Verslas ir mokslas: trūksta bendradarbiavimo

Lietuvoje vis dar trūksta efektyvaus bendradarbiavimo tarp verslo ir mokslo: Pasaulio inovacijų indekse Lietuva užima vieną paskutinių vietų tarp ES šalių, o pagal mokslui skiriamas išlaidas ji atsilieka dvigubai – skiria vos 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lyginant su 2 proc. vidurkiu Europos Sąjungoje. Ką reikėtų daryti kitaip? Visų pirma – skatinti bendradarbiavimo kultūrą, investicijas į naujoves, kurios naudingos tiek verslininkams, tiek mokslininkams, tiek visai valstybei, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo prorektorė, profesorė Julija Kiršienė.

„Universitetai verslą mato kaip absolventų darbdavį, o verslas universitetus – kaip būsimos darbo jėgos rengėjus. Šis požiūris turi plėstis. Verslas mokslui gali būti ir žinių apsikeitimo šaltinis, ir klientas, ir rėmėjas, ir partneris. Tačiau verslininkai nepasitiki mokslu ir nėra linkę investuoti, o tos lėšos, kurios skiriamos mokslui, yra dažnai ne iš privataus verslo, o iš struktūrinių fondų. Jaučiama priklausomybė nuo Europos pinigų ir verslo nenoras rizikuoti savo lėšomis. Tokios nepagrįstos baimės kyla dėl to, kad trūksta žinių vieniems apie kitus, nėra bendradarbiavimo mentaliteto“, – pasakoja VDU prorektorė.

Tačiau suvokimas apie tai, kokie įvairialypiai šiandien turėtų būti ryšiai tarp mokslo ir verslo, jau pastebimas kai kuriose aukštosiose mokyklose. Vytauto Didžiojo universitete vyksta glaudus bendradarbiavimas su verslininkais, kurie Verslo praktikų centro ir kitų iniciatyvų dėka gali dalintis žiniomis ir patirtimi su studentais ir mokslininkais.

Bendradarbiauti su verslu – labiau išimtis nei taisyklė

Žinių pasidalijimas yra viena iš pagrindinių verslo ir mokslo bendradarbiavimo formų. Įmonių savininkai, darbuotojai universitete rengia seminarus, paskaitas, taip pat dalyvauja bendruose projektuose: VDU organizuojamose „Verslumo laboratorijose“, „Išmaniosiose praktikose“, „Entreprenerio akademijoje“, ir leidžia jaunimui dar studijų metu išbandyti save tiek realioje, tiek simuliuotoje verslo aplinkoje. Verslo atstovai savo pastebėjimais dalinasi ir VDU studijų komitetuose, fakultetų ir viso universiteto valdymo organuose.

„Jie atkreipia dėmesį į dalykus, kurių mes iš vidaus nematome. Išorės perspektyva yra labai svarbi tiek priimant sprendimus, tiek rengiant naujas studijų programas ar inicijuojant naujas veiklas. Verslo partnerių požiūris mums labai reikšmingas“, – akcentuoja J. Kiršienė. Pasak prorektorės, apsikeitimas žiniomis tikslingas ir mokslo, ir verslo atstovams – pavyzdžiui, dalyvaudami universiteto ir verslininkų bendruose projektuose, studentai įgyja patirties, o verslas gauna novatoriškų idėjų iš naujosios kartos.

Iš mokslininkų pusės, vis dar nėra įprasta bendradarbiauti su verslo atstovais – Lietuvoje tai išlieka labiau išimtis nei taisyklė, nes dėstytojai ilgai nebuvo skatinami siūlyti savo paslaugas verslui ar viešajam sektoriui.

Gamtos moksluose – kelias į perspektyvią karjerą

Tačiau pamažu padėtis keičiasi, į verslą jau pradedama žiūrėti ir kaip į klientą, kuris užsako jam reikalingus tyrimus, pavyzdžiui, apie kuriamos paslaugos ar produkto tikslingumą. Mokslininkai taip pat pasitelkiami ir kuriant patį produktą arba organizuojant mokymus, plečiančius verslininkų žinias marketinge, psichologijoje, teisėje ir kitose srityse.

Verslas kaip klientas – vis aktualesnis būdas verslininkams ir mokslininkams suvienyti jėgas. Aukštoji mokykla gali dalintis savo moksline kompetencija, infrastruktūra, laboratorijomis, ir taip praturtėja abi pusės. „Mokslui tai leidžia geriau pajausti, ko reikia privačiam ir viešam sektoriui, pakreipti savo tyrimus link geresnio jų pritaikymo, o verslas praturtėja inovacijomis – pavyzdžiui, biotechnologija taikoma vėžio gydyme, socialinės inovacijos ir elgesio psichologija – rinkodaroje ir taip toliau“, – paaiškina VDU prorektorė.

Vytauto Didžiojo universitete šiuo metu veikia viena moderniausių biotechnologijos laboratorijų Lietuvoje, kurioje vykdomi pažangiausi vėžinių susirgimų, navikų ir genų terapijos tyrimai, kartu su aukščiausio lygio specialistais dirba ir mokosi studentai. Įgytos praktikos dėka, studentai patys sėkmingai eina į verslą perspektyvioje gamtos mokslų srityje.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais start-up įmonių rengimo iniciatyvoje INOVEKS dalyvavę VDU studentai jau įsteigė net šešias mažąsias bendrijas – „Abelia LT“, „DNR tyrimai“ ir kitas, kurios jau sudomino dideles įmones Lietuvoje ir užsienyje. Tarp studentų bendrijų – ir magistranto Eriko Treskovskio „Probiomas“, kuri užsiima novatoriškai, per mikrokapsuliavimą, platinamomis probiotinėmis bakterijomis. Tobulindamas bendrovės darbą, studentas eksperimentavo VDU Gamtos mokslų fakulteto laboratorijoje.

