Egzamino II dalies užduotį galite rasti čia.
Pirmieji atsiliepimai po egzamino
Dvyliktokui Rokui, anglų kalbos egzaminą įveikusiam greičiau nei per 2 val., jis nepasirodė toks paprastas. Mokinys pasakoja, kad su 1 ir 2 užduotimis susitvarkė gana sėkmingai, tačiau koją pakišo trečioji užduotis: „Rašydamas tą 250 žodžių apimties rašinį gerokai pasimečiau, išsiblaškiau, nebeatsiminiau struktūros, galiausiai išėjau iš egzamino“, – šiek tiek nusivylęs kalbėjo abiturientas.
Apskirtai nemažai abiturientų kalbėjo, kad labiausiai jiems koją pakišo būtent esė.
Viena iš pirmųjų atsiliepimu apie anglų kalbos egzaminą pasidalijo Akvilė iš Naujosios Akmenės. Jai neprireikė ir visų 3 valandų, mergina iš egzamino išėjo šiek tiek anksčiau: „Kadangi draugauju su anglų k., tai dideles problemos užduotyse nemačiau. Žinoma, kaip ir kiekviename egzamine teko pamąstysi, samprotauti, tačiau nepasakyčiau, kad labai sudėtinga“, – teigia abiturientė.
Duomenų analizei dvyliktokė gavo lentelę, kurioje pateikiamos skirtingos studijos: tam tikroje studijų srityje reikėjo lyginti studentų lyčių daugumą ir mažumą.
„Gal kiek įdomesnes buvo laiško temos, o esė vėlgi nepasakyčiau, kad buvo sudėtinga. Jos tema – „Ar knygos lavina kritinį mąstymą?“. Čia galėjome reikšti savo nuomonę“, – pasakoja Akvilė.
Laiško užduotis: organizacija siūlė organizuoti mokyklose renginius - poezijos skaitymo vakarus, mokslinės fantastikos renginius arba vadinamuosius stand-up'us. Abiturientė Akvilė pasirinko rašyti apie poezijos vakarus.
Anglų kalbos mokytoja: „Didesnių iššūkių šiemet kėlė atnaujinta rašymo dalis“
Mokyklos „Korepetitorius tau“ anglų kalbos mokytoja Ugnė Savičiūnaitė teigia, kad šių metų anglų kalbos valstybinio brandos egzamino užduotys buvo vidutinio sudėtingumo – iš esmės įveikiamos tiems, kurie sistemingai ruošėsi: „Tiesa, didesnių iššūkių šiemet, be abejo, kėlė atnaujinta rašymo dalis, kurioje atsirado trečioji užduotis – duomenų komentavimas. Tai naujas užduoties tipas, prie kurio mokiniai dar tik mokosi priprasti. Be to, tokio tipo užduotis reikalauja ne tik anglų kalbos žinių, bet ir analitinių gebėjimų bei bent minimalaus statistikos supratimo, o tai galėjo tapti kliūtimi daugeliui mokinių“, – teigia ji.
Kaip ir kasmet, viena dažniausių mokinių klaidų – neįsiskaitymas į užduotį. Iš streso ar noro greitai pradėti darbą mokiniai neretai skuba ir ne iki galo suvokia, ko konkrečiai iš jų reikalaujama. Pasak U. Savičiūnaitės, šiemet kai kuriems abiturientams kliūtimi galėjo tapti ir nepastebėti asteriskai (*), kurie teikė svarbią informaciją apie užduoties kontekstą. Tokios detalės gali nulemti skirtumą tarp paviršutiniško ir tikslaus atsakymo. Be to, papildomų iššūkių galėjo sukelti ir duomenų komentavimas. Ne visi mokiniai geba tinkamai interpretuoti statistinę informaciją.
