Na ką... Užsitempk kampe numestus aptrintus džinsus, užsivilk Džeimso Džoiso gerbėjų švenčiamą Bliumo dieną skelbiančius marškinėlius ir nusiramink.
Taip, į „Poezijos muitinę“ (2016 m. gegužės 25 d. VU KHF, Muitinės g. 8, Kaunas) tu jau nespėjai. Suvokimas, kad nepamatysi tarp žiūrovų sėdinčios Kristinos veido išraiškos, kai ji atrado lietuviškąjį Marką Strandą, neišgirsi sąmojingų Mindaugo trioletų ir negalėsi pasijuokti iš vandenyje išmaudytų poetų, į kurių daržą buvo sumesta daugiausiai akmenų, tau kelia apmaudą. Ką jau kalbėti apie tai, kad ir pats pražiopsojai progą gauti gerą dozę ego augimą skatinančių aplodismentų už mūzų pakuždėtas eiles.
Iš tavo lūpų girdisi vienas po kito einantys atodūsiai, nugara vis labiau kumpsta ir gyvenimas jau pradeda netekti prasmės. Tačiau labai nenusimink! Juk gyvename tokiame amžiuje, kai net nepakėlęs sėdimosios nuo jau spėjusios įdubti kėdės gali pamatyti Afriką.
Tad pakentėk dar dieną kitą nenusirovęs pusės plaukų nuo galvos, o tada, baigęs klausytis Guns N‘ Roses „November Rain“, jūtūbėj susirask šių metų „Poezijos muitinės“ įrašą. Ten pamatysi žiūrovų veido išraiškas ir išgirsi poetų eiles, linksmai kėdėje palinguosi klausydamasis Arūro grojamos muzikos ir nusišypsosi Remigijui skaitant Šarlio Bodlero „Svaiginkitės“ eiles. O kol įrašo dar nėra, apsiauk nežinia kada paskutinį kartą valytus sportbačius ir keliauk į kokią kavinę Laisvės alėjoje rašyti kitų metų „Poezijos muitinės“ pažibos.
Gal ateinančiais metais tavo daržą aplenks akmenys.
Rūta Narkevičiūtė
„Raudonojo kilimo“ teatras
