Kaip jau žinote, prašyme reikia surašyti prioritetus – nuo labiausiai pageidaujamo iki mažiausiai. Neleisite sumeluoti, kad visi bendro priėmimo metu yra „nusitaikę“ į valstybės finansuojamas vietas, tačiau svarbu yra suprasti, o kaip vyksta lėšų dalybos šiame procese.
Reikia įsisavinti, kad valstybės finansavimas nėra skiriamas pavienei aukštajai mokyklai ar, pavyzdžiui, studijų programai, o visai krypčių grupei. Vadinasi, kiekviena krypčių grupė – tarsi atskiras „krepšelis“ su lėšomis: kiekvienai sudaroma atskira konkursinė eilė, nesvarbu, kur programa dėstoma.
Valstybės finansavimą gaus 14,4 tūkst. pirmakursių
Konkursas į valstybės finansuojamas studijų vietas (ir studijų stipendijas) šiemet vykdomas 8 krypčių grupių universitetinėse studijose ir 8 krypčių grupių koleginėse studijose.
Pradėkime nuo to, kad nors abiturientų skaičius kasmet mažėja, priėmimui į bakalauro ir vientisąsias studijas šiemet lėšų numatoma skirti tiek pat kiek pernai – 8,4 mln. eurų. Iš jų universitetams planuojama skirti 5,432 mln. eurų, kolegijoms – 2,951 mln. eurų. Planuojama, kad valstybės finansavimą gaus 14,4 tūkst. pirmakursių: 7,6 tūkst. – universitetuose, 6,8 tūkst. – kolegijose. Sumos atrodo gan įspūdingos, tai kodėl visi negali gauti valstybės finansuojamų vietų?
Kaip vyks atranka?
Taigi pagrindinio priėmimo etape yra tenkinama tiek pateiktų studijuoti norinčių prašymų, kiek tai leidžia studijų krypčiai skirtų valstybės biudžeto lėšų apimtis. Pavyzdžiui, humanitariniams mokslams šiais metais yra skirta 893 valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičius.
Informacinėje sistemoje visi norintys studijuoti humanitarinius mokslus yra išrikiuojami į konkursinę eilę, kurioje atsižvelgiant į prašyme surašytus prioritetus, atskirai žiūrima, ar turimo balo pakanka valstybės finansuojamai vietai.
Štai kodėl yra labai svarbu žinoti, kiek valstybės finansuojamų vietų yra skiriama vienai ar kitai studijų krypčiai bei stebėti savo konkursinį balą. Jei jis nėra aukštas ir atsidūrėte eilės gale, gal vertėtų paieškoti alternatyvos arba studijų programos iš kiek kitokios krypčių grupės?
Prašymas nagrinėjamas iš viršaus į apačią
Jei studijų programų grupei numatytos lėšos išdalytos esantiems aukščiau eilėje, „braukiamas brūkšnys”, turintys žemesnį konkursinį balą finansuojamos vietos nebegauna, o sistema jūsų prašyme pereina nagrinėti tolesniu pasirinkimu įrašytą studijų programą.
Jei ši studijų programa yra iš jau kitos krypčių grupės – bus sudaryta kita konkursinė eilė, vėl „dalijamos” lėšos ir žiūrima, ar stojančiojo konkursinio balo pakanka, ir taip – kol randama vieta, kurioje gaunamas kvietimas.
Ko nereikėtų daryti?
Kaip jau buvo rašyta teksto pradžioje, lėšos yra skiriamos studijų programų grupei, todėl patarimas būtų: jei pasirenkate studijuoti teisę, nerašykite to paties pasirinkimo visose eilutės. Pavyzdžiui, teisė valstybės finansuojama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir panašiai. Jei jau nepavyko gauti valstybės finansuojamos vietos pirmuoju numeriu, to nepavyks padaryti ir kitais atvejais, nes finansavimo krepšelis yra tas pats.
Daugiau studijų vietų sritims, patrauklioms užsienio investicijos
Šiek tiek informacijos, o kaip pasikeitė krepšelių dalybos: kur atsirado daugiau valstybės finansuojamų vietų ir galbūt tai galėtų būti alternatyva jums?
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, artimiausiais metais išaugs aeronautikos, elektros ir elektronikos inžinerijos specialistų poreikis. Todėl, lyginant su 2016 m., šioms specialybėms kolegijose numatoma skirti 150 valstybės finansuojamų vietų daugiau, o universitetuose jų skaičių numatoma didinti apie 15 proc. Šiuo metu šių specialybių studentus rengia 5 universitetai ir 8 kolegijos. Numatoma, kad ES investicijų lėšos sudarys galimybę jau turintiems aukštąjį išsilavinimą persikvalifikuoti į rinkoje paklausias specialybes.
Menų finansavimas – aukščiausios kokybės studijoms
Lyginant su praėjusiais metais, menininkų rengimas šiais metais bus koncentruojamas tik specializuotose aukštosiose mokyklose, turinčiose geriausią mokymo bazę ir aukščiausio lygio dėstytojus. Priėmimui į menų studijas universitetuose numatoma 453 vietų: iš jų Vilniaus dailės akademijai atiteks 225, o Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 139, tai 22 studijų vietomis daugiau lyginant su pernai.
Pedagoginių studijų finansavimas – pagal poreikį
Atsižvelgus į savivaldybių deklaruoto mokytojų poreikio ir studijuojančių šiose studijose studentų santykį, kad pirmosios pakopos studijose šiemet bus rengiami tik ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai. Jiems numatoma skirti universitetuose – 141, kolegijose – 121 valstybės finansuojamų studijų vietų.
Mokytojai dalykininkai – chemijos, matematikos, fizikos, gamtos mokslų dalyko ir kt. mokytojai – 2017 m. bus rengiami tik nuosekliuoju būdu – 1,5 metų trukmės profesinėse studijose, kuriose studijuoti gali baigę dalyko bakalaurą. Pedagogikos profesinėms studijoms 2017 m. numatoma skirti 150 valstybės finansuojamų vietų. Pasirinkusiems pedagogikos profesines studijas taip pat numatoma mokėti specialią stipendiją.
Jei norite pasibandyti, ar pavykstų įstoti į vieną ar kitą programą, siūlome pasiskaičiuoti ir pasinaudoti mūsų konkursinio balo skaičiuokle. Gautas balas palyginamas su 2016 m. stojimo konkursais (minimaliais balais, su kuriais stojantieji pernai PAGRINDINIO priėmimo etapo metu buvo priimti Į VALSTYBĖS FINANSUOJAMAS VIETAS).