Vytauto Didžiojo universitetas, seniai tapęs neatsiejama Kauno istorijos bei dabarties dalimi,  suskaičiavo ketvirtį amžiaus nuo atkūrimo bei artėja prie šimtmečio nuo įsteigimo jubiliejaus. Su kokiu bagažu, mintimis ir iššūkiais VDU bendruomenė pasitinka šias reikšmingas sukaktis?

Išskirtinis nuo pat pradžių

Per laikotarpį nuo įsteigimo 1922-aisiais iki šių dienų VDU nuėjo ilgą ir turiningą kelią. Ši aukštoji mokykla tapo pirmąja tarpukario Lietuvoje ir savo išskirtinumą išlaikė iki pat šių dienų. VDU beveik nesusidūrė su sovietmečiu – buvo uždarytas greit po sovietinės okupacijos. Galbūt todėl, skirtingai nuo kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų, tos sovietinės dvasios, pasitaikiusios ar vis dar pasitaikančios kitur, čia nė su žiburiu nerastum.

Nuo pat pirmųjų savo atkūrimo dienų 1989-aisiais VDU bendruomenė pasirinko vakarietišką darbo metodiką, demokratišką bendravimo su studentais dvasią ir laisvųjų menų švietimo modelį. Kertines vertybes universitetui įskiepijo vietos šviesuomenė bei prie jo atkūrimo itin glaudžiai prisidėję išeivijos mokslininkai ir visuomenės veikėjai.

Apie VDU išskirtinumą liudija daugelis aspektų. Tačiau vienas – itin krenta į akis. Retas kuris universitetas Lietuvoje gali pasigirti tokiu įvairiapusišku garbės daktarų sąrašu. Nuo prezidento Antano Smetonos iki Česlovo Milošo, nuo Jono Meko iki Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Ban Ki-Moono. VDU garbės daktaras yra ir prezidentas Valdas Adamkus, kurio bibliotekos statybos darbai Kaune bus baigti jau šį pavasarį.

Prioritetas – įvairiapusiškumas

Nuo pat atkūrimo VDU iš kitų universitetų išsiskyrė modernia, Harvardo universiteto modeliu pagrįsta koncepcija, pirmenybę teikiančią ne siauroms ir specializuotoms studijoms, o plačiam, bendrauniversitetiniam išsilavinimui. Ši kryptis lieka prioritetine ir dabar. VDU universitete naudojamas laisvųjų menų švietimo modelis (artes liberales), apimantis įvairių sričių dalykus.

„Ši sistema nėra nauja, ji taikoma daugelyje pasaulio universitetų, ypač JAV, o pastaraisiais metais ši idėja atėjo ir į Singapūrą – vieną labiausiai klestinčių valstybių pasaulyje. Ji orientuota į visapusišką asmenybės ugdymą ir pastaraisiais metais įgija vis didesnę svarbą. Tad mes ir toliau laikysimės tokio modelio“, – kalbėjo VDU rektorius Juozas Augutis.

Pastaraisiais metais ne vienas Lietuvos universitetas suka, kaip patys vadina, sinergijos, konsolidacijos, susijungimo keliu. Ar tai – ir VDU kelias?

Profesoriaus teigimu, sinergija, konsolidacija – ir VDU puoselėjamos vertybės. Tiesa, Vytauto Didžiojo universitetas neapsiriboja vien ryšių mezgimu Lietuvoje. Bendradarbiavimo tiltai aktyviai tiesiami ir užsienyje. Ne veltui, tarp VDU partnerių yra ir garsieji JAV universitetai – Harvardas bei Jeilis, žinomos aukštosios mokyklos Europoje bei Japonijoje.

„Kitas dalykas, ar ir mes siekiame tapti stambiu akademiniu vienetu. Mes VDU regime ne kaip didžiulės mašinos sudedamąją dalį, o kaip nedidelį, bet labai dinamišką, kūrybinį, inovatyvų universitetą“, – pabrėžė J. Augutis.

Augina asmenybes

Kaip ir kiekviena mokymo įstaiga šalyje, taip ir VDU susiduria su nemenkais iššūkiais. Neužtenka resursų, sunku prisikviesti geriausius vizituojančius profesorius iš užsienio.

„Tačiau skųstis – ne mūsų universiteto dvasioje. Su finansiniais iššūkiais mes pajėgūs susitvarkyti, nors studijos „artes liberales“ reikalauja nemenkų pastangų ir finansinių indėlių, o Lietuvoje egzistuojanti aukštųjų studijų sistema pasuko ne visai teisingu keliu – į begalinį programų skaidymą, kurių bendras skaičius šalyje jau, ko gero, viršija tūkstantį“, – stebėjosi VDU rektorius.

