Kalbų mokymasis Vilniaus kolegijoje iš studento perspektyvos: moku anglų, mokausi vokiečių, galiu pasirinkti ispanų, italų, danų, rusų, kinų...
Vilniaus kolegijoje, kuri kitais metais švęs 15-os metų jubiliejų, ypatingas dėmesys kalboms skiriamas nuo pirmų susikūrimo metų. Siekis tobulinti išmoktas užsienio kalbas, mokyti bei siūlyti vis naujų kalbų užtikrina tęstinumą, skatina lankstumą, judumą ir kalbinę įvairovę. Mokant studentus verslo dalykų ar profesinės užsienio kalbos, tobulinami anglų, vokiečių, prancūzų kalbų įgūdžiai.
Pastebima, kad kiekvienais metais mažėja vokiečių ir prancūzų kalbomis kalbančių absolventų. Ši tendencija kol kas išliks, nes, Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, praėjusiais metais net 98,9 proc. pradinių klasių moksleivių kaip pirmą užsienio kalbą mokėsi anglų, kiti – vokiečių ir prancūzų kalbas. Specialiai kalboms skirto paskutinio „Eurobarometro“ duomenimis, anglų kalba Europoje vartojama dažniausiai, vokiečių kalba užimą antrąją vietą, trečioji vieta tenka prancūzų kalbai. Vilniaus kolegijoje šiais metais anglų, kaip pirmosios užsienio kalbos, mokymąsi tęsia daugiau kaip 96 proc. studentų, vokiečių ir prancūzų – mažiau nei 4 proc.
Daugiausiai galimybių įgyti teorinių, praktinių bei profesinių įgūdžių, kalbinės ir kultūrinės patirties gali studentai, besimokantys anglų kalbos. Fakultete jie gali anglų kalba studijuoti turizmo vadybą ir tarptautinį verslą, nuo rugsėjo – kartu su Estijos bei Portugalijos partneriais parengtą kūrybiškumo ir verslo inovacijų programą, Elektronikos ir informatikos fakultete – programų sistemas. Dalyvauti „Erasmus“ judumo programose, išbandyti turimus kalbos gebėjimus ir laikyti tarptautinės Europos aukštųjų verslo mokyklų asociacijos SPACE egzaminus Euroverslo ir Eurokalbų diplomams gauti gali įvairių kalbų besimokantys Vilniaus kolegijos studentai. Kiekvienais metais Kolegijoje vykstantys tarptautiniai renginiai: studentų konferencijos, projektų seminarai, užsienio šalių lektorių paskaitos – puiki galimybė susipažinti su kitomis kultūromis ir geriau išmokti kalbų.
Europos Sąjunga – daugiakalbė. Naujausio Eurobarometro (2012 m.) kalbų tyrimo duomenimis, Europos gyventojų požiūris į daugiakalbystę tikrai teigiamas. Dauguma mano, kad užsienio kalbų mokėjimas naudingas jų vaikų ateičiai, kad mokėti ne tik savo gimtąją kalbą naudinga visiems. Mokyti vis naujų kalbų: danų, italų, rusų, ispanų, norvegų, gestų, kaip ir anglų, vokiečių, prancūzų, taip pat ir lietuvių kalbos, atsižvelgiant į visuomenės poreikį ir naudą verslui, – vienas iš aktualiausių Vilniaus kolegijos uždavinių. Studentai, be verslo užsienio kalbos, gali mokytis arba tęsti antrosios užsienio kalbos mokymąsi, o turizmą, viešbučių ir restoranų vadybą bei įstaigų administravimą studijuojantiesiems siūloma ir trečioji užsienio kalba.
