Tyrimai rodo, kad renkantis universitetą būsimi studentai įvertina ne tik jo mokymosi bazę, tačiau ir pasirašytas studijų, praktikos arba dvišalio bendradarbiavimo sutartis bei suteikiamas galimybes studijuoti tarptautinėje bendruomenėje. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių tarnybos (TRT) direktorė Zinaida Baltrėnienė teigia, kad tai suprantančios aukštosios mokyklos didelį dėmesį turi skirti tarptautiškumo plėtrai.
„Lietuvos universitetai, norintys dalyvauti pasauliniuose akademiniuose dialoguose, siekiantys tarptautinio pripažinimo, geresnės mokslo ir studijų kokybės, turi labiau didinti bendradarbiavimą su Europos ir viso pasaulio organizacijomis bei sudaryti sąlygas išvykti ir atvykti ne tik studentams, bet ir dėstytojams“, – įsitikinusi pašnekovė. Z. Baltrėnienė akcentuoja, kad pagal 2015 m. QS kylančių Europos ir vidurio Azijos šalių universitetų analizę, VDU tarptautiškumo srityje pranoko visus ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių universitetus ir šiame regione pirmauja – vien per 2015 metus VDU dėstė per 200 dėstytojų iš skirtingų šalių.
Tarptautiškumas – neatsiejama universiteto dalis
VDU Tarptautinių ryšių prorektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė teigia, kad šiandien universitetai jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo, tolimesnių projektų plėtojimo be tarptautinių partnerių. „Užsienio studentai ir dėstytojai visada buvo ir yra organiška VDU kasdienybės, praturtinančios mus, dalis. Kuriamos tarptautinės studijų programos, jungtiniai konsorciumai, tinklai ir asociacijos tam, kad akademinė bendruomenė kalbėtųsi, bendrautų ir įgyvendintų ne vienai šaliai ar tautai, o platesniam pasauliui reikšmingus ir pažangius projektus“, – pabrėžia prorektorė.
I. Dabašinskienės teigimu, šiandien svarbu, kad jauni žmonės norėtų pažinti ir suprasti kitaip kalbančius ir galvojančius, kad siektų susikalbėjimo. „Mes džiaugiamės, kad VDU yra lyderiaujantis Lietuvoje pagal išsiunčiamų studentų skaičių studijuoti į Europos partnerinius universitetus. Esame žinomi Europoje pagal siūlomų studijuoti užsienio kalbų visiems studentams skaičių, o jų siūlome daugiau nei 30. Šia galimybe labai noriai pasinaudoja ne tik lietuviai, bet ir užsienio studentai, nes tokios pasiūlos dažniausiai jie neturi. Ne veltui VDU absolventai darbdavių vertinami ir pagal užsienio kalbų mokėjimą. Taigi, tarptautiškumas nėra atskiras vektorius, jis persmelkia mūsų studijas, tyrimus, organizacinę kultūrą ir bendravimo įpročius“, – pasakoja tarptautinių ryšių prorektorė.
2015 m. paskelbtame pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings“ VDU išlaikė poziciją „701+“ ir išliko tarp 800 geriausių pasaulio universitetų. Kartu su reitingu paskelbtas ir „QS Stars“ universitetų vertinimas žvaigždutėmis. Aukščiausius balus – penkias žvaigždutes iš penkių galimų – VDU gavo už prieinamumą (stipendijos, sąlygos neįgaliesiems, lyčių pusiausvyra, socialinė parama ir t. t.), labai aukštai – keturiomis – buvo įvertintas universiteto tarptautiškumas (užsienio studentai ir darbuotojai, atvykstantys ir išvykstantys mainų studentai, bendruomenės tautinė sandara ir t. t.).
I. Dabašinskienė pasakoja, kad universitetas ypač didžiuojasi aktyvių studentų, turinčių specialiųjų poreikių, mobilumo skatinimu. „Švietimo mainų paramos fondo organizuojamame Kokybės konkurse VDU įvertintas kaip mokslo ir studijų institucija, aktyviausiai skatinanti asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, mobilumą į skirtingas šalis. VDU iš visų Lietuvos universitetų išsiunčia daugiausiai negalią turinčių studentų studijoms ar praktikai užsienyje“, – džiaugiasi profesorė.