Pašnekovo nuomone, universitetus eiti šiuo abejotinu keliu pastūmėjo valstybės švietimo politika arba jos nebuvimas. Tačiau tokia kryptis pagal „artes liberales“ sistemą dirbančiam universitetui labai neparanki. Mat tokio universiteto prioritetas – ne ankstyvas studijų specializacijos pasirinkimas, o pradinė galimybė jaunuoliams iš pradžių paragauti platesnių, bendresnių studijų iš daugelio bazinių sričių. Nesvarbu, ar tai būtų technologijos, gamtos mokslai, ar humanitarinės ir socialinės studijos. Tarpdiscipliniškumas yra šių laikų būtinybė.

Ir tik tų pradinių studijų eigoje, išryškėjus kiekvieno jauno žmogaus polinkiams, gabumams ir poreikiams, renkamasi siauresnė specializacija. Rektoriaus manymu, tai išplečia įstojimo į universitetą vartus, leidžia studentams subręsti ir sąmoningai pasirinkti gyvenimo profesiją ar specialybę.

„Nusistovėjus ydingai finansavimo sistemai pasitaiko, kad Lietuvoje universitetai skaito atskiras paskaitas vos dešimčiai studentų, įstojusių į kažkurią programą. Taip būti neturėtų, nebent tam tikrose specifinėse srityse, kaip medicina, inžinerija ir pan.“, – svarstė J. Augutis.

Turi kuo didžiuotis

Pastaruoju metu ne viena šalies aukštoji mokykla plačiai pristatė savo laimėjimus, ypač akcentuojant įvairių mokslo slėnių kūrimą. VDU džiaugiasi fundamentalesniais pasiekimais.

„Mes didžiuojamės tuo, kad į Lietuvos aukštąjį mokslą atnešėme daug esminių naujovių. Pradedant didžiulių humanitarinių-socialinių mokslų skylių, atsivėrusių po ilgo sovietinio periodo, užlopymu. Tęsiant daugybe inovacijų studijose. Tarkime, dabar visiems suprantama ir visuotinai diegiama trijų pakopų studijų sistema taip pat atėjo į Lietuvą per VDU. Taip pat tarpdiscipliniškumo, tarptautiškumo faktoriai iš esmės prasidėjo pas mus, todėl šioje srityje turime daugiausiai patirties“, – vardijo rektorius.

Ne veltui VDU iki šiol išlieka tarptautiškiausiu universitetu ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione – čia pirmauja pagal dėstytojų tarptautiškumą. Studentai gali rinktis daugiau nei iš 30-ies užsienio kalbų studijų!

Per 25-erius metus VDU užėmė tvirtas pozicijas šiandieninėje Lietuvos universitetinėje sistemoje. Tiek infrastruktūros prasme, tiek išaugintų dėstytojų ir t. t. Per šį laikotarpį buvo parengta per 600 mokslo daktarų. O netrukus, pažadėjo, pristatys ir dar vieną ateities studijų modelį.

Iššūkių netrūksta

„Atsikūrėme praktiškai tuščioje vietoje. Tai buvo, kaip dabar madinga sakyti, plyno lauko investicija. Universitetas neatgavo nė vieno jam priklausiusio pastato, nė vienos knygos iš savo gausių tarpukario bibliotekų“, – pasakojo J. Augutis.

Visa dabartinė VDU infrastruktūra buvo sukurta paties universiteto pastangomis. Dabar dešimtyje universiteto fakultetų studijuoja beveik 8 tūkst. studentų. Prie VDU prisijungė ir Muzikos akademija. Atsirado visiškai nauji pastatai – V. Putvinskio gatvėje statomas daugiafunkcinis centras, simbolizuojantis VDU – kaip viso pasaulio lietuvių universitetą. Buvo įrengti pastatai ir Gedimino bei P. Kalpoko ir Jonavos gatvių sankryžoje. Įrengtos modernios laboratorijos (pavyzdžiui, gamtos mokslų, multimedijų, garso studijos yra vienos moderniausių Baltijos šalyse), atgaivintas Botanikos sodas.

Kalbėdamas apie strateginius ateities tikslus, J. Augutis pirmiausia mini vieną kertinių klausimų: kaip suderinti universitetinio išsilavinimo studentams suteikiamas žinias su iššūkiais, kuriuos jiems kels gyvenimas. Ar absolventai sugebės kūrybiškai, versliai, inovatyviai panaudoti savo patirties bagažą? Jei reikia, netgi pakeisti savo interesų laukus ar net profesiją. Profesoriaus manymu, „artes liberales“ sistema, ugdanti visapusiškas asmenybes, puikiai atliepia šiuos iššūkius.

„Jei universitetas neturėtų strateginių tikslų ir užduočių, jį reikėtų uždaryti, kaip neturintį ką pasakyti jaunimui ir bendruomenei. Mes tų iššūkių turime užtektinai“, – teigė pašnekovas.