U. Savičiūnaitė mano, kad egzaminų struktūros pokyčiai galėjo mokiniams kelti stresą ir reikalauja laiko prisitaikyti, tad galima manyti, kad šių metų egzaminų rezultatai gali būti tik nežymiai mažesni nei pernai. „Vis dėlto gerai pasiruošę mokiniai turėjo visas galimybes pasirodyti solidžiai – jų rezultatai, tikėtina, išliks panašūs ar net aukštesni nei ankstesniais metais. Esminis skirtumas šiemet priklausys nuo to, kiek sėkmingai abiturientai prisitaikė prie atnaujintų egzamino reikalavimų, ypač rašymo dalyje“, – teigia vienuoliktokams ir dvyliktokams egzaminams ruoštis padėjusi U. Savičiūnaitė.
Taip pat dalijamės ir dviejų anglų kalbos gramatikos knygų autorės, korepetitorės Agnės atsiliepimu apie egzaminą:
Šiais metais egzamino struktūra buvo kitokia. Vietoje teksto suvokimo užduočių mokiniams buvo pateikta duomenų komentavimo užduotis. Tai reiškia, kad šiemet NEREIKĖJO perskaičius teksto įterpti trūkstamas pastraipas ar įrašyti praleistas užduotis. Pastaroji užduotis dažnai patikrindavo mokinių teksto suvokimo galimybes, ir, deja, bet tiems, kurių žodynas būdavo silpnesnis, ši užduotis pakišdavo koją surenkant reikiamą balų skaičių.
Šiemet pristatyta nauja užduotis – duomenų komentavimas. Joje mokiniai turėjo parodyti savo gabumą analizuoti duomenis neasmenine kalba ir neišreiškiant savo nuomonės. <...>
Kur duomenų komentavimo užduotyje mokiniai galėjo suklysti? Duomenis reikėjo išanalizuoti, o ne tik juos perrašyti. Mokiniai turėjo identifikuoti ir palyginti tendencijas, o ne nurašyti duomenis parašant TIK jų skirtumus. Taip pat, naudojant silpną žodyną ar bendrinę kalbą vietoje "passive voice" (kuris yra skirtas būtent duomenų aprašymui). Taip pat, turint omenyje, kad ši užduotis buvo pirmoji tokio pobūdžio, mokiniai galėjo praleisti kiek daugiau laiko, nei rekomenduotina, tad mažiau jo liko kitoms užduotims.
Laiškas ir esė. Laiškas turėjo būti pusiau formalaus pobūdžio (kaip ir pastaruosius kelis metus). Laiške turėjo būti bent 150 žodžių, o tai yra nemažai pusiau oficialiam laiškui. Reikėjo ne tik išpildyti visus punktus, bet ir juos plėtoti, o ne tiesiog išvardinti. <...>
Šiemet esė buvo padidintas žodžių kiekis (nuo bent 180 iki 250); tai reiškia, kad parašius mažiau žodžių nei 240, mažinami balai. Esė reikėjo išreikšti savo pagrįstą nuomonę, ir pateikti bent du argumentus. Esė įvertinimą sumažinti galėjo silpna argumentacija, pasikartojimai, nepakankamas idėjų plėtojimas. Taip pat, buvo nurodytas „kabliukas“ – „fiction only“: tai reiškia, kad kalbama tik apie grožinės literatūros knygų skaitymo įtaką kritinio mąstymo įgūdžiams. Svarbus kabliukas – „fiction stories“ galėjo daugumai mokinių pakišti koją, jei jie bus parašę apie negrožinės literatūros skaitymą (istorija, mokslas, filosofija ir pan.). Tikriausiai argumentai, pateikti apie negrožinę literatūrą, bus nevertinami, nes neatitinka temos.
