Skelbiame preliminarius egzamino atsakymus. Juos pateikė papildomo ugdymo akademijos „Alfa klasės“ istorijos mokytojai  Tomas Valiūnas ir Gaila Aleknaitė.

1.1. 2. Nes B šaltinyje vaizduojamas Hanibalo žygis per Alpes, o Kanų mūšis įvyko po jo. 

1.2. 3. Nes minimi kovojantys atėniečiai bei platėjiečiai su persais, o Maratono mūšyje kovojo šios pusės; Nes laimėjo graikai, o nugalėti persai buvo suvyti į jūrą. 

1.3. 4. Nes minimas Aleksandras Makedonietis, kovojantis prieš Dariją, Persijos karalių, o šios dvi pusės ir kovojo Gaugamelų mūšyje; Nes minima, kad po mūšio Aleksandras Makedonietis buvo paskelbtas Azijos karaliumi (4 mūšio lokacija Azijos teritorijoje). 

1.4. B šaltinis. Roma ir Kartagina (romėnai su punais, finikiečiais). 

1.5.  Atėniečius. Šaltinyje persai vadinami barbarais ir teigiama, kad "atėniečiai narsiai kovojo", o tai rodo palaikymą jų pusei.

Aleksandrą Makedonietį – Nes Aleksandras aprašomas labai teigiamai: „aukojo dievams puikias aukas, o bičiuliams dalijo turtus“, įvardijamas kaip Azijos karalius, o Darėjo kariai vadinami barbarais. 

1.6. D šaltinis. Helenizmas – graikų istorijos periodas, kuomet graikų kultūra išplito Viduržemio jūros ir Artimųjų rytų regionų kultūrose ir su jomis susiliejo po Aleksandro Makedoniečio užkariavimų. 

Po Persijos imperijos sutriuškinimo Aleksandras paskelbiamas Azijos valdovu, o tai žymi helenizmo laikotarpio pradžią – kai graikų kultūra pradeda plisti po užkariautas Azijos ir kitas teritorijas. 

2.1. Nes XVI-XVIII a. vyko daug karų, kuriuose Europos valstybės kovojo dėl dominavimo Baltijos jūros regione, kuri yra Europos šiaurėje, o šių karų baigtys itin paveikė Šiaurės-Rytų Europą. Istorikai nesutaria dėl Šiaurės karų numeracijos ir sekos.

2.2. Švedija ir Maskva (Rusija)

2.3. Kariuomenė sudaryta iš šaukiamų bajorų; Pinigais samdoma kariuomenė.

Įsivyrauja pinigais samdoma kariuomenė, nes bajorai ėmė vengti eiti į karą.

2.4. Vyko nesėkmingas karas su Švedija ir Maskva, o ATR valdžia buvo silpna, todėl didikai ieškojo paramos, kuri padėtų atsilaikyti prieš Maskvą.

2.5. „jeigu jie savo parašais užtikrins Jo Karališkai Malonybei ir Švedijos karaliui ištikimybę ir liks ištikimi ir paklusnūs.”

2.6. Organizuojamos bajorų konfederacijos, kovojančios tarpusavy; Nebeinantys kariauti bajorai; Išvaikomi, neveiksnūs seimai; Karalius, ginantis sostą, bet ne valstybę; bajorų intrigos.

2.7. ATR buvo pasidalinta, nebeegzistuoja kaip valstybė, išnyko iš Europos žemėlapio. Rusija, Prūsija ir Austrija.

3.1. Iškovoti moterims balsavimo teisę JAV. Siekė keldamos balsavimo teisės klausimą politiniuose susirinkimuose.

3.2. Sufražizmas. Šio judėjimo lyderė įkūrė Moterų rinkimų teisės lygą.

3.3. Vergų

3.4. Lygi teisė gyventi, būti laisviems ir siekti laimės tiek baltaodžiams, tiek juodaodžiams. Pavyzdžiai: segregacija viešosiose vietose (atskiros mokyklos, viešasis transportas ir t.t.); balsavimo teisės apribojimai.

3.5. Jis kovojo dėl visuotinės piliečių lygybės JAV nepaisant odos spalvos, prieš rasinę diskriminaciją. Tikslo siekė demonstracijomis, viešomis kalbomis, nesmurtiniais pilietinio nepaklusimo protestais.

3.6. SSRS; Pavaizduotas Brežnevas; ant kaklaraiščio kūjis ir pjautuvas; suimtas SSRS politikos kritikas A. Sacharovas.

3.7. A. Sacharovas; 1970-aisiais jis buvo vienas iš Maskvos Žmogaus Teisių komiteto įkūrėjų, priešinosi SSRS vykdomai represinei politikai, buvo SSRS struktūrų kalintas ir ištremtas.

3.8. Aktas numatė, kad valstybės turi gerbti žmogaus teises, žodžio laisvę, o Sacharovas buvo persekiojamas už kritiką SSRS valdžiai.

4.1. 1941 m. Sovietų Sąjunga norėjo atsikratyti Lietuvos inteligentijos, politinio ir kultūrinio elito, kad sutrukdytų galimą pasipriešinimą sovietų valdžiai.

4.2. Organizatoriai: komsorgai, komunistinė valsčiaus valdžia, remiama ginkluotų skrebų. Vykdyta prievarta, nes rašoma, kad stebėjo ginkluoti skrebai, buvo bauginama deportacija, nebuvo tariamasi.

4.3. Nes prasidėjo masinė kolektyvizacija, taip pat buvo siekiama susidoroti su partizaniniu pasipriešinimu, todėl buvo organizuotos trys masinio trėmimo operacijos.

4.4. 1949

4.5. Kolektyvizacija išaugo kartu su trėmimais, nes nesutikę stoti į kolūkius buvo tremiami (1948-1950 vyko ir sparčiausia kolektyvizacija, pasiektas 76 proc. kolektyvizacijos lygis, o ir 1948, 1949 ir 1951 trėmimai buvo patys gausiausi).

4.6. 

Tiesioginės trėmimų pasekmės:

  • Išardytos šeimos.
  • Sunaikinta aktyvioji visuomenės dalis – tremti inteligentai, ūkininkai, mokytojai, pareigūnai, kurie galėjo priešintis režimui.
  • Prasidėjo rusų kolonizacija.
  • Visuomenė buvo įbauginta.

Ilgalaikė: daugelis ištremtųjų nesugrįžo į Lietuvą, todėl trėmimų emocinės traumos jaučiamos dar ir šiandien.

Tiesioginės kolektyvizacijos pasekmės:

  • Sunaikinta privati ūkininkavimo sistema – ūkininkai neteko žemės, gyvulių, įrankių.
  • Žmonės iš kolūkių negalėjo išvykti, todėl tapo priklausomi nuo valdžios.
  • Praradus privačią nuosavybę įsigalėjo apatija.

Ilgalaikė: kolektyvizacijos pasekmė – prarastas gebėjimas savarankiškai kurti savo pačių materialinę gerovę.

___________________________________________________________________________________________

Taip pat skaitykite:

Mokytojas A. Bitautas apie istorijos egzaminą: „Vaikus norėta „sumauti“

Kada ir kur 2025 m. bus paskelbti brandos egzaminų rezultatai?