2013-aisiais metais, Giedrė Kilčiauskienė, dainininkė, Vilniaus kolegijos dėstytoja, metų muzikos apdovanojimuose M.A.M.A. tapo metų atlikėja. Nuo 1995 metų pradėjusi koncertinę veiklą yra dalyvavusi įvairiuose muzikiniuose projektuose, grupėse Dogbones, Sumerland, Empti, Pieno lazeriai. Prieš ketverius metus pradėjo dainuoti džiazą projektuose „Džiazo miniatiūros“ ir „Blue in bossa“. Jau 19 metų aktyviai koncertuojanti bei kurianti Giedrė taip pat užsiima ir pedagogine veikla.

"Vilniaus kolegijoje dėstau vokalą ir improvizaciją. Draugams juokaudama sakau, kad iš tiesų aš niekur nedirbu, tiesiog man pasisekė, kad už mano mėgstamą veiklą man moka pinigus, - sako Giedrė.

Man atrodo, kad tai, ką gauni iš gyvenimo turi grąžinti. Aš taip ir darau: moku dainuoti ir vakarais savo muziką atiduodu žiūrovams, o rytais – studentams. Juk nesinešiosi visų natų savyje, taip ir patrūkti gali, - juokavo dainininkė. - Esu be galo laiminga, nes Vilniaus kolegijoje dirba puiki komanda, profesionalūs muzikantai. Mano kolegos ne tik darbe, bet ir scenoje – Vytis Nivinskas, Darius Rudis, Andrej Polevikov. Beje, Andrejus mane ir padrąsino dainuoti džiazą, nes iki to žiūrovams buvau žinoma kaip pop ar elektroninės muzikos atlikėja.

Manau, jog kooncertinė, bei kūrybinė veikla dėstytojo darbe yra didelis privalumas. Tai neleidžia sustoti laike, tobulėjame visi kartu, ieškome naujų sprendimų. Štai dar viena Vilniaus kolegijos vokalo dėstytoja Vytautė Pupšytė šiemet dalyvavo tarptautiniame džiazo konkurse „Riga jazz stage“ ir užėmė antrą vietą.

Mūsų Kolegijos dėstytojai ne tik perduoda studentams žinias, o ir patys mokosi. Kaip banaliai beskambėtų, dėstytojo darbas tolygus vaiko auginimui ir aš savo studentus auklėju kaip mama. Jau pirmame kurse būsimoms dainininkėms sakau, kad natos nėra viskas, ko prireiks scenoje. Taip ir vyksta paskaitos – dainuojam, juokiamės, verkiame, kalbamės.

Mano manymu, gerų balsų yra labai daug, bet to neužtenka, kad tave pamiltų publika. Visų pirma turi būti žmogumi. Aš nemoku kitaip, atiduodu viską, ką turiu. Tačiau vėl gi, užburtas ratas – savo energiją, atiduotą studentams, vakarais susigrąžinu dainuodama scenoje. Šiuo metu su kolegomis ruošiame programą festivaliams „International Birmingham's jazz and blues festival“, bei „Bliuzo naktys“.

Į Birmingemą keliausime jau antrą kartą. Šio festivalio direktorius Jim Simpson yra buvęs grupės „Black Sabbath“ vadybininkas. Muzikantai supras, kaip yra malonu iš tokio žmogaus girdėti pagyrimus savo muzikai. Tikimės, kad mūsų bendradarbiavimas tik prasideda. Ne mažiau svarbus šios vasaros festivalis „Bliuzo naktys“. Bliuzas man labai artimas.

Kaip jau minėjau, muzika nėra tik natos. O bliuzas, kaip ir rokas, mano manymu labiausiai tai patvirtina. Man tai yra gyvenimo būdas.  Tikiu, kad mes visi susitinkame ne šiaip sau, todėl laukiu savo žmonių, kurie ateina manęs paklausyti koncertuose, bei tų, kurie ateina studijuoti į Vilniaus kolegiją. „Aš per mažai sveriu, kad galėčiau muziką nešiotis savyje“, - baigdama sako Giedrė Kilčiauskienė.