgūdžius, turimas žinias ir vertybes suprasti šiandieninius iššūkius ir gebėti juos spręsti. Kalbant apie socialinę gerovę XXI amžiuje, svarbu prabrėžti ir balansą tarp kūrybiškumo, verslumo, pilietiškumo skatinimo ir įvairių technologinių naujovių panaudojimo mokymosi procese.
