neatsiejama šiuolaikinio universitetinio išsilavinimo dalis. Universitete veikiantis Užsienio kalbų institutas (UKI) – tai modernus, plačiausią užsienio kalbų spektrą Lietuvoje siūlantis akademinis kalbų centras. Tad plačiau apie čia mokomas kalbas, jų populiarumą ir net būdą įveikti auditorijos baimę kalbamės su UKI direktore prof. dr. Nemira Mačianskiene.
Kodėl, Jūsų manymu, verta mokytis užsienio kalbų?
Visais laikais žmonės suprato, kad kalbų mokėjimas atveria labai plačias galimybes. Anksčiau, kad gautum geresnį darbą, pakakdavo mokėti anglų kalbą. Dabar puikus anglų kalbos mokėjimas yra būtinybė, tarptautinio bendravimo įrankis, o ne išskirtinis privalumas. Be jos nebeįsivaizduojamas kasdieninis gyvenimas, mokslai ar karjera. Tačiau dabar jau privalu mokėti ir daugiau kalbų. Mes turime šūkį „Susikurk savo kalbų žvaigždyną!“. Tad skatiname kiekvieną kurti šį žvaigždyną savaip, pasirenkant jį dominančias kalbas. Žinoma, nebūtinai visas kalbas mokame ar išmokstame vienodu lygmeniu. Pavyzdžiui, anglų kalba galiu šnekėti laisvai, rusų geriau skaitau, negu kalbu, ispanų suprantu, o arabų žinau tik kelias frazes. Tačiau taip formuojasi daugiakalbystės gebėjimai, kurie ne tik palengvina tolimesnį kalbų mokymąsi, bet ir plečia kompetencijas.
Kiek kalbų šiuo metu gali pasiūlyti VDU Užsienio kalbų institutas?
Pagal dėstomų kalbų skaičių Europoje esami antri po Varšuvos universiteto. Šiandien VDU visų fakultetų studentams, kitų universitetų studentams ar Kauno bendruomenės nariams gali pasiūlyti mokytis daugiau nei 30 modernių ir klasikinių kalbų: anglų, arabų, danų, estų, naujosios, senosios ir Naujojo Testamento graikų, hebrajų, ispanų, italų, japonų, jidiš, katalonų, kinų, kirgizų, korėjiečių, latvių, lenkų, lotynų, norvegų, portugalų, prancūzų, rusų, suomių, serbų, švedų, turkų, vokiečių, lietuvių gestų bei lietuvių kalbą užsieniečiams. Esant susidomėjimui, mokome senosios islandų kalbos.
Kurios kalbos pačios populiariausios?
Studentai daugiausiai renkasi ispanų, rusų, prancūzų, italų ir vokiečių kalbas. Labai populiarios Šiaurės šalių kalbos – švedų, norvegų, danų, suomių. Lietuvoje šiuo metu itin auga klientų aptarnavimo, IT, finansų, vadybos, marketingo specialistų, mokančių Šiaurės šalių kalbas, poreikis. Lietuvoje veikiančios tarptautinės įmonės galėtų įdarbinti apie 1000 šiomis kalbomis kalbančių specialistų per artimiausius metus. Todėl parengėme dvi gretutines kalbų programas, kurias siūlysime studijuojantiems IT bei ekonomiką, vadybą, studentams bei visiems besidomintiems karjera Šiaurės šalių įmonėse Lietuvoje.
Jūsų manymu, kodėl būtent šias kalbas studentai renkasi dažniausiai?
Tai lemia daug priežasčių: pačios kalbos populiarumas, asmeniniai poreikiai, dėstytojai, ateities planai, hobiai ar draugų pasirinkimai.
Kalbant apie egzotiškesnes kalbas – kokias tendencijas pastebite?
Vis populiarėja kinų, japonų ir arabų kalbos. Taip pat dėstome senąsias kalbas: Naujojo Testamento graikų, senąją graikų, hebrajų. Dažnai šias kalbas renkasi studijuojantieji ar besidomintieji teologija, senosiomis kultūromis, istorikai.
Kiek studentų privalo susirinkti, kad susidarytų grupė?
Nors mažiausias skaičius 20, tačiau rečiau pasirenkamoms kalboms daromos išimtys. Kartais rektoriaus sprendimas lemia, kad dėstome ir 6-7 žmonių grupei.
Papasakokite plačiau apie čia mokomą lietuvių gestų kalbą.
Lietuvių gestų kalbos pradėjome mokyti prieš šešerius metus. Dabar jau turime parengę tris lygius. Manyčiau, ji turėtų būti privaloma Socialinių mokslų studentams, o bent vienas lygis – visiems mums, tiek dėstytojams, tiek studentams. Turime puikius dėstytojus Arūną Beržinską ir Ramunę Leonavičienę, kurie yra savo darbo profesionalai ir mylėtojai. Jie organizuoja įvairias veiklas, studentus kviečia į gestų kalbos vertėjų centro renginius, pavyzdžiui, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų Mis rinkimus, kartu rengia spektaklius. Čia studentai išmoksta žiūrėti į žmogų su negalia natūraliai, o svarbiausia, atsikrato kompleksų bendrauti.
