1.1. kl. Remdamiesi A šaltiniu, įvardinkite dvi valstybes, kuriose yra didžiausi gamtinių dujų ištekliai:
1 – Rusija 2 – Iranas
1.2 kl. Daugiausia gamtinių dujų sunaudojama elektros energijos ir šilumos gamybai. Nurodykite dar dvi sritis, kuriose naudojamos gamtinės dujos:
1 -Pramonėje – kaip kuras technologiniams procesams (pvz., metalo apdirbimui, stiklo, cemento, trąšų gamybai) arba kaip žaliava cheminėje pramonėje (pvz., amoniako gamybai). 2 – Transportui (kaip kuras suslėgtų gamtinių dujų pavidalu) . Gali būti namų ūkiuose maisto ruošimui (kaip galimas atsakymo variantas)
1.3 kl. Nurodykite dvi gamtinių dujų transportavimo priemones:
1 – Vamzdynai (dujotiekiai) 2 – Laivai (suskystintų dujų terminalai) 3 – Dujovežiai
1.4 Pateikite gamtinių dujų panaudojimo tris privalumus ir tris trūkumus:
Privalumai:
- Platus panaudojimas
- Lyginant su kitu iškastiniu kuru švari energija
3-Pigesnės už bet kurį kitą kurą
Trūkumai:
- Sprogi medžiaga
- Nepatogu gabenti, ypač vandens keliais
- Degiosiomis savybėmis nusileidžia naftos produktams
1.5 Remdamiesi B šaltiniu, nurodykite bent tris Lietuvos dujų tiekimo sistemos dalis.
1 – Magistraliniai dujotiekiai 2 – Dujų apsakitos stotys 3 – Dujų kompresorių stotys
Galimi ir kiti variantai pažymėti šaltinio žemėlapyje pvz.: SGD termianlas ir kt.
1.6. Nurodykite dvi Klaipėdos suskystintųjų dujų (SGD) terminalo panaudojimo galimybes. Atsakymą argumentuokite.
-Dujų tiekimo užtikrinimas Lietuvai – SGD terminalas leidžia Lietuvai savarankiškai importuoti gamtines dujas iš įvairių pasaulio šalių, todėl valstybė tampa mažiau priklausoma nuo vieno tiekėjo, pavyzdžiui, Rusijos. Tai stiprina energetinį saugumą.
-Dujų tiekimas kitoms Baltijos šalims – per Klaipėdos terminalą dujos gali būti tiekiamos ir Latvijai bei Estijai. Tai padeda užtikrinti viso regiono energetinį stabilumą ir stiprina Lietuvos, kaip svarbios energetinės grandies, vaidmenį
Galimi ir kiti atsakymų variantai
2.1. Nurodykite dvi ūkinės veiklos sritis, kurias apima Lietuvoje kuriamos laisvosios ekonominės zonos (LEZ)
- Pramonė (gamyba)
LEZ teritorijose kuriamos gamyklos, vykdoma mašinų, elektronikos, baldų, maisto produktų ir kitų prekių gamyba. Tai padeda kurti darbo vietas ir skatinti eksportą.
- Paslaugos (ypač logistika ir sandėliavimas)
LEZ dažnai įsikuria logistikos centrai, transporto įmonės, sandėliai. Jos teikia paslaugas tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonėms.
2.2. Nurodykite tris veiksnius lėmusius sėkminga Klaipėdos LEZ plėtrą:
1. Palanki geografinė padėtis
LEZ įsikūrusi netoli Klaipėdos uosto, todėl patogu importuoti žaliavas ir eksportuoti produkciją laivais. Taip pat netoli yra geležinkeliai ir magistralės, užtikrinančios gerą susisiekimą.
2. Mokesčių lengvatos ir verslui palankios sąlygos
Įmonės LEZ teritorijoje gauna mokesčių lengvatų (pvz., pelno mokesčio atleidimas 10 metų), todėl investuoti čia yra finansiškai naudinga.
3. Išplėtota infrastruktūra ir kvalifikuota darbo jėga
Klaipėdos LEZ teritorijoje paruošta infrastruktūra: inžineriniai tinklai, keliai, pastatai, o netoliese – Klaipėdos universitetas ir profesinės mokyklos, rengiančios specialistus.
2.3. Įvardinkite dvi grėsmes, kurios gali kilti Klaipėdos LEZ plėtrai ateityje
- Griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai gali apriboti įmonių veiklą arba padidinti veiklos sąnaudas.
- Geopolitinė įtampa ar tarptautiniai konfliktai gali sumažinti užsienio investuotojų susidomėjimą.
- Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas gali riboti įmonių plėtrą ar mažinti produktyvumą.
2.4. Išanalizuokite D.E ir F šaltinius. Remdamiesi šaltiniuose pateikta statistine informacija, Palyginkite JAV ir ES žemės ūkio naudmenų struktūrą, ūkių pelningumą, ūkių specializaciją, prekybos žemės ūkio produktais struktūrą ir balansą.