Esė taip pat reikėjo išreikšti savo nuomonę – sutinki ar nesutinki su duotu teiginiu. Būtent čia mokinys turėjo tvirtai aprašyti savo poziciją, pateikdamas pavyzdžių ir argumentų. <...> Esė turėjo būti bent du argumentai, kurie tarpusavyje dera ir perteikia aiškų loginį srautą. Šie argumentai turėjo pristatyti ir išplėtoti mokinio poziciją ir pasirinktą nuomonę<...>
Rašinyje, kaip ir anksčiau reikėjo išlaikyti tinkamą akademinį toną, naudojant formalią kalbą. Buvo galima naudoti citatas, tačiau derėjo vengti pernelyg neformalių posakių. Tekstas turėjo būti nuoseklus, o pastraipos - tarpusavyje sietis. Taip pat reikia nepamiršti, kad vertinamas ir gramatikos tikslumas - sakinių ir pastraipų struktūra, veiksmažodžių laikai, skyryba ir bendra rašyba. Argumentai turėjo būti aiškūs, kad juos būtų lengva sekti ir suprasti.
Šiais metais egzamino struktūra buvo kitokia. Vietoje teksto suvokimo užduočių mokiniams buvo pateikta duomenų komentavimo užduotis. Tai reiškia, kad šiemet NEREIKĖJO perskaičius teksto įterpti trūkstamas pastraipas ar įrašyti praleistas užduotis. Pastaroji užduotis dažnai patikrindavo mokinių teksto suvokimo galimybes, ir, deja, bet tiems, kurių žodynas būdavo silpnesnis, ši užduotis pakišdavo koją surenkant reikiamą balų skaičių.
Šiemet pristatyta nauja užduotis – duomenų komentavimas. Joje mokiniai turėjo parodyti savo gabumą analizuoti duomenis neasmenine kalba ir neišreiškiant savo nuomonės. <...>
Kur duomenų komentavimo užduotyje mokiniai galėjo suklysti? Duomenis reikėjo išanalizuoti, o ne tik juos perrašyti. Mokiniai turėjo identifikuoti ir palyginti tendencijas, o ne nurašyti duomenis parašant TIK jų skirtumus. Taip pat, naudojant silpną žodyną ar bendrinę kalbą vietoje "passive voice" (kuris yra skirtas būtent duomenų aprašymui). Taip pat, turint omenyje, kad ši užduotis buvo pirmoji tokio pobūdžio, mokiniai galėjo praleisti kiek daugiau laiko, nei rekomenduotina, tad mažiau jo liko kitoms užduotims.
Laiškas ir esė. Laiškas turėjo būti pusiau formalaus pobūdžio (kaip ir pastaruosius kelis metus). Laiške turėjo būti bent 150 žodžių, o tai yra nemažai pusiau oficialiam laiškui. Reikėjo ne tik išpildyti visus punktus, bet ir juos plėtoti, o ne tiesiog išvardinti. <...>
Šiemet esė buvo padidintas žodžių kiekis (nuo bent 180 iki 250); tai reiškia, kad parašius mažiau žodžių nei 240, mažinami balai. Esė reikėjo išreikšti savo pagrįstą nuomonę, ir pateikti bent du argumentus. Esė įvertinimą sumažinti galėjo silpna argumentacija, pasikartojimai, nepakankamas idėjų plėtojimas. Taip pat, buvo nurodytas „kabliukas“ – „fiction only“: tai reiškia, kad kalbama tik apie grožinės literatūros knygų skaitymo įtaką kritinio mąstymo įgūdžiams. Svarbus kabliukas – „fiction stories“ galėjo daugumai mokinių pakišti koją, jei jie bus parašę apie negrožinės literatūros skaitymą (istorija, mokslas, filosofija ir pan.). Tikriausiai argumentai, pateikti apie negrožinę literatūrą, bus nevertinami, nes neatitinka temos.
Esė taip pat reikėjo išreikšti savo nuomonę – sutinki ar nesutinki su duotu teiginiu. Būtent čia mokinys turėjo tvirtai aprašyti savo poziciją, pateikdamas pavyzdžių ir argumentų. <...> Esė turėjo būti bent du argumentai, kurie tarpusavyje dera ir perteikia aiškų loginį srautą. Šie argumentai turėjo pristatyti ir išplėtoti mokinio poziciją ir pasirinktą nuomonę<...>
Rašinyje, kaip ir anksčiau reikėjo išlaikyti tinkamą akademinį toną, naudojant formalią kalbą. Buvo galima naudoti citatas, tačiau derėjo vengti pernelyg neformalių posakių. Tekstas turėjo būti nuoseklus, o pastraipos - tarpusavyje sietis. Taip pat reikia nepamiršti, kad vertinamas ir gramatikos tikslumas - sakinių ir pastraipų struktūra, veiksmažodžių laikai, skyryba ir bendra rašyba. Argumentai turėjo būti aiškūs, kad juos būtų lengva sekti ir suprasti.