Bendravime tarp verslo ir mokslo – lūžis

Iki šiol svarbūs ir nuo seno įprasti, tradiciniai verslo vaidmenys – kaip rėmėjo ir partnerio. Kaip rėmėjai, verslo atstovai padeda universitetams rengti konferencijas, diskusijas, meno renginius, finansuoja laboratorijų, bibliotekų išteklius, skiria stipendijas. Patys universiteto absolventai įsidarbinę gali paremti universitetą per mokesčius, skirdami jam 2 proc. savo pajamų. Tuo tarpu užmezgę partnerinius ryšius, verslai universitetui talkina projektuose, dalyvauja taikomuosiuose mokslo tyrimuose, inovacijų kūrime, steigia bendras įmones (angl. spinoff).

Šiemet VDU suaktyvino ryšius su verslo įmonėmis – pavasarį universitetas pasirašė sutartį su vienu sparčiausiai augančių darbdavių Lietuvoje, JAV sveikatos apsaugos technologijų korporacijos „Intermedix“ padaliniu Lietuvoje. Rektorius prof. Juozas Augutis pažymėjo, jog šiuo metu pasiektas tam tikras lūžis bendravime tarp verslo ir mokslo – dabar kiekviena tokia sutartis yra svarbi ir dedamos didelės pastangos įgyvendinti jų tikslus.

„Tai universiteto atsakomybė prieš Kauno, Lietuvos ir užsienio partnerių bendruomenes. Mūsų svarbiausias tikslas – dirbti Lietuvai, jos jaunimui. Padedami partnerių, bendromis jėgomis, savo sinergiją galime patrigubinti“, – tikino rektorius.

UAB „Intermedix Lietuva“ universitetui skirs 50 tūkst. eurų lėšas, kurias ketinama skirti studentų stipendijoms, universiteto infrastruktūrai ir kitiems tikslams. Pažymėtina, jog tarp 600 „Intermedix Lietuva“ darbuotojų net trečdalis, apie 30 proc., yra VDU absolventai.

Praėjusiais metais pasirašyta sutartis ir su vienos didžiausių pasaulio įmonių „Thermo Fisher Scientific“ įmone Lietuvoje, kuri įsipareigojo universitetui skirti paramą, skirtą tiriamajai veiklai vykdyti.

Darbo vietą reikia susikurti pačiam

Siekiant užtikrinti sklandų bendradarbiavimą su verslu, Vytauto Didžiojo universitete veikia ne tik Verslo praktikų centras, bet ir vadinamieji mokslo vadybininkai, kurie su įmonėmis bendrauja „vieno langelio“ principu, išvengiant vidinių biurokratinių kliūčių, ir kuria rinkodarines priemones, kuriomis universiteto produkcija patraukliai pristatoma verslui. Santykius su verslu stiprinti padeda ir aktyvus dalyvavimas verslo asociacijose, Santakos, Nemuno slėniuose ir Kauno mokslo ir technologijų parke.

Kalbant apie šiuolaikinį santykį tarp verslo ir mokslo, esminiu klausimu tampa verslumas – visuotinai sutariama, jog šiandien verslumas yra kompetencija, kuri reikalinga dirbantiems visose srityse, o ne vien verslininkams. Todėl universiteto vaidmuo padedant studentams išlavinti šį įgūdį yra gyvybiškai svarbus.

 „Visuomenė yra vis mažiau hierarchiška, vis mažiau darbdavių ir darbuotojų. Pirmiausia reikia galvoti, kaip susikurti sau darbo vietą, o ne siekti, kad kažkas ją duotų. Ateiti pas darbdavį su savomis idėjomis, ką kurti, kaip plėsti veiklą, sukurti darbo vietą sau ir kitam. Verslumas – savo paties gebėjimų, laiko, kompetencijų valdymas ir gebėjimas juos parduoti. Tą turėtų mokėti kiekvienas ir to turėtų būti mokoma kiekvienoje studijų programoje“, – teigia prof. Julija Kiršienė.

Vytauto Didžiojo universitete studentų bei tyrėjų verslumą skatina Verslo praktikų centras, kuriame inicijuojami bendri verslo ir universiteto projektai, studentų praktikos, kursai ir mokymai, pradedančiųjų įmonių steigimas. Viena iš centro iniciatyvų, „Entreprenerio akademija“, jaunimą supažindina su verslumo kompetencijomis per kūrybines dirbtuves ir pasakojimus apie jų pritaikomumą praktikoje iš žinomų pranešėjų lūpų – kūrybinių industrijų ekspertų, renginių organizacijų, verslo konsultavimo, aktorystės ir įvairių kitų sričių atstovų.

Taip pat šiuo metu pertvarkomos fakultetų studijų programos – nuo 2016-2017 mokslo metų jose atsiras verslumo ugdymui skirti dalykai.