Poreikis, nauda ir patrauklumas
Pirmosios užsienio kalbos pasirinkimas jauno žmogaus gyvenime – atsitiktinis, o antrosios kalbos – praktinis. Kalbant apie profesinę veiklą, visos aplinkybės rodo, jog ateityje anglų kalba bus vis reikalingesnė, tačiau jos jau nepakanka, net verslo atstovai pastebėjo, kad „žmogus, mokantis vieną tarptautinę kalbą, visuose pasaulio kraštuose visada galės nusipirkti viską, ko reikės. Tačiau jei toks žmogus norės parduoti, jam bus pravartu išmokti potencialaus pirkėjo kalbą.“ Tie, kurie mokės prekybos partnerių kalbą, turės neginčytiną privalumą. Pirmosios kalbos pasirinkimą dažniausiai lemia tėvų ir draugų nuomonė. Kiti svarbūs kalbos pasirinkimo veiksniai yra akademinis bei profesinis tobulėjimas.
Be visiems suprantamo poreikio išmanyti savo specialybę, neabejotinai reikia mokėti valstybinę kalbą ir kaip galima daugiau užsienio kalbų, nes kalbų mokėjimas ir mokymasis – karjeros plėtojimo pagrindas. Su šiuo teiginiu sutinka ir studentai, ir dėstytojai, ir darbdaviai. Tačiau kiek ir kokių kalbų reikėtų mokytis?
Jau 2006 m. rugsėjo 20 d. Europos Komisijos sprendimu sudaryta Daugiakalbystės reikalų darbo grupė patvirtino užsienio kalbos mokėjimo svarbą integracijai į tarptautinį verslą. 2008 m. liepą pateiktoje verslo forumo „Kalba ir verslas“ veiklos ataskaitoje buvo teigiama, kad trūkstant kalbinių įgūdžių netenkama daug verslo galimybių, nes verslo sėkmė – eksportas, o eksporto sėkmė – kalbos. Nors anglų kalba ir universali, tačiau bendrovėms labiausia trūksta kitų kalbų: danų, vokiečių, rusų. Taip teigia turizmo, svetingumo, prekybos ir reklamos verslo įmonių atstovai, su kuriais glaudžiai bendradarbiauja Vilniaus kolegija. Nuo 2010 m. įmonės UAB „CSC Baltic“ ir Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto abipuse iniciatyva buvo pradėta mokyti danų kalbos. Ekonomikos fakultete studentai turi galimybę studijuoti norvegų kalbą. Turizmo, svetingumo ir prekybos įmonių pageidavimu, pradėtas siūlyti kursas nesimokiusiems rusų kalbos, mokoma italų bei ispanų kalbų.
Įtvirtinti kalbos žinias padeda ne tik internetas, duomenų bazės, moduliai virtualioje mokymosi aplinkoje, nuotolinė programa, bet ir praktikos užsienio šalyse. Tokią galimybę suteikia gausūs partneriai. 2013 m. duomenimis, Vilniaus kolegija yra pasirašiusi daugiau nei 100 dvišalių sutarčių su užsienio aukštojo mokslo institucijomis bei atskirų dvišalių bendradarbiavimo sutarčių su Baltarusijos, Gruzijos, Kazachijos ir kitų šalių universitetais. „Palaikydami daugiakalbystės idėją būsimiems verslo specialistams nuo rugsėjo siūlysime rinktis ir kinų kalbą. Verslo ir akademinių partnerių pastangomis tai, kas neįmanoma, greitai gali virsti pasiekiama ir įprasta paslauga studentams,“ – sako Verslo vadybos fakulteto dekanė Danutė Rasimavičienė.
Kalbų įvairovė, kalbų mokymosi nauda ir kokybė formuoja Kolegijos kalbų mokymo ir mokymosi strategiją. Kiekvienais metais stiprėja suvokimas, kad kiekvienos studijų programos kokybė, jos ilgalaikiškumas ir paklausa priklauso nuo suteiktos galimybės studijuoti kalbas. Tad geras užsienio kalbos mokėjimas – abipusių žmogiškų santykių, bendravimo tarp kultūrų, tolerancijos ir tradicijų tęstinumo garantas, o kiekviena nauja kalba – įdomesnio gyvenimo ir perspektyvios karjeros pradžia.