Universitete dirba ir daug gimtakalbių dėstytojų. Kuo jie išsiskiria?
Gimtakalbiai dėstytojai geriau žino šiuolaikinę kalbą, kuri, kaip žinia, kinta. Yra žodžių, kurie pasensta ir tampa nebenaudojamais, atsiranda naujadarų ar žodžių, kurie dėl tam tikrų įvykių įgauna visai kitokią reikšmę. Naujus kalbos vartojimo būdus ar intonaciją greičiau perpras gimtakalbis dėstytojas, jis galės aiškiau perduoti tokias naujoves studentams. Dėstytojai žino kultūrinius skirtumus, kuriuos neįmanoma išmokti iš knygų ar interneto. Be to, kiekvienas čia dėstantis užsienietis siekia išmokti arba jau moka lietuvių kalbą ir stengiasi kuo dažniau ją vartoti. Studentai, girdėdami dėstytoją kalbant lietuvių kalba, mato gyvą pavyzdį, kad net netobulai vartojant kalbą, įmanoma susikalbėti, o svarbiausia, išreikšti mintį – juk tam galima pasitelkti ir neverbalines priemones. Svarbu nebijoti suklysti, o dėstytojų daromos gramatinės, žodyno ar tarimo klaidos, jei ir kartais nuskamba neįprastai ar juokingai, netrukdo, o tik stiprina bendravimą. Tai, kad žmogus kalba tavo gimtąja kalba, rodo pagarbą šaliai, kultūrai, žmogui. Tai didelė vertybė.
Dažnai studentai auditorijose kalbėti nedrįsta, o ypač – jei tenka tai daryti užsienio kalba. Kaip manote, kaip būtų galima tokią padėtį pakeisti?
Manau, tai pakeisime tada, kai kuo dažniau bendrausime, ir matysime, kad mus supranta. O jei ir nusišypso iš mūsų klaidų, tai tik rodo, kad bendraujame, kad mūsų pastangos vertinamos. Dar kartą siūlau imti pavyzdį iš kitataučių, kalbančių lietuviškai: pajuskime, kaip smagu, kai net ir smarkiai klysdami, jie stengiasi kalbėti mūsų gimtąja kalba. Juk mums svarbu, kad jie stengiasi, ir visai nesvarbu, kad klysta. Klysti žmogiška ir natūralu.
Kokiems žmonėms sunku mokytis užsienio kalbų?
Mokydamasis kalbos dažnai susiduri su situacijomis, kurių nevaldai. Labai kategoriškiems, nelankstiems žmonėms, pasaulį matantiems vien juodai ar baltai, žinoma, mokytis bus daug sudėtingiau. Jie reikalaus teisingų sprendimų, kalbės tik tada, kai bus užtikrinti kalbos taisyklingumu, todėl procesas bus ilgesnis, bendrauti bus sunkiau. O lankstiems ir nebijantiems iš savęs pasijuokti, rizikuoti, šis procesas daug lengvesnis. Akivaizdu, kad kalbos mokymuisi ir kalbos tobulinimui reikia skirti laiko – taip planuoti dieną, kad vienas ar keli tarpeliai dienoje būtų skirti kalbų mokymuisi.
Ką pasakytumėte žmonėms, kurie galvoja, kad yra negabūs užsienio kalboms?
Nemanau, kad yra užsienio kalboms gabių ar negabių žmonių. Galbūt yra gabesnių, tačiau taip kategoriškai teigti negalėčiau. Kiekvienas turi atrasti savo būdą, kaip lengviau ir efektyviau mokytis užsienio kalbos. Vieniems geriau žodžiai įsimena jų klausantis, kitiems matant juos parašytus – ant kortelių, kompiuterio ekrane ar žodynėlyje. Yra daugybė kalbos mokymosi strategijų, derančių pagal kiekvieno mokymosi stilių bei asmenines savybes. Tačiau reikėtų žinoti, kad niekada neišmoksi kalbos, jeigu sąmoningai neskirsi jai dėmesio ir laiko. VDU studentai turi puikias galimybes mokytis užsienio kalbų – paskaitos vyksta ryte, kiekvieną dieną, gausi pasiūla, už kalbų mokymąsi teikiami kreditai arba galima pasirinkti mokytis kalbos be kreditų, neįtraukiant į studijų programą, tik savo asmenybės tobulinimui. Kituose universitetuose tokių sąlygų nėra. Tad tikrai verta pasinaudoti šia išskirtine, tik VDU teikiama galimybe.
