Inžinerija – be galo platus ir bendras mokslas. Tad karjera ir darbo kasdienybė didžiąja dalimi priklauso nuo srities pasirinkimo. Galimybės čia beveik neribotos. Žurnalo „Kuo būti“ 2021 metų numerio straipsnių autoriai kalbina vyriausiąjį elektronikos gamybos inžinierių Igną Povilaitį bei laivų inžinierių Tomą Žapnicką.
Karjeros pradžia – elektronikos gaminių remontas
„Iš ko pažinsi inžinierių? Jis turi tikslumo sindromą ir nepakenčia neapibrėžtumo“, - šypsosi tarptautinės elektronikos gamybos kompanijos „Kitron“ vyriausiasis inžinierius Ignas Povilaitis, atsakingas už svarbiausių įmonės gaminių kokybę, kalbinamas žurnalo „Kuo būti“ žurnalistės Rasos Jusaitytės.
Ignas Povilaitis, kuriam matematika ir fizika puikiai sekėsi jau mokykloje, baigęs elektronikos studijas universitete, įsidarbino skandinavų elektronikos gamybos įmonėje „Kitron“. Inžinierius savo karjerą pradėjo ir elektronikos žinias gilino, remontuodamas naujus, sudėtingus gaminius. Vėliau perėjęs į aukštesnes, testavimo inžinieriaus, pareigas, I.Povilaitis gilinosi į gamybos kokybės problemas. Galiausiai tapo vyriausiuoju inžinieriumi ir šiose pareigose dirba trejus pastaruosius metus.
Elektronikos inžinieriaus darbotvarkėje – ne tik įrenginiai, bet ir bendravimas
Kasdienė inžinieriaus darbotvarkė susideda iš duomenų analizės, probleminių gaminių testavimo, diskusijų su klientais. Sprendimams priimti reikia daugelio procesų išmanymo bei greitos reakcijos.
Vyriausiojo elektronikos inžinieriaus rytas gamybos įmonėje prasideda nuo vakar pagamintų produktų kokybės įvertinimo. Pasak Igno, nuo to priklauso, kokia bus visa artimiausia darbo savaitė. Kadangi šiuolaikinės gamybos mašinos visiškai automatizuotos, daug parametrų galima įvertinti, prisijungus nuotoliniu būdu. Jei siekiami gamybiniai rodikliai netenkina, tenka peržiūrėti mašinų parametrus, rasti silpnąsias vietas ir sudėlioti komandos veiksmus sprendžiant problemą.
„Kita vertus, pasitaiko dienų, kai kyla tiesiog sprogstamų problemų, kurių per nuotolį niekaip nesuvaldysi. Tenka „gesinti gaisrus“: stabdyti gamybą, skubiai tirti gaminio veikimo principus, rasti sprendimus ir atkurti darbą“, - patirtimi dalijasi pašnekovas.
I.Povilaitis paneigia mitą, jog inžinierius visą dieną praleidžia vienumoje prie įrenginių ir mašinų. Sudėtingoms problemos spręsti reikia ne tik atlikti daug patikrų, skaičiavimų, bet diskutuoti su užsakovais. Tad nemaža dalis elektronikos inžinieriaus darbo dienos prabėga tarp žmonių: derantis, tariantis, sprendžiant problemas.
Galimybė pažinti laivą tiek nuo kapitono tiltelio, tiek iš mašinų skyriaus
Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivo „Mintis“ techninis priežiūros specialistas, kapitono padėjėjas Tomas Žapnickas žurnalo "Kuo būti" žurnalistei Odetai Vasiliauskaitei pripažįsta, jog, baigęs mokyklą, norėjo studijuoti populiarią ir paklausią programavimo specialybę. Per plauką neįstojus, antrasis pasirinkimas buvo „kažkas su jūra, juk klaipėdietis“ – atvirauja pašnekovas.
Klaipėdos jūreivystės kolegijoje pasirinkęs sugretintas studijas T.Žapnickas tapo ir laivavedžiu, ir laivo inžinieriumi, todėl gavo galimybę laivo valdymą patirti iš kelių perspektyvų – nuo kapitono tiltelio, laivo denio bei iš mašinų skyriaus. Baigęs bakalauro bei magistro studijas, inžinierius nesustojo ir šiuo metu studijuoja doktorantūrą.
Darbo diena prasideda nuo mankštos
Paklaustas, kaip prasideda jo darbo diena, Tomas atsako – nuo mankštos. Atlikdamas pratimus, jis ieško vizualių laivo inžinerijos sprendimų – „vienu šūviu du zuikiai“. Vėliau jo laukia darbas kabinete, kur prie dviejų ekranų sprendžia mokslinio laivo „Mintis“ inžinerines problemas bei projektuoja naujus sprendimus. Tikslas yra padaryti šį laivą kaip įmanoma saugesnį, tvarkingesnį ir žalesnį. Vakaro valandas inžinierius skiria akademinei veiklai.
Nors atviroje jūroje Tomas praleidžia iki dviejų mėnesių per metus, save laiko kranto inžinieriumi. „Dabar jau normalus dalykas yra mėnesio ar dviejų reisas, mažėja tokių, kurie išplaukia pusmečiui ar daugiau, o seniau tai buvo norma“, - sako pašnekovas.
Tarptautinė darbo aplinka ir pripažinimas
Mes, elektronikos inžinieriai, galime būti „kieti“: dirbame pagal tarptautinius standartus, pripažįstami tarptautiniu lygiu. Neretai ir Lietovoje gali pasijusti it dirbtum užsienyje: moderni aplinka, puikios sąlygos, daug bendraujama užsienio kalba, užsakovai, tiekėjai – iš viso pasaulio“ – savo darbo privalumus vardija Ignas Povilaitis.
Tuo tarpu Tomas Žapnickas teigia: „Svarbiausia – kad būtų įdomu. Tada mažiau ima nuovargis, žmogus darbui skiria daugiau dėmesio, jo produktyvumas didėja, generuojamos idėjos“.
Šiuos bei daugybę kitų straipsnių rasite šių metų žurnale „Kuo būti“. Savo sričių specialistai pasakoja, kaip praktikoje atrodo gydytojo, žurnalisto, versilininko, karybos specialisto ir daugybės kitų profesionalų kasdienybė.
Žurnalą "Kuo būti 2021" internetu galite užsisakyti tiesiai į namus: (pristatymas nemokamas): www.kurstoti.lt/?eshop
O daugiau apie žurnalo pašnekovus rasite čia:
Jau išleistas naujas „Kuo būti 2021“ žurnalas
Žurnalą galite rasti ir daugumoje prekybos centrų.
* * *
Straipsnį parengė: Aistė Borjas
El. paštas: aiste.borjas@gmail.com