JAV žemės ūkiui skirta daugiau žemės nei Europos Sąjungoje. Tačiau ES didesnę dalį šios žemės naudoja dirbamai žemei, o JAV – ganykloms. Tai rodo, kad ES labiau orientuojasi į augalininkystę, o JAV – į gyvulininkystę. Nors JAV turi mažiau ūkių, jie yra daug didesni, todėl vienas ūkis uždirba daugiau. ES ūkiai smulkesni, bet jų yra daugiau. Pagal gamybos struktūrą JAV daugiausia augina grūdus, aliejines kultūras, jautieną ir paukštieną. Tuo tarpu ES daugiau gamina daržovių, vaisių, pieno ir kiaulienos. Tai rodo, kad JAV specializuojasi eksportui tinkamose žaliavose, o ES – įvairiuose maisto produktuose. Prekyboje ES į JAV daugiausia eksportuoja perdirbtus produktus, tokius kaip alkoholis, pieno produktai, daržovės. JAV į ES eksportuoja žaliavas – kukurūzus, sojas, riešutus. Tai reiškia, kad ES eksportuoja labiau apdorotą produkciją, o JAV – pirmines žemės ūkio žaliavas. Apibendrinant galima pasakyti, kad JAV žemės ūkis yra stambus, specializuotas ir orientuotas į eksportą, o ES žemės ūkis smulkesnis, įvairesnis ir labiau orientuotas į vartojimą bei perdirbtą produkciją.
3.1 Remdamiesi G šaltiniu įvardykite pasaulio regioną, kuriame yra valstybių, kur mokymosi trukmė trumpesnė nei ketveri metai.
Sahelio regionas; Užsacharės Afrika
3.2. Išanalizavę G ir H šaltinius, suformuluokite tris išvadas, kaip vidutinė mokymosi trukmė susijusi su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) vienam gyventojui.
Šalys, kuriose BNP vienam gyventojui yra didesnis, dažniausiai pasižymi ir ilgesne vidutine mokymosi trukme – daugiau nei 10 metų. Tai matoma Šiaurės Amerikoje, Vakarų Europoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Australijoje.
Šalyse, kur BNP yra mažas , mokymosi trukmė paprastai trumpesnė – mažiau nei 6 metai. Tokia situacija stebima daugelyje Afrikos žemyno valstybių ir kai kuriose Pietų Azijos šalyse.
Tarp BNP ir mokymosi trukmės egzistuoja ryšys – kuo ilgesnė mokymosi trukmė šalyje, tuo dažniau šalis turi didesnes nacionalines pajamas vienam gyventojui. Tai leidžia daryti prielaidą, kad investicijos į švietimą yra susijusios su geresne ekonomine padėtimi.
3.3. Išanalizavę J šaltinyje pateiktos diagramos duomenis, suformuluokite tris išvadas.
1. Nuo 2000 iki 2023 metų pasaulyje sumažėjo pradinio mokyklinio amžiaus vaikų, nelankančių mokyklos. 2000 m. jų buvo apie 100 milijonų, o 2023 m. – mažiau nei 60 milijonų.
2. Didžiausia dalis mokyklos nelankančių vaikų visą laikotarpį buvo Užsachario Afrikoje. Šis regionas išlieka pagrindinis švietimo iššūkių židinys.
3. Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje mokyklos nelankančių vaikų skaičius yra labai mažas ir beveik nekinta, o tai rodo aukštą švietimo prieinamumą šiuose regionuose.
4. Labiausiai pradinio mokyklinio amžiaus vaikų, nelankančių mokyklos, skaičius sumažėjo Pietų Azijoje – tai rodo reikšmingą pažangą švietimo srityje šiame regione nuo 2000 iki 2023 metų.
Galimi ir kiti atsakymai
3.4. Nurodykite tris priemone, kurios galėtų padėti pagerinti švietimą žemo raštingumo regionuose.
-Vaikų darbo mažinimas – reikėtų skatinti, kad vaikai lankytų mokyklą, o ne dirbtų šeimos ūkiuose ar turguje, nes darbas dažnai tampa kliūtimi mokslui.
-Geresnė susisiekimo ir transporto infrastruktūra – pagerinus kelius ir susisiekimą, vaikams būtų lengviau ir saugiau pasiekti mokyklą, ypač kaimo vietovėse.
-Nemokamas maitinimas mokyklose – suteikiant vaikams nemokamą maistą, šeimos labiau skatinamos leisti vaikus į mokyklą, nes tai sumažina jų išlaidas ir motyvuoja lankyti pamokas reguliariai.
Galimi ir kiti atsakymai
3.5. Remdamiesi K šaltinyje pateikta informacija, įvardykite po dvi Lietuvos apskritis uriose didžiausia ir mažiausia bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų tęsiančių mokslus, dalis procentais
Didžiausia dalis: Alytus, Kaunas, Telšiai, Ukmergė
Mažiausia dalis: Tauragė, Marijampolė
3.6. 2020-2023 metais Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičius padidėjo 18,9 tūkst. (5,8 proc.). Paaiškinkite, dėl kokios priežasties padidėjo mokinių skaičius.