Lietuva domisi vis daugiau užsieniečių
Vytauto Didžiojo universitetą prieš 27-erius metus atkūrė lietuvių išeivija. Užsienyje gyvenantys lietuviai įžvelgė, kad jaunosios kartos lavinimui svarbu ne tik išlaikyti ir puoselėti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, tačiau ir „aprėpti visą pasaulį“, jį pažinti, o galbūt ir pasimokyti iš kitų tarptautinių patirčių bei gerąsias praktikas parvežti į Lietuvą. „Šiandieninė situacija šiek tiek pasikeitė – ne tik lietuviai domisi kitomis šalimis ar nori įgyti tarptautinės patirties, Lietuva taip pat tampa populiaresnė tarp užsienio studentų, kurių kasmet į VDU atvyksta vis daugiau“, – teigia Z. Baltrėnienė. Pasak jos, į universitetą dėstyti savaitei, mėnesiui ar net keleriems metams atvyksta įvairių disciplinų užsienio dėstytojai, kurie VDU suteikia daugiau skirtingo žinojimo ir praturtina įdomiomis profesinėmis ir gyvenimiškomis patirtimis.
Z. Baltrėnienė pasakoja, kad studijos mainų studentams anglų kalba VDU pradėtos organizuoti 1999 m., tuomet į VDU atvyko pirmieji 6 studentai. Nuo to laiko užsieniečių skaičius universitete išaugo net 50 kartų. Šiais mokslo metais į VDU pilnoms studijoms (laipsnį suteikiančioms bakalauro ar magistrantūros studijoms) daugiausiai studentų atvyko iš Azerbaidžano, Gruzijos, Nigerijos, Indijos, Italijos ir Vokietijos Iš viso universitete pilnas studijų programas studijuoja užsienio studentai iš daugiau nei 52 šalių. Šiuo metu beveik 10 proc. visų VDU studentų sudaro užsienio piliečiai.
VDU dėsto ne tik užsienio universitetų dėstytojai ar tyrėjai, bet taip pat kviečiami pasidalinti savo patirtimi ir užsienio šalių įmonių bei organizacijų darbuotojai – profesionalai. Šio tipo vizitų metu svečiai dalinasi savo profesine patirtimi, studentams pristatomos įgytų teorinių žinių praktinio pritaikymo galimybės.
Populiariausi – politikos mokslai
Nuo 2011/2012 m. m. užsienio piliečiams VDU pradėjo skirti auksines ir sidabrines stipendijas, kurios kompensuoja visą ar dalį studijų mokesčio. Užsienio piliečiai, gavę savo šalies valstybines ar įvairių fondų stipendijas, vis dažniau pasirenka studijas VDU. Didžiausio jų susidomėjimo sulaukia Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) bakalauro programa „Tarptautinės politikos ir vystymo studijos“, magistrantūros programa „Diplomatija ir tarptautiniai santykiai“ ir Gamtos mokslų fakulteto (GMF) magistrantūros programa „Molekulinė biologija ir biotechnologijos“. Užsienio šalių piliečiai studijų programas anglų kalba universitete studijuoja drauge su lietuviais, kurie taip pat jaučia, kaip kiekvienais metais universitete daugėja skirtingų kultūrinių patirčių turinčių studentų.
Tarptautinių ryšių tarnybos darbuotojas Vaidas Dačiola teigia, kad į VDU atvyksta vis daugiau Lietuva besidominčių tarptautinių studentų, gaunančių „Fulbright“ (angl. Fulbright Program) stipendiją, kuri yra vienas prestižiškiausių apdovanojimų, įkurtas JAV senatoriaus James William Fulbright („Fulbright“ stipendijos laimėtojams keliami ypač aukšti reikalavimai, kurių vienas svarbiausių yra lyderystės potencialas. Pretenduoti į šią stipendiją gali studentai, absolventai, mokslininkai, menininkai). VDU darbuotojas pasakoja, kad daugėja ir Baltistikos (Švietimo mainų paramos fondo) stipendijų, kurių laimėtojai atvyksta į Kauną ir gilinasi į Lietuvos kalbą, kultūrą ir istoriją. „Viena studentė, kuriai buvo skirta Baltistikos stipendija, atkeliavo net iš Indonezijos. Studentė po sėkmingų studijų Lietuvoje dabar dirba Vengrijos ambasadoje, Indonezijoje. Šiemet VDU taip pat priėmė „Fulbright“ stipendijos laimėtoją iš JAV, kuris atlieka tyrimą apie Lietuvos geopolitinę padėtį Baltijos valstybių regione bei vieną dėstytoją VDU Muzikos akademijoje (MA), kuris dėsto meistriškumo kursus studentams“, – apie atvykstančius studentus ir dėstytojus pasakoja V. Dačiola.