Anglų kalbos egzaminas dvyliktokams: naujos užduotys
Antrą anglų kalbos egzamino dalį iš viso laikė per 19,1 tūkst. abiturientų. Jie atliko egzamino rašymo dalį, kuri apėmė rašytinio teksto kūrimo, laiško rašymo ir duomenų komentavimo užduotis.
Atliekant teksto kūrimo užduotį reikėjo parašyti aiškinamojo arba argumentuojamojo pobūdžio tekstą, kuris turi būti ne trumpesnis nei 250 žodžių. Vertinant svarbi teksto struktūra, turinio logika, kalbos taisyklingumas ir raiška.
Pusiau oficialaus laiško apimtis – ne mažesnė kaip 150 žodžių. Vertinant šią dalį atsižvelgiama, ar aiškiai išdėstytos mintys, laikomasi laiško struktūros, vartojamas tinkamas kalbos stilius.
Tokios pačios apimties ir duomenų komentavimo užduotis. Mokiniai turi interpretuoti pateiktus duomenis (pavyzdžiui, lenteles, diagramas, grafikus ir pan.) ir pateikti jų komentarą. Vertinami gebėjimai analizuoti informaciją, ją aiškiai perteikti bei padaryti pagrįstas išvadas.
Dvyliktokų laikomo egzamino trukmė – 180 min.
Vienuoliktokų egzamine - skaitymo ir klausymo užduotys
Pirmą anglų kalbos egzamino dalį pasirinko laikyti per 22 tūkst. vienuoliktokų.
Jų užduotį sudarys skaitymo ir klausymo dalys. Skaitymo dalyje pateikiami 3–4 skirtingų žanrų ir tipų 500–850 žodžių apimties tekstai, kuriuos perskaičius gali būti prašoma atsakyti į klausimus, pažymint teisingą atsakymą iš pateiktų, į tekstą įrašyti žodžius, įkelti praleistus žodžius iš pateiktų, pateiktus teiginius susieti su tekstais.
Klausymo dalyje bus pateikiami keturi skirtingų žanrų ir tipų tekstų garso įrašai, kurių trukmė – 3–6 minutės. Kiekvieno teksto klausomasi du kartus.
Egzamino trukmė – 90 min.
Egzaminai šią savaitę - praktiškai kasdien
Taip pat šią savaitę brandos egzaminų tvarkaraštyje – pirmos vokiečių kalbos, prancūzų kalbos, informatikos, biologijos ir baltarusių, lenkų, rusų tautinių mažumų gimtųjų kalbų ir literatūros egzaminų dalys. Jose dalyvauja vienuoliktokai. Taip pat vyks antros šių egzaminų dalys: ekonomikos ir verslumo, biologijos, informatikos, geografijos. Jas laikys dvyliktokai.
Galimybė egzaminus perlaikyti
Ir vienuoliktokai, ir dvyliktokai galės perlaikyti pirmas egzaminų dalis (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalį) pakartotinėje sesijoje. Vienuoliktokai dėl perlaikymo turės apsispręsti per 3 darbo dienas nuo pirmos egzamino dalies laikymo dienos, o dvyliktokai norimus perlaikyti egzaminus pasirinko dar praėjusiais metais. Skaičiuojant galutinį rezultatą, bus imamas geresnis pirmos dalies įvertinimas.
Pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 16 d., rezultatai po apeliacijų nagrinėjimo – liepos 25 d. Pakartotinėje sesijoje perlaikant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, rezultatai po apeliacijų bus paskelbti rugpjūčio 4 d.