2020–2023 metais mokinių skaičius Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose padidėjo daugiausia dėl pabėgėlių iš Ukrainos atvykimo. Po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą 2022 metų vasario mėnesį, didelė dalis ukrainiečių šeimų atvyko į Lietuvą, ieškodami prieglobsčio. Tarp jų – daug vaikų, kurie pradėjo lankyti Lietuvos mokyklas. Todėl pagrindinė priežastis – padidėjęs mokinių skaičius dėl ukrainiečių vaikų integracijos į švietimo sistemą po karo pradžios Ukrainoje.
4.1. Remdamiesi L šaltiniu, nurodykite dvi priežastis, lemiančias, nevienodą vienam gyventojui tenkančią CO2 emisiją pasaulio valstybėse. Įvardinkite vieną valstybę, kurioje CO2 emisija 1 gyventojui yra didžiausia (>10 tonų/1gyv.) ir vieną – kurioje mažiausia (<0,1 tonos/1gyv.)
1. Gyvenimo lygis ir vartojimas – turtingose šalyse žmonės gyvena patogiau, sunaudoja daugiau energijos, dažniau naudojasi automobiliais, oro kondicionieriais ir kita buitine technika, todėl vienam gyventojui tenka daugiau CO₂ emisijų.
2. Pramonės išsidėstymas – kai kurios besivystančios šalys tampa pramonės centrais, nes išsivysčiusios valstybės perkelia į jas energijai imlią gamybą. Todėl net ir ekonomiškai silpnesnėse šalyse išauga CO₂ emisijos dėl sunkiosios pramonės (pvz., Kinija, Indonezija, Indija).
Daugiausiai: Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija
Mažiausiai: Kongo DR; Nigeris
4.2. Nurodykite, kokią įtaką klimatui daro iškastinio kuro deginimo metu išsiskiriančios dujos.
Stiprina šiltnamio efektą ir prisideda prie klimato šiltėjimo.
4.3. Išanalizavę M ir N šaltinius, suformuluokite tris išvadas apie miškų kirtimo pokyčius Amozonės baseine.
1. Didžiausias miškų kirtimo pikas Amazonės baseine užfiksuotas 2016 ir 2017 metais, kai iškirstas plotas viršijo 3 mln. hektarų.
2. Po 2017 metų sekė staigus sumažėjimas, tačiau nuo 2019 metų pastebima tendencinga miškų kirtimo augimo kryptis, nors 2023 m. buvo nežymus sumažėjimas.
3. Didžioji dalis miškų kirtimo židinių Amazonės baseine yra pažymėti kaip nereguliarūs, o tai rodo, kad kirtimai dažnai vyksta neplanuotai ar neteisėtai, išsibarstę po įvairias teritorijas, ypač Brazilijoje.
4.4.Dviems teiginiais išsamiai paaiškinkite, kaip drėgnųjų atogrąžų (tropikų) miškų kirtimas gali daryti poveiki klimato kaitai.
1. Sumažėja CO₂ sugėrimas – atogrąžų miškai sugeria labai daug anglies dioksido (CO₂) iš atmosferos. Juos iškirtus, sumažėja gebėjimas sugerti šias šiltnamio dujas, todėl atmosferoje lieka daugiau CO₂, kuris stiprina šiltnamio efektą ir spartina klimato kaitą.
2. Išsiskiria sukauptas CO₂ – kertant ar deginant medžius, į atmosferą išsiskiria medienoje ir dirvožemyje sukauptas anglies dioksidas. Šios emisijos tiesiogiai padidina šiltnamio efektą ir prisideda prie pasaulinio atšilimo.
4.5 Įvardinkite du regionu, kurie , be Amazonės baseino, priskiriami atogražų (tropikų) miškų geografinei zonai (biomui)
1. Vidurio Afrika – ypač Kongo baseinas (Kongo Demokratinė Respublika ir kaimyninės šalys).
2. Pietryčių Azija – ypač Indonezija, taip pat Malaizija, Papua Naujoji Gvinėja
Galimi ir kiti variantai
4.6. Pateikite tris priemones, kurių reikėtų imtis, siekiant sumažinti neigiamą, žmogaus veiklos poveikį drėgniems atogrąžų (tropikų) miškams.
1. Riboti miškų kirtimą ir naikinti nelegalią veiklą – įvesti griežtesnę kontrolę ir bausmes už neteisėtą kirtimą, ypač saugomose teritorijose.
2. Sumažinti paklausą miško naikinimą skatinančioms prekėms – mažinti vartojimą ar importą produktų, dėl kurių kertami miškai (pvz., palmių aliejus, soja, jautiena).
3. Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir finansinę paramą – padėti tropinių miškų šalims saugoti gamtą, suteikiant joms paramą mainais už miškų išsaugojimą.
Galimi ir kiti atsakymų variantai
___________________________________________________________________________________________
Visą brandos egzaminų tvarkaraštį rasite čia.
Taip pat aktualu: kada ir kur bus skelbiami brandos egzaminų rezultatai?