Tarptautiniai partneriai – stiprioji universiteto pusė
Universitete vis aktyviau kuriamos ir vystomos tarptautinių studijų programos (jungtinės, dvigubo laipsnio, sertifikatinės). Jos dažnai vykdomos plėtojant „Erasmus“ ir dvišalio bendradarbiavimo partnerystę su užsienio institucijomis. Tarptautinių ryšių tarnybos vadovė Z. Baltrėnienė primena, kad jau beveik dešimt metų VDU drauge su Bolonijos universitetu Italijoje, Corvinus Budapešto universitetu Vengrijoje ir Sankt Peterburgo valstybiniu universitetu Rusijoje sėkmingai vykdo jungtinę magistrantūros studijų programą „Rytų Europos studijos ir tyrimai”, kuri buvo pirmoji Lietuvoje registruota kaip tarptautinė jungtinė programa. Šios programos studentai turi galimybę studijuoti skirtingose partnerinėse institucijose ir, sėkmingai pabaigę studijas, gauna jungtinį diplomą, pasirašytą visų universitetų rektorių.
Nuo 2013 m. VDU drauge su Johanneso Gutenbergo universitetu Vokietijoje, Stokholmo universitetu Švedijoje ir Tartu universitetu Estijoje vykdo ir kitą jungtinę magistrantūros programą „Sociolingvistika ir daugiakalbystė“, kurios populiarumas kiekvienais metais auga, o besidominčiųjų ratas plečiasi iki Japonijos ir kitų Rytų Azijos šalių. Taip pat VDU su partneriais Belgijoje (Liuveno katalikiškuoju universitetu) vykdo dvigubo diplomo magistrantūros studijų programas – „Finansai ir bankininkystė“ bei „Marketingas ir tarptautinė komercija“. Su Norvegijos ekonomikos mokykla VDU vykdo dvigubo diplomo programą „Finansai ir bankininkystė“. Z. Baltrėnienė pasakoja, kad VDU atsirado ir nauja galimybė – „Erasmus+“ absolventų praktika, leidžianti pritaikyti studijų metu įgytas žinias ir įgūdžius bei susipažinti su užsienio darbo rinka, jos keliamais reikalavimais. „Per metus po studijų baigimo absolventai turi galimybę išvykti praktikai, trunkančiai 2–12 mėnesių, į užsienio įmonę ar organizaciją vienoje iš Europos Sąjungos šalių, taip pat Turkijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine bei Makedonijoje“, – teigia VDU Tarptautinių ryšių tarnybos direktorė.
„Programa „Erasmus“ VDU pradėta vykdyti 1999 m., dar tada, kai Lietuva nebuvo Europos Sąjungos narė. Pradėję bendradarbiavimą su 10 užsienio universitetų, per septyniolika metų sudarėme sutartis su daugiau nei 260 užsienio universitetų. VDU šiandien turi daugiau nei 150 dvišalio bendradarbiavimo partnerių iš 40 skirtingų šalių“, – džiaugiasi Z. Baltrėnienė.
„Erasmus+“ programa nuo 2014 m. buvo praplėsta ir VDU studentams atsirado nauja galimybė vykti studijų mainams, o universiteto darbuotojams dėstyti bei kelti kvalifikaciją ne tik ES valstybėse ar Norvegijoje, Islandijoje Lichtenšteine, Makedonijoje ir Turkijoje, kaip buvo iki tol, bet ir kitose tolimesnėse pasaulio valstybėse – šalyse partnerėse, pavyzdžiui, Vakarų Balkanų šalyse, Pietų Viduržemio, Centrinės Azijos, Lotynų Amerikos, Afrikos, Karibų, Ramiojo vandenyno ir kitose šalyse.
„Norint plėtoti tarptautiškumą, įgyti kitokios patirties, pirmiausia reikia mokytis kalbų, – dar kartą akcentuoja VDU Tarptautinių ryšių prorektorė, kalbotyros profesorė I. Dabašinskienė. Kitų kultūrų ir šalių pažinimas, bendroji tarpkultūrinė kompetencija yra neatsiejama universiteto bendruomenės gyvavimo perspektyva.
